Naujausios
Amerikiečiai aptiko naują aukso gyslą
Julius GIRDVAINIS, „Respublikos“ žurnalistas
Jungtinių Valstijų kompanija „Chevron“ dar kartą siūlo gelbėti Lietuvą. Žada rasti neišsenkamus klodus skalūnų ir išvengti Rusijos priklausomybės. Žinomiausia amerikiečių gelbėjimo operacija, kai „Williams“ tvarkė „Mažeikių naftą“, Lietuvai galėjo kainuoti net milijardą litų. O akcijas amerikiečiai patyliukais perleido rusams ("Yukos") ir darsyk pasipelnė. Nieko nepasimokėme. Lietuva gali pasigirti vieninteliu gamtos ištekliu – gėlu vandeniu, kuris tuoj taps brangesnis už naftą. Jei „Chevron“ sukirs rankomis su mūsų valdžios atstovais dėl skalūnų žvalgybos ir dujų gavybos, Lietuva nebekonkuruos su vandens eksportuotojais. Prezidentę Dalią Grybauskaitę, premjerą Algirdą Butkevičių vakar jau aplankė amerikiečių koncerno „Chevron“ atstovai, proteguojantys Lietuvoje skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą.
 |
| Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir "Chevron" Europos, Eurazijos ir Viduriniųjų Rytų žvalgymo bei gamybos prezidentas Džėjus Džonsonas ELTA nuotr. |
Pasaka apie įvairovę
Pas Lietuvos vadovus užsuko ne patys aukščiausieji „Chevron“ pasiuntiniai, o tik kompanijos tyrinėjimo ir gamybos vadovas Eurazijai Džėjus Džonsonas ir mūsų šalyje jau įsteigto padalinio atstovas Žilberas Ankenbaueris.
Svečiams šis priėmimas buvo itin aktualus būtent dabar, nes „Chevron“ dalyvauja Aplinkos ministerijos vykdomame skalūnų dujų bei naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje konkurse. Skelbiama, kad amerikiečiai norėtų į neatrastą Lietuvos žemę investuoti net 80 mln. litų vien skalūnų dujų žvalgybai, tačiau neskelbiama, po kiek būtų parduodamos šios dujos, jeigu prasidėtų jų gavyba.
„Kiekvienai valstybei svarbu žinoti savo gamtinius išteklius, energetinius resursus ir galimybes. Lietuvai taip pat būtina ištirti savo žemės gelmes, kad prireikus galėtų jas panaudoti žmonių gerovei kurti“, – per atstovą apie susitikimą su „Chevron“ pasiuntiniais perdavė D. Grybauskaitė. Jos teigimu, energetinio savarankiškumo siekiančiai Lietuvai labai svarbu užsitikrinti energetinių šaltinių įvairovę.
D. Grybauskaitė mano, kad jeigu amerikiečių paieška Vakarų Lietuvoje bus efektyvi, skalūnų dujos galėtų tapti dar viena papildoma alternatyva brangioms rusiškoms dujoms. Šios rūšies dujų gavyba Seimo ir Vyriausybės yra įvardyta vienu iš valstybės politikos prioritetų, nes manoma, kad ji ekonomiškai pasiteisina.
Bet po kiek vietos vartotojams skalūnų dujas pardavinėtų „Chevron“ – neskelbiama.
Lenkija nebedomina
Tuo tarpu prieš kelerius metus apie neįtikėtinus skalūnų dujų klodus Lenkijoje skambiai pranešusi kita tarptautinė kompanija „Exxon Mobil“ tikėjosi, kad šios šalies kloduose naudingų angliavandenilių bus susikaupę net 5,3 trln. kubinių metrų, tačiau praėjusį pavasarį paaiškėjo, jog jų tegali būti apie 557 mlrd. kubinių metrų.
Be to, ekspertai pareiškė, kad lenkiškos skalūnų dujos yra gerokai prastesnės kokybės nei tradicinės gamtinės dujos. „Exxon Mobil“ iš Lenkijos pasitraukė.
Beje, yra dar viena skalūnų pusė. Lietuvos žalieji tikina, kad skalūnų dujų gavyba yra itin pavojinga ekologiniu požiūriu, nes norint pasiekti ir išgauti šiuos energetinius resursus uolienos hidrauliniu būdu yra plėšomos naudojant ypač didelius kiekius vandens, prisotinto keliais šimtais rūšių įvairių chemikalų. Esą tokia technologija ekologine katastrofa grasina ne tik požeminėms vandens atsargoms, bet kyla problema ir dėl panaudotų chemikalų, kurie iškeliami į paviršių.
Trokštame tik gręžinių
Lietuvos energijos konsultantų asociacijos prezidentas dr.Valdas Lukoševičius mano, kad jeigu ir turime naudingų iškasenų, nėra būtina kviesti investuotojų iš svetur „per jėgą“, kas dabar vyksta su „Chevron“, kuri proteguojama aukščiausiu lygiu.
