A. Juozaitis užsienio politikoje siūlo stiprinti santykius su Latvija

A. Juo­zai­tis už­sie­nio po­li­ti­ko­je siū­lo stip­rin­ti san­ty­kius su Lat­vi­ja

Vals­ty­bės oru­mo stip­ri­ni­mas, Lie­tu­vos kul­tū­ros, kal­bos ir tau­tos iš­sau­go­ji­mas, san­ty­kių su Lat­vi­ja plė­to­ji­mas, dip­lo­ma­ti­nio ag­re­sy­vu­mo ma­ži­ni­mas bei at­sar­gi lai­ky­se­na po­li­ti­kos su Len­ki­ja at­žvil­giu – yra gai­rės, ku­rias sa­vo už­sie­nio po­li­ti­kos stra­te­gi­jo­je įvar­di­na po­ten­cia­liu kan­di­da­tu da­ly­vau­ti 2019 me­tų Pre­zi­den­to rin­ki­muo­se lai­ko­mas fi­lo­so­fas, vie­nas Lie­tu­vos per­si­tvar­ky­mo są­jū­džio pra­di­nin­kų Ar­vy­das Juo­zai­tis.

Ap­tar­da­mas svar­biau­sius Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos as­pek­tus, A. Juo­zai­tis ak­cen­tuo­ja geo­po­li­ti­nes ir kul­tū­ri­nes ri­zi­kas, šiuo me­tu ky­lan­čias vals­ty­bei. Jas fi­lo­so­fas siū­lo įveik­ti stip­ri­nant stra­te­gi­nę par­tne­rys­tę su Lat­vi­ja.

Pa­sak jo, rea­li bal­tiš­ko­ji in­teg­ra­ci­ja ša­liai su­teik­tų ne tik kul­tū­ri­nį po­stū­mį, bet ir su­stip­rin­tų Lie­tu­vos bal­są vei­kiant geo­po­li­tiš­kai svar­bia­me Vy­šeg­ra­do ša­lių re­gio­ne. Kar­tu, pa­brė­žia A. Juo­zai­tis, Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos stra­te­gi­nių san­ty­kių ak­ty­vi­ni­mas pa­dė­tų iš­veng­ti „va­sa­li­nių“ san­ty­kių, ku­riuos, anot jo, ga­li no­rė­ti Lie­tu­vai pri­mes­ti Len­ki­ja.

Pas­ta­rą­jį re­gio­ną A. Juo­zai­tis ma­to kaip be­ne vie­nin­te­lį ga­lin­tį at­sver­ti Lie­tu­vai, pa­sak jo, ne­pa­lan­kias di­džių­jų Eu­ro­pos vals­ty­bių ini­cia­ty­vas, gi­lin­ti ES in­teg­ra­ci­ją.

Fi­lo­so­fo pri­sta­ty­to­je Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos vi­zi­jo­je vy­rau­ja vals­ty­bės oru­mo mo­ty­vas. Pa­sak jo, vals­ty­bė už­sie­nio po­li­ti­ko­je tu­ri iš­lik­ti ori. To siek­da­ma, aiš­ki­no A. Juo­zai­tis, Lie­tu­va ne­ga­li įsi­vel­ti į va­sa­li­nius san­ty­kius tiek su Ru­si­ja, tiek su Len­ki­ja ir ki­to­mis Va­ka­rų vals­ty­bė­mis. Jis taip pat tei­gė, kad siek­da­mas šių tiks­lų Vil­nius pri­va­lo vyk­dy­ti sta­bi­lią bei pro­gno­zuo­ja­mą už­sie­nio po­li­ti­ką ir steng­tis veng­ti ag­re­sy­vios re­to­ri­kos.

A. Juo­zai­čio už­sie­nio po­li­ti­kos vi­zi­jo­je, ly­gi­nant su ki­tų ga­li­mų kan­di­da­tų į pre­zi­den­tus įžval­go­mis, iš­si­ski­ria at­sar­gus ir net šiek tiek grės­mi­nan­tis Len­ki­jos įta­kos ir vaid­mens ver­ti­na­mas.

