Naujausios
Prasidėjus liepai 100-ąjį jubiliejų švęsti susiruošė šiaulietė Jadvyga Montrimienė. Ją pasveikino ne tik artimieji, bet ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Ne pagal metus žvaliai atrodanti senolė svečius pasitiko namų kiemelyje tarp pačios puoselėtų gėlių.
Meras šimtametei užrišo austą jubiliejaus juostą, įteikė puokštę rožių ir piniginę savivaldybės dovaną.
J. Montrimienė pasakojo, kad gimė lygiai prieš šimtmetį, liepos 2-ąją, Kelmės rajone, Vaiguvos miestelyje. Šiauliuose apsigyveno nuo 1951 metų. Pati kilusi iš aštuonių vaikų šeimos. Atvykusi į Šiaulius su vyru pasistatė namuką, kuriame ir gyvena nuo 1960-ųjų, augino du vaikus – sūnų ir dukrą.
Senolė sulaukė dviejų anūkų ir keturių proanūkių. Anūkas su vaikais į Jadvygos gimtadienį atvyko iš Airijos, netrukus prisijungs ir anūkė iš Kauno. Laukiama ir daugiau sveikintojų iš Žemaitijos. Jubiliatė su svečiais 100-ąjį gimtadienį suplanavusi švęsti kavinėje.
Paklausus, ko palinkėtų šiauliečiams, senolė daug nedvejodama tarė: „Linkių šiauliečiams ilgo amžiaus – visiems po šimtą metų gyventi, jėgų kad netrūktų, kad būtų sveiki, kad Dievulis apsaugotų nuo karo“.
Pati išgyvenusi Antrojo pasaulinio karo baisumus šimtametė žino taikos vertę.
Jos dukra Danutė prieš naujuosius metus iš Kauno grįžo gyventi pas mamą, kad galėtų jai padėti. Senolės Jadvygos puoselėtus gėlynus dukra dar papildė kitais žydinčiais augalais.
Pasak dukros, mama iki šiol valgo viską, vengia tik rūkytų gaminių, tačiau nepersivalgo, vakarienės porciją renkasi kuo mažesnę.
Visą gyvenimą Jadvyga dirbo vienoje darbovietėje – dviračių gamykloje. Senolė prisiminė 10-metį poliravimo ceche. Dėl anuomet naudotų technologijų namo grįždavo žaliu veidu. Gal dėl to vėliau ir bronchine astma susirgo.
„Ačiū Dievui, viskas yra gerai. Metai laimingai prabėgo, kaip sapnas, net nepajutau, kaip sulaukiau 100-mečio. Gyvensiu, kiek Dievas duos“, – nueitu gyvenimo keliu džiaugėsi senolė Jadvyga.
Artimieji spėlioja, kad senolės ilgaamžiškumo priežastis – ramus požiūris į aplinką ir įvykius. Senolė niekada dėl nieko per daug nesinervindavo.
