
Naujausios
50 procentų distancijos
Balandžio 9 dieną sueina dveji metai, kai dirba Šiaulių miesto taryba ir tiesiogiai išrinktas meras Artūras Visockas. Lygiai pusė kadencijos praėjo. Ką nuveikė miesto vedliai? Ar jų veiklos mozaika džiugina?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Ši Taryba, kuriai pirmą kartą vadovauja nepartinis tiesogiai išrinktas meras, tapo išskirtine nesutarimais, susiskaldymu ir politinėmis trintimis.
A. Visockui pilasi kaltinimai vienasmeniu valdymu, nesugebėjimu eiti į dialogą su frakcijomis ir Tarybos vaidmens menkinimu.
O jis manipuliuoja kurdamas sau palankią viešąją nuomonę per socialinius tinklus ir Savivaldybės tinklalapį, garsina „minties proveržius“ ir „milžiniškus darbus“. Nepritariančius jam yra išvadinęs ir „komunistais“.
Susipriešinimu prieita iki to, kad nepritarta mero darbo ataskaitai už praėjusius metus.
A. Visockas stebėjosi – esą tai buvo tik „faktinė apžvalga“. Politikai norėjo veiklos įžvalgų, krypčių, analizės, kodėl tempai nėra tokie, kokių norima.
Bet įžvalgoms reikia politinės patirties, o su visuomeniniais judėjimais galima ateiti į merus ir be aiškios programos, ir nepasirengus merystei.
A. Visockas, eidamas į rinkimus, ir neneigė esąs „žalias“. Pakako rinkėjams patraukti iš praeitos kadencijos susikurto valdžios kritiko įvaizdžio. Partijos suskubusios „žalią“ kandidatą remti, dabar nagus graužiasi.
Bet A. Visockas jau važinėja į seminarus, skirtus merų „specializuotoms kompetencijoms“ ugdyti. Iki kadencijos pabaigos spės ir išsiugdyti.
Bet kol ugdosi, Taryba atsidūrė prie suskilusios geldos.
Pernai subyrėjo valdančioji koalicija, o naujai daugumai bandant imti valdžią, riedėta link priešlaikinių rinkimų.
Iki šiol neaišku, kokia dabar yra Tarybos dauguma? Valdžioje jovalas.
Konservatorių, liberalų atstovai – valdžios piramidėje, o telkiasi prieš mero stovyklą. Prieš savaitę pasiskelbė neformali dauguma, kurioje – penkios frakcijos, atstovaujančios didžiosioms politinėms jėgoms – nuo kairės iki dešinės.
Kadencijos pusiaukelėje partijos jau pajuto, kad dar dvejus metus taip prasistumdžius, teks pirmiausia joms atsakyti, ką nuveikė Taryba. Ir gali neturėti, ką pasakyti rinkėjams per naujus rinkimus.
A. Visocko sekėjų stovykloje iš partinukų liko dar pora „darbiečių“ ir pora „valstiečių žaliųjų“, plius po vieną atskilėlį nuo socdemų ir liberalų. Ant ribos dar vienas konservatorius. Kad atskilėlius, išskyrus liberalą, meras „laiko“ postais, niekam nėra didelė paslaptis.
Tokiame fone ir dėliojasi šios kadencijos darbų mozaika.
Politinės pusiaukelės mozaika
STRATEGIJA: Tarybos patvirtintame 2016–2018 metų strateginiame plane užsibrėžta tiesioginių investicijų vienam gyventojui pritraukti 2 eurais daugiau – nuo 748 iki 750 eurų (2015 metais buvo 709 eurai, kiek 2016 metais buvo, nėra statistinių duomenų). Taip pat numatyta siekti, kad gyventojų mažėtų tik 4 procentais.
Kaip pritraukti investicijų, studijos dar bus rengiamos, o gyventojų „planingai“ mažėja.
2015 metų pradžioje, kadenciją pradėjus, jų buvo 104,5 tūkstančio, 2016 metų – 102,9 tūkstančio, dabar – 101,2 tūkstančio (per dvejus metus jau sumažėjo daugiau kaip 3 procentais).
REFORMA: Iki šiol nebaigta kone metus vykdyta Administracijos reforma, kuri valdininkų etatų nesumažino. Jos kaina – 150 tūkstančių eurų, paklotų išeitinėms kompensacijoms. Atleidus 19 valdininkų ir darbuotojų, į laisvas vietas iki šiol ieškoma naujų. Plius 15 tūkstančių eurų išleista perbraižyti struktūrai, bet funkcijas dar ir dabar reikia tvarkyti.
ŠLUOTA: Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo tyrimus dėl kyšininkavimu įtariamų buvusio Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojo ir trijų mokyklų direktorių. Pavaduotojas pats iš darbo išėjo, bet išlydėtas su solidžia išeitine kompensacija.
VIRSMAI: Iširo valdančioji koalicija, o naujos iki šiol nėra. Buvo iššluoti iš postų vicemeras ir Savivaldybės administracijos direktorius. Lipdėsi nauja dauguma ir pakvipo priešlaikiniais rinkimais. Pasisvaidyta ir apkaltomis, skundais STT.
