
Naujausios

Ką reikėjo įrodyti?
Architektų mokslinė-praktinė konferencija buvo surengta tema "Šiaulių miesto kultūrinė tradicija. Tarp istorijos ir gamtos".
Susirinko ne tik architektai, skulptoriai, bet ir aktyvūs miestiečiai. Iš miesto politikų atėjo vos keli, tarp jų – abu vicemerai Domas Griškevičius ir Egidijus Elijošius.
Ant salės sienų iškabinta 13 idėjų eskizų, o kai kurių pateikti ir maketai. Kai kurios idėjos su pavadinimais – "Laisvės saulė", "Šiauliai Feniksas", "Prisikėlimo šviesa", "Mano vardas – Lietuva".
Auditorija, laukdama idėjų pristatymo, turėjo apsišarvuoti kantrybe. Paminklo klausimas buvo nukeltas į konferencijos pabaigą, tačiau vienintelis įplieskė diskusiją.
LAS Šiaulių skyriaus pirmininkė R. Stuopelienė pasidžiaugė, jog netikėtai buvo sulaukta daug pasiūlymų. Pabrėžė, jog pateiktos idėjos nepaneigė Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos autoriaus Vytenio Rudoko parinktos vietos paminklui ir vertikalaus akcento idėjos.
Architektų skyrius iniciatyvos ėmėsi po žlugusio Savivaldybės konkurso dėl paminklo statybos. Tada sulaukta keturių pasiūlymų, bet nė vienas netiko.
Pasak konferencijos moderatoriaus profesoriaus Algio Vyšniūno, "jeigu profesinis cechas sako, kad aikštės ansambliui obeliskas yra pagrindinis taškas, tai ir nereikėtų dėl to diskutuoti".
Tik koks tas akcentas, kokia jo meninė išraiška turi būti? Skeptiškai vertino idėjas sieti tautos laisvę su žalčio, pagonybės simbolio ar fenikso įvaizdžiais ar šviesos instaliacijomis ir efektais
A. Vyšniūnas akcentavo, jog šiuo atveju ne visi meniniai žanrai tinka. Reikia ir susitarti, ar apie tą patį kalbama? Tradiciją, istorinės atminties traktavimą ar menininko saviraišką?
"Architektai kalba apie aikštę, menininkai – apie dvasines būsenas, – sakė jis. – Susikalbėti galime tik per kultūrinės tradicijos, istorinės atminties kontekstą."
Nors ir pabrėžė, kad idėjos – ne projektai, o jų pristatymas – "ne aptarimas", nesusilaikė nuo kai kurių pastabų.
Architektai kalba apie aikštę, menininkai – apie dvasines būsenas.
"Atviromis kortomis"
Skirtingai nuo įprasto konkurso, šioje idėjų apžiūroje žaidžiama atviromis kortomis. Autoriai yra įvardyti. Tarp jų yra ir architektų, ir skulptorių ir inžinieriais įsivardijusių šiauliečių.
Idėją teikė ir pats Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos autorius V. Rudokas. Jis dar šią apžiūrą inicijuojant, neslėpė, jeigu bus leista, pats gali įgyvendinti paminklo idėją.
Dalyvauja su idėjomis ir vienas iš Saulės Laikrodžio aikštės autorių architektas Remigijus Jurėla, dizaineris Vilius Puronas. Skulptorius ir miesto Tarybos narys Gintautas Lukošaitis teikė idėją kartu su broliu skulptoriumi Mindaugu Lukošaičiu, idėjas pateikė inžinieriai Algirdas Ulčinas, Vytautas Kriaučiūnas.
"Neketinau dalyvauti, bet, kai sužinojau, kad visi gali teikti savo idėjas, tai, kodėl aš negalėčiau teikti?", – sakė "Šiaulių kraštui" G. Lukošaitis, kuris Savivaldybės skelbtame konkurse nedalyvavo, kad nebūtų įžvelgiama interesų konflikto.
Kas prie ko veda
V. Rudokas, kuriam vieninteliam buvo suteikta pranešėjo teisė, dar sykį grindė, kodėl siūlo vertikalę-smailę ir kodėl čia netinka "performansai", kuriuos jau net vadinąs "keiksmažodžiais".
"Ji reikalinga aikštės kompozicijai, kitaip nebus išbaigtumo, o obeliskas – klasikinės formos pergalės, šlovės, džiaugsmo simbolis, " – aiškino ir pasidalijo savo idėja.
