
Naujausios
Apie 200 metų
Užvenčio bažnyčios istorija siekia septynioliktojo amžiaus pradžią. Šiandieninė šventovė pastatyta 1825 metais.
Dėl skylančių pamatų, supuvusių sienojų ir kitų irimo bei nykimo požymių svarstyta, ar galima šioje bažnyčioje aukoti Šv. Mišias. Kyla pavojus maldininkams.
Liaudies architektūros formų, baroko bruožų turintis lotyniško kryžiaus plano pastatas su dviem priestatais ir barokinio silueto bokšteliu laikomas architektūros paminklu.
Bažnyčios viduje dominuoja paprastumas, asketiškumas. Čia yra trys navos ir penki altoriai.
Įdomi ir šios bažnyčios istorija. 1912–1914 metais joje veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
Bažnyčios šventoriuje palaidotas paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Užventyje kunigavęs Juozapas Rūtalė.
Bažnyčia neturi tiek lėšų
Dėl kritinės pastato būklės pradėjo rūpintis čia dirbę kunigai.
2015 metais, klebonu Užventyje dirbant Donatui Klimašauskui, VĮ Lietuvos paminklai ekspertai atliko pastato vertinimą ir pateikė apžiūros aktą. Tais pačiais metais UAB "Pastatų konstrukcijos" atliko statinio ekspertizę, o Savivaldybės specialistai surašė statinio techninės priežiūros aktą.
Buvo parengtas ir projektas "Stogo, fasadų ir dalies vidaus laikančiųjų konstrukcijų tvarkybos darbų (tyrimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo techninių priemonių įrengimo) įgyvendinimui."
Pagal projektą bažnyčiai sutvarkyti reikėtų 603 714 eurų. Bažnyčia tokių lėšų neturi ir iš parapijos žmonių niekaip nesurinktų.
Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė tuomet atsakė, jog Savivaldybė neturi galimybių skirti tokių didelių lėšų, tačiau siūlė kooperuoti valstybės biudžeto, Europos Sąjungos, parapijos ir rajono biudžeto lėšas.
Pagal projektą bažnyčiai sutvarkyti reikėtų 603 714 eurų.
Nespėta įšokti į traukinį
Donatą Klimašauską pakeitęs klebonas Aivaras Jurgilas pernai, vasario mėnesį, kreipėsi į Seimo narį Juozą Rimkų, kad jis padėtų gauti lėšų. Seimo narys kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, tuometinę kultūros ministrę L. Ruokytę-Jonsson ir Kelmės rajono savivaldybės administraciją. Gavo tuometinės Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės atsakymą, kuriame ji patarė teikti paraišką 2014 – 2020 metų Europos Sajungos fondų investicijų veiksmų programai "Aktualizuoti viešąjį ir privatųjį kultūros paveldą". Pagal šią programą būtų buvę galima gauti iki 700 tūkstančių eurų paramą.
Į šį traukinį nespėta įšokti. Užvenčio klebonas A. Jurgilas ir Savivaldybės vyriausiasis specialistas Vilmantas Kizis "Šiaulių kraštui" tvirtino, jog tuomet iki paraiškos pateikimo buvo likusios vos dvi savaitės.
Nors klebonas jau buvo suradęs, kas parengų paraišką, paaiškėjo, jog reikėtų atlikti papildomų tyrimų, todėl nebūtų spėta jos pateikti. Tokia buvo ir pernai birželį į Užventį pasidomėti situacija atvykusios kultūros ministrės nuomonė.
Finansavimo iš šios programos tikėtasi gauti Tytuvėnų vienuolyno ir bažnyčios ansamblyje dar likusiems darbams. Dokumentai paraiškai rengti beveik metus, bet pinigų ir Tytuvėnų bažnyčia negavo.
"Šiai programai buvo skirta nedaug lėšų, be to, buvo labai griežti reikalavimai. Net Tytuvėnų bažnyčios paraiška, kurios dokumentai parengti preciziškai, nesurinko reikiamų balų. Ką kalbėti apie Užventį", – svarsto Užvenčio klebonas A. Jurgilas.
Pastangos nenuėjo veltui
Praėjo beveik metai nuo pernykščių svarstymų. Užvenčio Švč. Marijos Magdalietės bažnyčios tvarkybos darbai įtraukti į Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarkoje) 2019 metų programą. Su VĮ "Lietuvos paminklai" sudaryta sutartis. Šiemet bažnyčios tvarkybos darbams skiriama 50 tūkstančių. Dar 5 tūkstančius eurų įsipareigojo skirti Savivaldybė.
"Lėšų nedaug, tačiau galime būti ramūs, nes Užvenčio bažnyčią įrašė į programą. Jos tvarkybos darbai drauge su kitų keturių Lietuvos bažnyčių, įtrauktų į programą, tvarkyba taps prioritetiniais. Tikimės, jog lėšų bus skiriama ir kitais, ir dar kitais metais. Po truputį pastatas atgims. Nepamirškime, jog ir Kražių bažnyčia buvo tvarkyta devynerius metus, tačiau sutvarkyta", – redakcijai sakė Užvenčio klebonas A. Jurgilas.
Jo teigimu, "Lietuvos paminklai" paskelbė viešuosius pirkimus. Atvykę specialistai nuspręs, kokius būtiniausius darbus reikia atlikti už skirtus 50 tūkstančių. Klebono nuomone, logiškiausia būtų pradėti nuo pamatų sutvirtinimo. Vėliau reikės pakeisti išpuvusius sienojus, langus, duris, sutvarkyti nuogrindą, kryžių ir bokštelį, atlikti daugybę kitų darbų, kurie įtraukti į projektą.
Mišios – koplyčioje
Kur melsis užventiškiai, kai bažnyčia bus rekonstruojama? Klebonas mato vienintelę išeitį pamaldas rengti koplyčioje, kurią užpernai restauravo. Koplyčioje yra apie 50 sėdimų vietų. Dar apie 30 maldininkų galėtų stovėti.
Šiuo metu iš parapijiečių renkamos lėšos. Norima pakeisti susidėvėjusį senosios klebonijos stogą. Dar tuomet, kai Užventyje klebonu dirbo Juozapas Rūtalė, klebonijai buvo nupirktas namas. Jame gyvena ir parapijiečius priima kunigai. Senoji klebonija naudojama parapijos poreikiams.
Klebonas iš parapijiečių tikisi surinkti apie 10–11 tūkstančių eurų, ieškos verslininkų, galinčių paaukoti ženklesnes sumas.
"Užventiškiai myli savo bažnyčią. Tikiuosi, jog neliks abejingi, šįkart taip pat aukos", – sakė A. Jurgilas.