
Naujausios
Išaugęs pasitikėjimas
Vakar darbą pradėjo aštuntoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Šiaulių rajono taryba. Šventinio posėdžio pradžioje rajono gyventojų išrinktiesiems muzikavo Kuršėnų menų mokyklos atlikėjai. Su nauja pradžia politikus sveikino Lietuvos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė Šiaulių apskričiai Asta Jasiūnienė, kiti svečiai. Merui A. Bezarui įteikta rajone išaugintų rugių puokštė, kuri nevys visą kadenciją.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos atstovas Antanas Bezaras, antrą kartą laimėjęs tiesioginius mero rinkimus ir surinkęs 50,80 procento balsų, Šiaulių rajono meru tapo jau po pirmojo rinkimų turo. Rinkėjų pasitikėjimas A. Bezaru, palyginti su 2015 metų savivaldos rinkimais, išaugo daugiau nei dviem tūkstančiais balsų.
Šiaulių rajono savivaldybė išsiskyrė tuo, kad rinkimuose nedalyvavo nė vienas rinkimų komitetas, kuo pasižymėjo Šiaulių miesto savivalda. Valdyti rajoną kandidatavo 5 tradicinės partijos. Tačiau miesto ir rajono savivaldybės šią kadenciją turi kitų panašumų. Abiejų savivaldybių merai laimėjo rinkimus dar pirmajame ture, abiejų vedami sąrašai surinko minimalią Tarybos narių mandatų daugumą.
Šiaulių rajone "valstiečiai" gavo 12 Tarybos nario mandatų ir mero poziciją iš 25, o mieste – su meru 16 iš 31. Į valdančiąją daugumą "valstiečiai" pakvietė porą Liberalų sąjūdžio atstovų, sutarę, jog jų žmonės užims administracijos direktoriaus pavaduotojo ir vieno iš penkių komitetų pirmininkų vietas.
Merui A. Bezarui paskelbus apie sudarytą koalicinę sutartį, praėjusią kadenciją opozicijoje dirbę konservatoriai iškart pastebėjo, kad nėra koalicijos veiklos programos, o tai esą įstatymo pažeidimas. Meras A. Bezaras pažadėjo, kad balandžio 30 dieną visi koalicijos planai jau suguls į programą.
"Vadinasi, kol kas valdančiosios koalicijos nėra", – šnabždėjosi politikai.
Į Tarybą – aštuntą kartą
Rajono Savivaldybėje šią kadenciją, be "valstiečių" ir liberalų, dar dirbs po 4 mandatus gavusios Lietuvos socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos bei po 2 mandatus laimėję Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Darbo partija.
Po priesaikos Šiaulių rajono tarybos nario mandatai įteikti Romai Albrikienei, Ilonai Baristienei, Antanui Bezarui, Rolandui Freimonui, Algimantui Gaubui, Adai Grakauskienei, Česlovui Greičiui, Vaidai Gricienei, Arūnui Grubliauskiui, Alfredui Jonuškai, Eimantui Kirkučiui, Kęstučiui Lukšui, Algiui Mačiuliui, Vaclovui Motiejūnui, Rymantui Norkui, Jonui Novogreckiui, Dariui Ramančioniui, Reginai Rupšienei, Martynui Rusteikai, Simonui Strelcovui, Juditai Šakočiuvienei, Rolandui Tamošaičiui, Gediminui Vaičiuliui, Ingridai Venciuvienei, Ingridai Volosovai.
Rajono savivalda turi ir savo "mohikaną". Aštuntą kartą iš eilės į ją išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas, buvęs antrasis rajono meras Alfredas Januška.
"Nesu pats uoliausias Tarybos narys, bet kiek galiu, tiek atstovauju žmonėms ir tai, matyt, jie vertina. Kur gyveni reikia žiūrėti savo, kaimynų, bendruomenės gyvenimo kokybę. Tai didelė atsakomybė ir yra noras nenuvilti", – sakė A. Januška.
Paklaustas, ar neketina ateityje vėl pretenduoti į vadovaujančias Savivaldybės pozicijas, atsakė: "Čia ne". Buvęs meras mano, kad du kartus į tą patį vandenį bristi nereikia.
Meras: autoritarinio valdymo nebus
Darbinė posėdžio dalis prasidėjo atleidimais. Pasibaigus kadencijai iš pareigų atleisti administracijos direktorius Gipoldas Karklelis ir jo pavaduotoja Ingrida Venciuvienė.
Meras A. Bezaras Tarybai teikė siūlymą į mero pavaduotojo poziciją patvirtinti bendrapartiečio Česlovo Greičiaus kandidatūrą, o į Administracijos direktoriaus pareigas tos pačios partijos atstovą, praėjusią kadenciją vadovavusį Administracijai G. Karklelį.
Kandidatus klausimais atakavo konservatoriai, kartais juos "pastiprindavo" ir socialdemokratai. Abu kandidatai vieną iš didesnių rajono problemų įvardijo švietimo tinklo optimizavimą.
Č. Greičius neslėpė, kad šioje srityje gali tekti priimti ir nepopuliarių sprendimų.
G. Karklelis minėjo, kad tinklas turės išsigryninti, rajone dar daug nerenovuotų švietimo įstaigų, teks šią problemą spręsti. Sprendimų laukia atliekų vežimo, keleivių pervežimo autobusų maršrutais bei kiti klausimai.
J. Novogreckis paprašė būsimą vicemerą įvardinti ir apibūdinti tris valstybės simbolius. Č. Greičius šį egzaminavimą priėmė kaip provokaciją ir pasiūlė atsakyti politikui per pertrauką, tačiau konservatorius pasiūlė kandidatui nebūti tokiam "politiškai jautriam".
Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad tiek už vicemero Č. Greičiaus, tiek direktoriaus G. Karklelio kandidatūras balsavo tik koalicija – 15 balsų. 10 Tarybos narių jų paskyrimui prieštaravo.
"Valstiečiai" šią kadenciją pradeda sukaupę savo rankose visus pagrindinius Savivaldybės vadovų postus. Ar nekvepia autoritariniu valdymu, klausiame mero A. Bezaro.
"To niekada nebus. Į kiekvieno Tarybos nario, nepriklausomai, ar jis opozicijos ar pozicijos atstovas, gerus siūlymus visada atsižvelgiame. Tačiau tikrai atsakomybė "valstiečiams" išauga. O opozicija tik padės dirbti", – sakė rajono galva.
Jis tikino, kad šią kadenciją turės jau daugiau patirties, todėl bus lengviau priimti sprendimus. Meras akcentavo, kad yra daug pradėtų projektų, kuriuos mato rajono gyventojai. Juos pirmiausia ir teks užbaigti. Kitas problemas vardijo tas pačias, kaip ir naujai paskirti pareigūnai.