Vie­na ver­tus, A. Juo­zai­tis pri­pa­žįs­ta Len­ki­jos stra­te­gi­nę reikš­mę ir lai­ko ją vie­na svar­biau­sių Lie­tu­vos stra­te­gi­nių par­tne­rių, ta­čiau, ki­ta ver­tus, fi­lo­so­fas kal­ba apie po­lo­ni­za­ci­jos, ku­rią vyk­do, pa­sak jo, Pil­suds­kio ideo­lo­gi­ją pro­pa­guo­jan­ti Len­ki­jos val­džia, pa­vo­jus. Jis ak­cen­tuo­ja Var­šu­vos po­li­ti­kos ke­lia­mas grės­mes lie­tu­viš­ku­mui ir vals­ty­bės sa­va­ran­kiš­ku­mui.

Ori par­tne­rys­tė, o ne va­sa­liš­ki san­ty­kiai, pa­brė­žia A. Juo­zai­tis, tu­rė­tų tap­ti Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kių pa­grin­du.

„Len­ki­ja taip pat tu­rė­tų mū­sų oru­mą ver­tin­ti vis adek­va­čiau. Len­ki­jos vaid­muo, esant da­bar­ti­nei vy­riau­sy­bei ir Sei­mo dau­gu­mai, yra toks me­sia­nis­ti­nis. Ko ge­ro, Len­ki­ja vie­na iš ES vals­ty­bių, gal net vie­nin­te­lė, ku­ri yra įsi­kal­bė­ju­si mi­si­ją. Tą sa­ko ir len­kų kor­ta, ir ap­skri­tai jos da­ly­va­vi­mas Uk­rai­no­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je. Ačiū Die­vui, Len­ki­ja su­si­tai­kė, kad Lie­tu­va jau ne­bė­ra vien tik jos in­te­re­sų rei­ka­las ir tai ne­bė­ra va­sa­li­nė vals­ty­bė“, – sa­kė A. Juo­zai­tis.

Pa­sak jo, nei­gia­mus Len­ki­jos įta­kos as­pek­tus Lie­tu­va tu­rė­tų at­sver­ti stip­rin­da­ma bal­tiš­ką­ją in­teg­ra­ci­ją.

„Su Lat­vi­ja tu­rė­tų bū­ti nau­jas stra­te­gi­nis pus­la­pis, ku­ris iki šiol ne­bu­vo at­vers­tas. Mes kaip sto­vė­jo­me nu­ga­ra į Lat­vi­ją, taip ir te­bes­to­vi­me, o tai nė­ra nau­din­ga eko­no­miš­kai ir geo­po­li­tiš­kai“, – pa­brė­žė A. Juo­zai­tis.

Gi­les­nė par­tne­rys­tė su Lat­vi­ja, aiš­ki­no jis, at­si­pirk­tų ne tik eko­no­mi­ko­je ar ener­ge­ti­ko­je, bet kar­tu tu­rė­tų tap­ti ir įran­kiu ma­ži­nant nei­gia­mas Len­ki­jos įta­kas vei­kiant Vy­šeg­ra­do vals­ty­bių blo­ke.

Pa­sak fi­lo­so­fo, Vy­šeg­ra­do vals­ty­bių gru­pė Lie­tu­vai yra la­bai svar­bi, nes ga­li at­sver­ti di­džių­jų ES vals­ty­bių – Vo­kie­ti­jos ir Pran­cū­zi­jos – sie­kius gi­liau in­teg­ruo­ti Eu­ro­pą. Ta­čiau, aiš­ki­na A. Juo­zai­tis, Lie­tu­va šia­me re­gio­ne da­ly­vau­da­ma be Lat­vi­jos ri­zi­kuo­ja pa­kliū­ti į va­sa­liš­ką Len­ki­jos pri­klau­so­my­bę.

