
Naujausios
Apgintas pastatas ir verslui tampa vertybe
Šiauliuose, Vasario 16-osios gatvėje, tarpukariu statyto dviaukščio modernizmo architektūros pastato rekonstrukcija vėl atnaujinta. Nugriautas pastato bokštelis atstatytas, bus išsaugotos architektūros stiliaus vertybinės savybės.
Šiauliuose tai pirmasis pastatas, pripažintas saugomu architektūros paveldo objektu. Vilniuje iki šiol kryžiuojamos ietys pripažinti architektūros paveldu sovietmečiu statytą policijos pastatą.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Buldozerį sustabdė
Šiaulių senamiestyje esantį dviaukštį pastatą įsigijęs savininkas pernai buvo pradėjęs jį rekonstruoti savo nuožiūra. Nebuvo dar patvirtinti nei sklypo detalusis planas, nei techninis projektas, o skelbė pardavinėjantis butus ketvirtame aukšte.
Suskubo nugriauti pastato bokštelį. Griovimo buldozerį stabdyti ėmėsi ne Savivaldybė, o „Aušros“ muziejaus muziejininkai.
Savivaldybę jie perspėjo, jog pastatas yra moderniosios architektūros pavyzdys ir kad jo autentika naikinama. Spėjama, kad jis suprojektuotas žymaus architekto Karolio Reisono.
Paveldosaugininkai dėl savavališko griovimo kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Inicijavo pastato įtraukimą į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Savivaldybė prieš keletą metų pastatą pardavė kaip eilinį statinį, leidimą rengėsi išduoti kapitaliniam vidaus remontui. Kai „išnyko“ bokštelis, veiksmų nesiėmė.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja architektė Giedrė Mendoza Herrera, ką tik pradėjusi eiti pareigas, „Šiaulių kraštui“ stebėjosi valdininkų argumentais, jog „nėra susiformavusi tokia praktika, kad Savivaldybė skųstųsi Statybos inspekcijai“.
„Laikas suformuoti tokią praktiką, turime ginti viešą interesą“, – sakė direktoriaus pavaduotoja.
Ir verslininkų požiūris keičiasi
Rytis Budrys, Kultūros paveldo departamento Šiaulių padalinio vadovas, „Šiaulių kraštui“ sakė, jog pastatas yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
„Dabar jis tvarkomas, kaip kultūros paveldas, – pabrėžė paveldosaugininkas. – Padaryta paveldosauginė ekspertizė, rekonstrukcijai taikomi apribojimai.“
Saugomas pastato architektūrinis sprendimas: tūris, dvišlaitė stogo forma, laiptuotas bokštelis, fasado architektūrinės detalės, tinkuotų plytų mūras, konstrukcijos.
Vidaus remontui apribojimai netaikomi. Bet, R. Budrio žiniomis, verslininkai viduje mėgina išlaikyti tarpukario stilių – sendina medines detales, aiškinasi, kaip tada buvo dažomos sienos. Butai taip atnaujintuose namuose turi paklausą.
„Gal verslininkai suvoks, kad paveldas taip pat kuria pridėtinę vertę, – pabrėžė R. Budrys. – Gerai, kad išsivadėjus konfliktui suvokė, jog negali griauti to, kas iki tavęs pastatyta kaip vientisas architektūros kūrinys.“
Jo žiniomis, pastato savininkai neketina bylinėtis su Savivaldybe, nors tam pagrindo turėjo. Pastatas buvo parduotas be paveldo statuso, o jį pritaikius verslo lūkesčiai galėjo būti sužlugdyti. Pastatą planavo aukštinti iki trijų aukštų su mansarda, kad įrengtų daugiau butų.
Pirmasis, saugomas dėl architektūros
R. Budrio teigimu, Vilniuje, Kaune, kurių senamiesčiai dideli, jo kolegoms nuolat tenka spręsti ketinamų rekonstruoti architektūros paveldo objektų išsaugojimo problemą.
Vilniuje dabar kryžiuojamos ietys pripažinti architektūros paveldu sovietmečiu statytą policijos pastatą, kuris parduotas „Lidl“ tinklui ir planuotas perstatyti.
„Šiauliuose iki šiol neturėjome nė vieno pastato, saugomo dėl jo architektūros – Vasario 16-osios gatvės pastatas – pirmasis toks“, – pabrėžė R. Budrys.
Mieste yra saugomų pastatų, įtrauktų į kultūros vertybių registrą, bet jie saugomi dėl istorinių, memorialinių dalykų.