„Juk kažkas panašaus Lietuvoje jau buvo, kai labai norėjome parduoti „Mažeikių naftos“ gamyklą, – sakė V.Lukoševičius. – Tuomet amerikiečių kompanija „Williams“ tuo ir pasinaudojo – kadangi lietuviai taip jų norėjo, tai iš mūsų ne tik pigiai tą gamyklą nusipirko, paėmė mokestį už administravimą, bet dar ir ją pardavė Rusijos kompanijai. Lygiai taip pat klostėsi situacija ir su Visagino atominės elektrinės projektu – kadangi mes to reaktoriaus labai norėjome, japonai mandagiai ir pasiūlė susimokėti. Kad tik taip pat neatsitiktų ir su skalūnais“.
V.Lukoševičius pasakojo, kad šiais laikais yra įvairių būdų, geologinių algoritmų, kurie padeda nustatyti galimus naudingų išteklių klodus ir be brangiai kainuojančių gręžinių, tačiau tokie duomenys nebūtų itin tikslūs. Specialisto teigimu, mes iškart norime gręžinių tik todėl, kad esame neturtingi ir greitai pasičiumpame naujoves.
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius sakė, kad numatoma skalūnų dujų žvalgyba Šilutės ir Tauragės rajonuose kol kas yra susidomėjusi tik „Chevron“ kompanija. Ji ketina kol kas išgręžti du gręžinius, o viename jų ir bus naudojama hidraulinio plėšymo technologija su chemikalais. Tarnybos vadovas mano, kad tokie bandymai nėra labai pavojingi, nes esą tik kai kurios iš kelių šimtų cheminių medžiagų, naudojamų šioje technologijoje, yra nuodingos.
Žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas Braziulis laikosi kitos nuomonės ir net skalūnų dujų paiešką vadina visai Lietuvai labai pavojingu eksperimentu. Pavyzdžiui, Prancūzija, išžvalgiusi savo gelmes ir apskaičiavusi, kad jose esančių skalūnų dujų valstybei užtektų net 100 metų, uždraudė jų gavybą dėl didelio pavojaus visai ekosistemai. R.Braziulio nuomone, propaguojama skalūnų dujų žvalgyba ir tolesnė gavyba Lietuvai gali būti tiesiog nenaudinga.
„Mums yra pasakyta, kad „Chevron“ investuos 80 mln. litų, tačiau ar tai mums yra didelė vertybė, tai dar klausimas, – „Respublikai“ sakė R.Braziulis. – Pavyzdžiui, arabų šeichai niekam nėra atidavę savo naftos verslovių, kurias eksploatuoja patys. Už 80 mln. litų mes atiduosime svetimiems savo žemės gelmių turtus, o vėliau juos pirksime? Šiandien šių dujų lobistai garsiai šaukia, kad skalūnai mus išlaisvins iš priklausomybės nuo „Gazprom“ dujų, tačiau tikrai naivu tikėtis, kad milijonus Lietuvoje sukišusi „Chevron“ nenorės užsidirbti ir mums dujas siūlys pusvelčiui. Jeigu bus keliais doleriais pigiau nei pas rusus, tai ir džiaugsimės“.
Žaidžia visai kiti
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas Paulauskas įsitikinęs, kad vajus dėl skalūnų dujų kilo ne todėl, kad tai labai pigus kuras, kuris padėtų Lietuvai atsisakyti rusiškų dujų.
„Skalūnų problema nėra tik dujų reikalas, o tai – geopolitinis klausimas, į kurį Lietuva įvelta kaip nieko nereiškianti žaidėja tarp Rytų ir Vakarų, – teigė R.Paulauskas. – JAV, suteikianti galimybę „Chevron“ kompanijai pas mus įsisukti tik už 80 mln. litų, turi aiškų tikslą – išstumti Rusijos „Gazprom“ iš Europos Sąjungos. Šiandien tik vyksta kova už Europos sielą, o mes esame maži sraigteliai, įtraukti į didelį žaidimą tik dėl savo geografinės padėties. Šis planas buvo pradėtas dar pernai, kai prezidentė D.Grybauskaitė viešėjo Katare, o jo dujomis bus taip pat bandoma išstumti „Gazprom“ iš ES. Net Sirijos neramumai susiję su tokiu planu, nes ši šalis iki šiol buvo kontroliuojama Maskvos, o Kataras ketino vieną savo dujų vamzdyno atšakų tiesti būtent per Siriją“.
R.Paulauskas sakė, kad jo mintis apie didelį geopolitinį žaidimą ypač patvirtina ir staiga pasigirdę argumentai dėl skalūnų dujų pigumo, palyginti su įprastomis gamtinėmis dujomis.
„Tai man ir kelia daugiausia klaustukų, nes skalūnų dujų gavybos technologijos yra gerokai brangesnės, daugiau lėšų tenka išleisti aplinkosaugai, pavojingiems chemikalams neutralizuoti, o pačios šios rūšies dujos yra gerokai prastesnės kokybės nei gamtinės, – sakė R.Paulauskas. – Šiandien amerikiečiai skalūnų dujas ir menamą jų pigumą giria tik todėl, kad jiems reikia rimto geopolitinio vaidmens kovoje su rusais, tad siekiant ateiti į naujas pozicijas valstybiniu lygiu ramiai skiria net milijonines dotacijas. Manau, kad Lietuva eilinį kartą liks pralaimėjusi didžiųjų veikėjų žaidime“.