„Ei­nant kar­tu su Lat­vi­ja tai pa­vyk­tų kur kas ge­riau (iš­veng­ti pri­klau­so­my­bės nuo Len­ki­jos. – EL­TA). Tie­siog aš ma­tau pa­pil­do­mos ener­gi­jos ir jė­gos šal­ti­nį, kad mes ge­ro­kai pa­dir­bė­ję su Lat­vi­ja tu­rė­tu­me rim­tes­nį bal­są ir Vy­šeg­ra­de“, – api­bend­ri­no A. Juo­zai­tis.

Eu­roat­lan­ti­niai san­ty­kiai

A. Juo­zai­tis griež­tai pa­si­sa­kė prieš gi­les­nę ES in­teg­ra­ci­ją, ku­rią pa­lai­ko Vo­kie­ti­jos ir Pran­cū­zi­jos ly­de­riai. Jis, prie­šin­gai nei ne­ma­ža da­lis ki­tų po­ten­cia­liais kan­di­da­tais 2019 m. Pre­zi­den­to rin­ki­muo­se lai­ko­mų po­li­ti­kų, ne­su­tin­ka, kad gi­les­nė ES in­teg­ra­ci­ja ati­tin­ka Lie­tu­vos in­te­re­sus.

„Mak­ro­niš­ko­ji ir mer­ke­liš­ko­ji ES yra tie­sio­gi­nis ke­lias į Ru­si­ją“, – tei­gė fi­lo­so­fas, ma­ny­da­mas, kad gi­liau in­teg­ruo­to­je ES Lie­tu­va ri­zi­kuo­ja tap­ti di­džių­jų Eu­ro­pos vals­ty­bių ir Ru­si­jos mai­nų ob­jek­tu.

„Mes no­rom ne­no­rom at­si­dur­tu­me žais­lo vie­to­je, nes ta­da jų (Vo­kie­ti­jos ir Pran­cū­zi­jos. – EL­TA) su­si­ta­ri­mas su Ru­si­ja nuo mū­sų vi­sai ne­prik­lau­sys. To­dėl mums iš­lai­ky­ti ko­lek­ty­vi­nį oru­mą su Vy­šeg­ra­do vals­ty­bė­mis yra la­bai svar­bu“, – sam­pro­ta­vo A. Juo­zai­tis, dar kar­tą pa­brėž­da­mas Vy­šeg­ra­do ša­lių stra­te­gi­nę reikš­mę Lie­tu­vai.

Gi­les­nės ES in­teg­ra­ci­jos per­spek­ty­vo­je jis įžvel­gė ir grės­mes Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam sa­vi­tu­mui bei iš­li­ki­mui ap­skri­tai. Pa­sak jo, di­džio­sios Eu­ro­pos vals­ty­bės, kal­bė­da­mos apie gi­les­nę in­teg­ra­ci­ją, ne­sup­ran­ta ir ne­si­bai­mi­na na­cio­na­li­nio iš­ny­ki­mo pa­vo­jaus. Tuo tar­pu to­kia grės­mė yra ak­tua­li ma­žes­nėms vals­ty­bėms.

„Em­ma­nue­lis Mac­ro­nas, su­kda­mas gi­les­nę ES in­teg­ra­ci­ją su­per Eu­ro­pos vals­ty­bės link, sie­kia Pran­cū­zi­jos kul­tū­ri­nio do­mi­na­vi­mo. Vo­kie­čių tiks­las – do­mi­nuo­ti po­li­tiš­kai ir eko­no­miš­kai. Vi­sa tai Lie­tu­vai yra tik­rai ne­priim­ti­na, nes ky­la grės­mė na­cio­na­li­niam iš­li­ki­mui“, – sa­kė A. Juo­zai­tis, pa­brėž­da­mas, kad dėl to pa­si­duo­ti in­ten­sy­ves­nei ES in­teg­ra­ci­jai yra pra­žū­tin­ga.