V. Rudokas siūlo tris obelisko variantus. Vienas – iš jų su iš obelisko išaugančiu plastiniu akcentu – mergaitės skulptūra, simbolizuojančia Lietuvą.
"Ieškojau, kas mus gali suvienyti, pavadinau "Mano vardas – Lietuva", manau, kad tas naratyvas gali mus vienyti", – sakė V. Rudokas.
Jeigu skulptūros idėjos nepavyktų realizuoti, siūlo "švarų obeliską" – vien su istorinėmis datomis, atspindinčiomis tautos kovą už laisvę. dar vienas variantas – obeliskas su valstybės simboliais – Vyčio kryžiumi, Gedimino stulpais.
Broliai Lukošaičiai pareikalavo teisės pristatyti ir savo idėją.
G. Lukošaitis pabrėžė, jog jis laisvę supranta ne kaip abstrakčią. o kaip kovą prieš nelaisvę. Siūlo įprasminti svarbius Lietuvos istorijos etapus ir obelisko papėdėje statyti keturių istorinių asmenybių skulptūras: LDK laikų generolo Jokūbo Jasinskio, 1918 metų kovų prieš bermontininkus, Radviliškio-Šiaulių fronto generolo Kazio Ladygos, pokario partizanų vado Jono Žemaičio ir kunigaikščio Vykinto, kaip Saulės mūšio simbolio.
M. Lukošaitis tik ironizavo, kad V. Rudokas erdvę skulptoriams susiaurinęs iki "laiptų ir vieno kvadratinio metro".
"Tada logiška, kad turi būti tik obeliskas, ir jau aišku, kad kas suprojektavo, tas ir žino, kas čia turi būti. Nuvedėte iki obelisko, o dabar ir patys save teikiate", – rėžė kritiką M. Lukošaitis.
"Tikimės atviro ir skaidraus proceso, įtraukiant visuomenę, o ne sakant, kad mes, skulptoriai,. turime nulipdyti mergaitę – aš su tuo nesutinku", – pareiškė ir G. Lukošaitis.
"Kodėl menininkai vis pjaunatės? – retoriškai klausė inžinierius A. Ulčinas, teikęs balandžių, simbolizuojančių tris Baltijos šalis, ir rankų, kurios sutrauko spygliuotas vielas, viziją. – Aš esu profanas, bet dalyvauju su savo idėjos piešiniu, nes esu šiaulietis ir man ne tas pats, kas čia bus."
Pateiktas idėjas ketinama eksponuoti viešoje erdvėje – ištuštėjusio "Žiburio" knygyno vitrinose. Visuomenės nuomonių laukiama iki rugsėjo 26 dienos. Tada ekspertai išsakys savo nuomones ir apibendrinimus.
R. Stuopelienės teigimu, toliau spręs miesto Savivaldybė.
Apie urbanistiką ir dar vieną paminklą
Konferencija turėjo ir kitą tikslą – buvo skirta miesto erdvinio planavimo ir projektavimo, urbanistikos tendencijoms bei kompetencijų problemoms įvardyti ir aptarti.
Pasiūlyta pagalba Savivaldybės administracijai – sukurti erdvinės miesto struktūros modeliavimo grupę.
Kiti miestai turi tokį erdvinį modelį, kuris apibrėžia miesto dalių, kvartalų raidos modeliavimą. Šiauliai tenkinasi Bendruoju planu, o nuo jo iš karto peršoka į sklypų detaliuosius planus. Ironiškai palyginta, jog "vyksta pageidavimų koncertas".
Pranešimus skaitė R.Stuopelienė, akcentavusi, jog "LAS yra miesto erdvinės kokybės instrumentas ir garantas", Šarūnas Sabaliauskas, kėlė klausimą apie istorinį miesto veidą, ar Šiauliams reikalingas senamiestis ir kodėl jis yra ištrintas iš aštuonis amžius gyvuojančio miesto gyventojų sąmonės"?
Vilnietis profesorius A.Vyšniūnas savo pranešime akcentavo būtinybę suvokti urbanistinio modeliavimo principus. Jis kritiškai kalbėjo apie nesusipratimus, nekompetencijas. Tarp jų – apie medžių aktualiją, jo žodžiais, ekologų ginamą "biomasę" mieste. Medis kaime, miške vertas gynimo, o mieste kitokie prioritetai: urbanistiniai ir "vientisos estetikos".
Architektai pasiūlė dar vieno paminklo idėją – Vilniaus gatvės bulvare, prie TIC, pastatyti skulptūrą, skirta šviesaus atminimo Šiaulių architektui A. Ratnikui.