Savivaldybei seniai yra padaryta studija dėl Šiaulių senamiesčio išsaugojimo galimybių, įvardyti saugotinos architektūros pastatai. Bet iki šiol ji guli stalčiuose.
„Esame sutarę, kad Savivaldybė mus informuos apie planuojamas senamiesčio pastatų rekonstrukcijas, kapitalinius remontus, – sakė paveldosaugininkas. – Šiek tiek yra susizgribusi po nelaimingų atvejų, kaip teatro rekonstrukcija.“
Paveldosaugininkai patys ketina inicijuoti, kad daugiau tarpukario architektūros pastatų būtų įtraukta į kultūros vertybių registrą. Pirmiausia, Centrinio pašto pastatas, Aušros alėjos 15 pastatas bei Ligoninės pastatas.
Architektė – už kompromisą
Savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rasa Budrytė iki šiol laikosi nuomonės, jog galima buvo rasti kompromisą dėl Vasario 16-osios namo.
„Manau, kad tikrai nevertėjo saugoti tūrio, o tik fasado charakterį, – teigė „Šiaulių kraštui“ architektė. – Laisvai buvo galima suprojektuoti dar vieną aukštą su mansarda didmiesčio, kokiu skelbiamės esą, centre, bet privalau gerbti institucijų sprendimus.“
Jos nuomone, bet koks paveldas turi būti gyvas ir pritaikytas šiandienos poreikiams, nepanaikinant jo pagrindinių vertingųjų savybių.
„Man atrodo, kad geriau ieškoti ir rasti kompromisą diskusijoje, kas saugotina, o ką galima keisti, ir investuoti, negu stebėti, kaip stūgso amžinas lėtai dūlantis griuvėsis su išdaužytais langais „a la vertybė“, – teigė ji.
Klausiama apie Savivaldybės saugotinų pastatų sąrašo situaciją, neslėpė, jog „su sąrašu nepasistūmėjome“.
„Kad ir kaip stengėmės patekti į Tarybą, bet prieš tai reikia susitvarkyti juridinius dalykus, kitaip, Tarybos sprendimas su rekomendacijomis bus palaikytas neteisėtu, pertekliniu bei galimai nepagrįstai apsunkinančiu verslo plėtrą“, – aiškino R.Budrytė.
Ji įvardijo, jog atskiruose detaliuosiuose planuose ir pastatų renovacijos atveju numatomi specialieji architektūros reikalavimai.
„Pavyzdžiui, nepritariame šiltinimui iš lauko, bet tai – tik iki pirmo teismo, kuriame galimai nugalėtų nebūtinai teisybė, bet iškalbingesnis advokatas“, – teigė architektė.
Pilietinė pamoka
Vilija Ulinskytė-Balzienė, Fotografijos muziejaus vadovė, pirmoji ėmėsi iniciatyvos stabdyti Vasario 16-osios gatvės namo niokojimą. Ji ragina ir toliau būti budriems.
„Ši situacija parodė, jog nebūtinai valdininkai gali sustabdyti procesus ir daryti įtaką, – sakė ji. – Džiaugiuosi, kad šiuo atveju pavyko. Bet apmaudu, kad anksčiau nepasistengėme dėl kitų pastatų, kaip Dramos teatro atveju. Gera pamoka: pamačius, jog vyksta neteisingi procesai, būtina iš karto reaguoti.“
Daug paveldo objektų dar neturi teisinės apsaugos.
„Paštas pardavinėjamas be jokių sąlygų ir vėl programuojama konfliktinė situacija, nes, kai taip perka, mano, jog gali daryti viską, ką nori, – ir teikė pavyzdį: – Vilniaus policijos pastatas – analogiška situacija. Iš skandalų reikia daryti išvadas.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šis Vasario 16-osios gatvės 37 namas – pirmasis Šiaulių pastatas, saugomas kaip architektūros paveldas, ir jo remontui taikomi apribojimai.
Savavališkai nugriautą bokštelį teko atstatyti.
Rytis Budrys, Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vadovas, sako, jog „išsivėdėjus konfliktui“ ir verslininkai suvokė, jog paveldas taip pat kuria pridėtinę vertę.
Rasa Budrytė, Savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir paveldo skyriaus vedėja, teigia, jog reikia ieškoti kompromiso tarp paveldo apsaugos ir verslo poreikio pritaikyti pastatus šiandienai.