Vis­gi jis pa­brė­žė, kad vi­sais eko­no­mi­niais klau­si­mais Lie­tu­va tu­ri at­si­gręž­ti į ES. Pa­sak jo, eu­roat­lan­ti­niuo­se gin­čuo­se, ky­lan­čiuo­se dėl eko­no­mi­nių ir fi­nan­si­nių ne­su­ta­ri­mų, Lie­tu­va tu­ri įver­tin­ti, kad ji yra eko­no­miš­kai pri­klau­so­ma nuo ES. Tuo tar­pu sau­gu­mo ir geo­po­li­ti­niuo­se rei­ka­luo­se – vie­na­reikš­miš­kai orien­tuo­tis į JAV. To­dėl A. Juo­zai­tis bu­vo ka­te­go­riš­kas ke­ti­ni­mams ES for­ma­tu kur­ti ka­ri­nes pa­jė­gas, ku­rios atei­ty­je ga­lė­tų dub­liuo­ti kai ku­rias NA­TO funk­ci­jas.

„Bet ko­kį ES ka­ri­nių pa­jė­gų kū­ri­mą rei­kia at­mes­ti ir ne­priim­ti, mums tai ne­priim­ti­na“, – api­bend­ri­no jis.

Fi­lo­so­fas ti­ki­no, kad toks la­vi­ra­vi­mas tarp po­li­ti­nių ir eko­no­mi­nių in­te­re­sų yra įma­no­mas. Pa­sak jo, ne­rei­kė­tų bai­min­tis, kad dėl iš­si­sky­ru­sių po­li­ti­nių po­zi­ci­jų Eu­ro­po­je bū­tų pa­ti­ria­mi eko­no­mi­niai nuo­sto­liai. Eu­ro­po­je vers­las ir ka­pi­ta­las vei­kia sau, aiš­ki­no A. Juo­zai­tis.

San­ty­kių su Ru­si­ja gai­rės

Kal­bė­da­mas apie san­ty­kius su Ru­si­ja A. Juo­zai­tis pa­brė­žė, kad Ru­si­ja yra vie­nas di­džiau­sių iš­šū­kių Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ir už­sie­nio po­li­ti­kai. Ru­si­jos at­gra­sy­mas per NA­TO ir nuo­sta­ta, kad il­go­jo­je per­spek­ty­vo­je stip­rių po­ky­čių Lie­tu­vos ir Ru­si­jos san­ty­kiuo­se ne­rei­kia ti­kė­tis, yra pir­mo­sios te­zės, ku­rias A. Juo­zai­tis iš­ta­rė, pa­klaus­tas, ko­kį po­li­ti­kos kur­sy­vą Lie­tu­va tu­rė­tų pa­lai­ky­ti Ru­si­jos at­žvil­giu.

Ta­čiau A. Juo­zai­tis da­vė su­pras­ti, kad skep­tiš­kai ver­ti­na da­bar­ti­nį pa­si­rink­tą dip­lo­ma­ti­nį kur­są di­džio­sios kai­my­nės at­žvil­giu.

Jis pa­brė­žė, kad Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­jos tiks­las ir kryp­tis tu­rė­tų bū­ti ne su­si­prie­ši­ni­mo su pa­vo­jin­ga kai­my­ne di­di­ni­mas, ta­čiau, prie­šin­gai, – ag­re­sy­vu­mo dip­lo­ma­ti­jo­je ma­ži­ni­mas.

Mums ne­rei­kė­tų iš sa­vęs bea­to­dai­riš­kai kur­ti prie­šo, – sa­ko A. Juo­zai­tis ir pri­du­ria, kad tai il­gai­niui ga­li tu­rė­ti nei­gia­mų pa­da­ri­nių.