Atstatydintą vicemerą Domą Griškevičių meras susigrąžino vienašališkai sudaryta taikos sutartimi. Taikos vardan pati Taryba patvirtino pramonininkų pasiūlytą Administracijos direktorių.
ŽLUGIMAI: Palaidotas septynerius metus tampytas Menų inkubatoriaus projektas. Nesugebėję rasti kompromiso ir praradę laiką projektui ištempti, politikai iš miesto kišenės turėjo grąžinti per 400 tūkstančių eurų (per 1,38 milijono litų) europinės paramos. Teismuose dar kabo 200 tūkstančių eurų skola rangovams, už griuvėsių saugojimą dabar kas mėnesį mokama po 568 eurus.
Subankrotino ir panaikino į Savivaldybės projektus įveltą Šiaulių regiono plėtros agentūrą. Agentūros administruotą daugiabučių renovaciją užkrovė „Šiaulių energijai“.
GELBĖJIMAI: Savivaldybės pinigais gelbėjo verslo niekaip neįsukančią Šiaulių oro uosto įmonę (per dvejus metus skyrė daugiau nei 600 tūkstančių eurų). Plius – ant bankroto atsidūrusį „Žiburio“ knygyną (skyrė 50 tūkstančių eurų plius leido skolintis 100 tūkstančių eurų).
DOVANOS: Už Savivaldybės lėšas nemokamai vežami senjorai nuo 75 metų, po 70 eurų už vaiką skiriama privatiems darželiams, pradėta mokėti po 15 eurų už neformalų vaiko ugdymą ne savivaldybės įstaigose, klubuose.
AKCENTAI. Didžiausio atgarsio sulaukė du akcentai – apleistoje Prisikėlimo aikštėje pastatytas skulptoriaus Gintauto Lukošaičio, miesto Tarybos nario, sukurtas „Verksmas“ (verkiančios mergaitės auksuota galva ant kanalizacijos vamzdžio) ir nugriautas dizainerio Viliaus Purono skardos lankstinys „Penktasis kėlinys“ prie arenos.
„KARAS": Neįtikęs merui už nuolatinę jo kritiką V. Puronas sulaukė „karo“ ir turėjo baigti karjerą Savivaldybės įstaigoje. Nuverstas ir jo reklaminis plakatas „Šiauliai – universitetinis miestas“, dizaineriui skirta bauda, bet Savivaldybė teismus dėl baudos pralošė.
STATYBOS: Baigti tęstiniai projektai – pastatytas kolumbariumas, Vaikų globos namų naujas kompleksas, Globos namai seneliams, Jovaro progimnazijos stadionas. Atidarytas LEZ-as, bet dar nė vieno investuotojo.
Pradėtos statybos – Sporto gimnazijos salės komplekso, futbolo stadiono Gytariuose.
TVARKYMAS: Pernai remontuotos 5 pagrindinės miesto gatvės, asfaltuotos 4 žvyruotos gatvės, remontuoti 12 gatvių šaligatviai, 7 švietimo įstaigų ir 33 daugiabučių kiemai.
Rengti techniniai projektai aikštėms, parkams ir kitoms viešosioms erdvėms sutvarkyti pagal URBAN programą. Realiai nė vienas nepradėtas įgyvendinti.
STABDŽIAI: Per Seimo rinkimų kampaniją meras A. Visockas ir jam ministerijų duris atidarinėjęs buvęs seimūnas Arvydas Mockus stūmė idėją tiesti viaduką per Zoknių pervažą. Bet Taryba sustabdė. Projekto galimybių studiją buvo pasišovusi rengti LEZ-o bendrovė. Ar studija dar kam reikalinga?
ATMINTIS: Iškilo privačiomis lėšomis statytas paminklas Šiauliuose gyvenusiam ir dirbusiam žymiam pedogogui Jonui Murkai. Iš Savivaldybės lėšų Lieporių parke įrengta Signatarų alėja.
ĮVAIZDIS: A. Visockas, eidamas į tiesioginius mero rinkimus, įsivardijo esąs „žalias“. Tapęs meru bėgiojo su apranga, reklamuojančia privatų sporto klubą, kol etikos sargai patarė ją nusivilkti.
Po dvejų merystės metų politikai jį pavadino „Meru Saule“, o jis pats save – „ufonautu“, kuris bus suprastas tik po kelerių metų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių meras Artūras Visockas rodo pavyzdį miestiečiams įvairiuose bėgimuose, tik politinę distanciją bėga su kliūtimis.
Šiaulių miesto politikai prieš Tarybos posėdį vis gieda „Tautišką giesmę“ – vardan tos vienybės.
Merui A. Visockui po dvejų metų parūpo, kad „Tarybos nariai prieš žmones atrodytų tinkamai“, dabar „liūdnai atrodantys“.
Skulptoriaus ir politiko Gintauto Lukošaičio sukurta „verkianti mergaitė“ verks, kol Prisikėlimo aikštė bus pradėta tvarkyti.
Redakcijos nuotr.
Menų inkubatoriaus griuvena – paminklas kelių kadencijų politikų interesų kovoms ir negalei.
Gatvių, šaligatvių remontas akivaizdžiai įgijo pagreitį.