
Naujausios
Pasaulinė Žemės dienos organizacija šiuos metus yra paskelbusi nykstančių rūšių apsaugos metais.
Prie Talkšos ežero vakar suskrido "Bičių spiečius" – vabzdžius iš antrinių ir gamtinių žaliavų pagamino mokiniai ir mokytojai. Sparnus buvo įgiję net Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro poniai.
Šiaulių universiteto Botaniko sodo darbuotojai vaišino žolelių arbata, vyko koncertas ir aplinkosauginė sporto akcija.
Vidurdienį iškilmingai pakėlus Žemės vėliavą, susirinkusius pasveikino ir apie vabzdžių svarbą kalbėjo Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro zoologų būrelio vadovė Ilona Sakalauskienė.
Specialistė akcentavo pasaulinę problemą – bičių nykimą: "Be bičių išnyktų visa žmonija."
I. Sakalauskienė pasidžiaugė naujiena: Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro iniciatyva Talkšos ekologinio tako pradžioje bus galima stebėti vabzdžių gyvenimą "Vabzdžių viešbutyje".
Vakar "viešbutį" įrenginėjo universiteto Botanikos sodo darbuotojai. Medinis karkasas buvo pildomas pagal būsimų gyventojų poreikius įvairaus storio, ilgio šakelėmis, pagaliukais, malkomis, rąsteliais, plytomis, vazonų duženomis.
Pasak Botanikos sodo direktoriaus dr. Martyno Kazlausko, vieniems vabzdžiams reikia drėgnesnės aplinkos, pūvančios medienos, kiti nori daugiau landelių. Visiems svarbi ventiliacija ir plyšeliai: vabzdžiai turi savo priešų, nuo kurių slepiasi.
Botanikos sode "Vabzdžių viešbutis" taip pat veikia – jį darbuotojai perdarė iš lauko tualeto.
Vabzdžiams skirti nameliai, sako M. Kazlauskas, populiarūs visame pasaulyje, statomi ir municipaliniai, ir botanikos soduose, gamtininkų centruose.
"Mūsų žemėje daugiausiai rūšių yra vabzdžių, daug rūšių dar nenustatyta. Lietuvoje rūšys daugmaž žinomos, bet vabzdžių tyrinėtojus galime suskaičiuoti ant pirštų. Šiandienos šventės tikslas pagerbti bites. Pasaulyje, mokslininkų teigimu, labiausiai nyksta varliagyviai ir apdulkintojai: bitės, kamanės ir kiti", – sakė M. Kazlauskas.
Zoologijos būrelio vadovė I. Sakalauskienė prie Talkšos dažnai ateina su moksleiviais: žiemą rūpinasi antimis, neša maisto žvėreliams, keliauja pakrante. Dabar stebės, prižiūrės ir viešbutį: atpažins, registruos vabzdžius.
"Vabzdžių viešbutis" bus ir edukacinė medžiaga, ir gamtos papuošimas. Labai norėjome, kad jis stovėtų ekologinio tako pradžioje, kad būtų labai lankomas. Viešbutyje gali apsigyventi ne vien vabaliukai, bet ir vėžiagyviai – kaip vėdarėliai, šimtakojai, be abejo, ir vorų rasime", – sakė I. Sakalauskienė.
Viešbutis bus daugiafunkcis: vieni vabzdžiai atvyks nakčiai, kiti liks visai žiemai, bus ir tokių, kuriuos atvilios maistas.
I. Sakalauskienė patarė, kaip įrengti namelį vabzdžiams. Jis nebūtinai turi būti didelis: galima sukurti miniviešbutuką ant žemės arba pakabinamą – inkilo dydžio.
Svarbu nesirinkti pietinės pusės: kad nebūtų tiesioginių saulės spindulių. "Kambariams" užpildyti tinka tik natūralios medžiagos: šakelės, molis, lentos, kaladėlės, šiaudai, samanos, kankorėžiai, žievė, kokosų kevalai, pagaliukai, nendrės – viskas iš gamtos.
Vabzdžiai suteikia įvairios naudos: purena žemę, perdirba organines liekanas, praturtina dirvožemį, apdulkina augalų žiedus. Vabzdžiai yra ir didžiulė grandis mitybos grandinėje – kitų gyvūnų maistas.

- Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro zoologų būrelio vadovė Ilona Sakalauskienė patarė, kaip įrengti namelį vabzdžiams. Jis nebūtinai turi būti didelis: galima sukurti mini viešbutuką ant žemės arba pakabinamą – inkilo dydžio.Svarbu nesirinkti pietinės pusės: kad nebūtų tiesioginių saulės spindulių. „Kambariams“ užpildyti tinka tik natūralios medžiagos: šakelės, molis, lentos, kaladėlės, šiaudai, samanos, kankorėžiai, žievė, kokosų kevalai, pagaliukai, nendrės – viskas iš gamtos.Vabzdžiai suteikia įvairios naudos: purena žemę, perdirba organines liekanas, praturtina dirvožemį, apdulkina augalų žiedus. Vabzdžiai yra ir didžiulė grandis mitybos grandinėje – kitų gyvūnų maistas.