„Nuo­la­ti­nis pa­fron­tės vals­ty­bės įvaiz­džio for­ma­vi­mas yra tam tik­ra ak­la­vie­tė. Jei kei­sis san­ty­kiai, mes ga­li­me bū­ti pa­lik­ti keis­to­je pa­dė­ty­je“, – tei­gė A. Juo­zai­tis.

Jo nuo­mo­ne, Lie­tu­va san­ty­kiuo­se su Ru­si­ja ne­tu­rė­tų bū­ti bet ku­ria pro­ga de­monst­ruo­ja­ma ašt­ri re­to­ri­ka.

„Tu­ri bū­ti orus ka­ri­nis at­gra­sy­mas. So­li­džios vals­ty­bės ne­si­kan­džio­ja“, – sa­kė jis ir pa­brė­žė, kad Lie­tu­va tiek san­ty­kiuo­se su Ru­si­ja, tiek su ki­to­mis vals­ty­bė­mis tu­ri ro­dy­ti dip­lo­ma­ti­nį ak­ty­vu­mą.

Na­cio­na­li­nės grės­mės

A. Juo­zai­čio konst­ruo­ja­ma­me už­sie­nio po­li­ti­kos na­ra­ty­ve svar­bią vie­tą uži­ma vals­ty­bės vi­du­je sly­pin­čios grės­mės. Fi­lo­so­fas iš­ski­ria tris, jo nuo­mo­ne, šian­dien Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ak­tua­liau­sias grės­mes – de­mog­ra­fi­nę kri­zę, ku­ri pa­sak jo, pa­nė­šė­ja į de­mog­ra­fi­nį ko­lap­są, krikš­čio­niš­kos mo­ra­lės pa­žei­džia­mu­mą, įsi­ga­lint neo­li­be­ra­lioms, ateiz­mu grįs­toms ver­ty­bėms ir lie­tu­vių kal­bos bei kul­tū­ros ne­te­ki­mo ri­zi­ką.

„Tai yra iš­skir­ti­nės grės­mės ne­tgi ly­gi­nant su išo­ri­niais iš­šū­kiais. Nes, jei ne­bus vi­du­je jė­gos, ne­be­bus ką ir pa­sa­ky­ti išo­rei. (Neį­vei­kę šių ri­zi­kų. – EL­TA) mes bū­si­me vi­siš­ka skied­ra ar net plunks­na“, – vaiz­džiai kal­bė­jo A. Juo­zai­tis.

D. Gry­baus­kai­tės po­li­ti­kos ver­ti­ni­mas

A. Juo­zai­tis tei­gė pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės po­li­ti­ką ver­ti­nąs su pliu­so ženk­lu. Prie­šin­gai nei di­džio­ji da­lis ki­tų kan­di­da­tais pre­zi­den­to rin­ki­muo­se vie­šo­jo­je erd­vė­je lai­ko­mų po­li­ti­kų, fi­lo­so­fas ne­kri­ti­ka­vo D. Gry­baus­kai­tės nei dėl at­si­sa­ky­mo jos ka­den­ci­jos pra­džio­je su­si­tik­ti su JAV pre­zi­den­tu Ba­ra­ku Oba­ma, nei dėl ne­plė­to­tų san­ty­kių su Len­ki­ja.

Pa­sak jo, pre­zi­den­tė, ne­su­si­ti­ku­si su B. Oba­ma, nuo­sto­lių Lie­tu­vai neat­ne­šė, o per­ne­lyg ne­for­suo­da­ma san­ty­kių su Len­ki­ja el­gė­si tei­sin­gai, nes ši Lie­tu­vos at­žvil­giu sie­ku­si va­sa­li­nio pa­klus­nu­mo.

A. Juo­zai­tis už­sie­nio po­li­ti­ko­je siū­lo stip­rin­ti san­ty­kius su Lat­vi­ja: taip iš­veng­si­me va­sa­li­nių san­ty­kių su Len­ki­ja, Vo­kie­ti­ja ir Pran­cū­zi­ja.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos (EL­TA) nuo­tr.