Naujausios
BULVARO POKALBIAI
Apie medžius, kaip žmones
Su Kęstučiu Aukseliu, miškininku, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos nariu, Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros dėstytoju, bulvare susitinkame pasikalbėti apie miesto medžius: senus, jaunus, gražius ir naudingus.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Medis – kaip žmogus
Dažnai šiauliečiai gaili senųjų liepų, augusių pėsčiųjų bulvare: „Tokie medžiai buvo! Pavėsį teikdavo ir nuo lietaus pasislėpti buvo galima. O dabar... Kokia nauda iš tų jaunų liepaičių?“
Senųjų bulvaro liepų gaila ir Kęstučiui Aukseliui: „Tačiau kartais reikia taip pasielgti. Kaip žmogus turi savo misiją, taip ir medis. Jeigu medis jau atliko savo misiją, yra ligotas, nykstantis, jam reikia eutanazijos.“ Žmogaus ir medžio paralelė pokalbyje nuskambės ne kartą.
Tai, kad medis gyvas ir netgi turi sąmonę, K. Aukselis bando įdiegti ir savo studentams. Ir dar – kiekvienas medis turi savo misiją, arba paskirtį: vienas turi puošti, kitas – teikti pavėsį, trečias – auginti medieną.
Medžiai, kaip ir žmonės, serga, sensta. Eidami gatve dairomės į medžius. Kodėl kai kurių liepų lapų pakraščiai nurudavę? „Amarai graužia. Reikia boružių, jos labai mėgsta amarus. Boružės mėsėdės. Suėda daug kenkėjų“, – paaiškina miškininkas.
Medžiui reikia šeimininko
Nerekonstruotoje bulvaro dalyje K. Aukselis rodo į liepų atžalas. „Taip neturėtų būti. Ne vietoje išaugusias atžalas reikia nupjauti“, – paaiškina.
K. Aukselis pasakoja, jog prieš maždaug dvidešimt metų buvo atsiradusi mada stipriai nugenėti medžius, paliekant kamieną. Dabar taip genėti draudžiama. Ir negražu, ir medžiui kenkia.
Miesto medžiams labai reikia nuolatinio prižiūrėtojo. Ne įmonių, kurios keleriems metams laimi konkursą ir stengiasi viską padaryti ne geriau, bet pigiau.
K. Aukselis pateikia pavyzdį: senuosiuose dvarų parkuose būdavęs sodininkas, kuris rūpindavosi medžiais, kitais augalais. „Juk ir grafaitės tokios gražios ir išsilavinusios buvo tik todėl, kad nuo pat kūdikystės turėjo guvernantes“, – vėl medžius su žmonėmis palygina miškininkas.
K. Aukselis kartu su studentais atliko tyrimą ir nustatė, kad rekonstruotoje bulvaro dalyje pasodintos liepos patyrė šoką.
„Įsivaizduokite jauną medelį, kurį medelynas, norėdamas gauti gerą pelną, stengėsi kuo greičiau ir gražiau užauginti. Jį gerai „maitino“, prižiūrėjo, „šukavo“. Nupirktas ir pasodintas miesto gatvėje toks medelis lieka beveik be priežiūros: be trąšų, be šakų priežiūros“, – šoko priežastis įvardijo pašnekovas.
Žinoma, medis kabinasi į gyvenimą ir į skurdžią miesto žemę, bet auga jau nebe taip gražiai ir gerai.
K. Aukselis tikisi, kad miesto valdžia supras, jog medžiams reikia nuolatinės priežiūros, juk specialistų šalyje parengiama pakankamai.
Liepa – miesto medis
– Kodėl miesto gatvėse dominuoja liepos?
– Liepos mažiausiai serga, lengvai pasiduoda formavimui, atsparios miesto užterštam orui. Be to, tai – vietinė rūšis, – sako K. Aukselis.
– Ar šios jaunos liepaitės kada nors teiks pavėsį?
– Taip. Kiekvienas medis auga. Ir pavėsio tikrai bus. Po penkiasdešimties metų sėdės žmonės, kaip mes dabar, ir spręs, ką su jomis daryti, nes per aukštos, per daug užstoja saulę ir panašiai.
Žmonės, kurie gyvena bulvare, skųsdavosi, kad dideli medžiai užstoja saulę. Vasarą gal ir gerai, tačiau kitais metų laikais norisi jos kuo daugiau.
– Kokius medžius dar galėtume vadinti miesto medžiais?
– Kuo įvairesnių medžių auga, tuo mieste gražiau. Kur yra daugiau erdvės, tinka plačiau besišakojantis medis. Kuo didesnė lapų spalvų, lajos formų, rūšių įvairovė, tuo geriau.
Prie gatvės geriausiai auga liepos. Kaštonai gražūs medžiai, gražiai žydi, tačiau juos puola keršakandės.
Klevai greitai auga, turi didelius lapus, todėl netinka mažoje erdvėje.
Mažai mieste ir spygliuočių. Jie prie gatvių netinka. Spygliuočiai spyglius augina maždaug šešerius metus. Per tiek laiko juose susikaupia daug teršalų.
– Šiauliuose, palyginti su Klaipėda, Kaunu ar Vilniumi, mažiau žalių plotų. Kodėl?
– Čia nėra kalvų, upių. Stačių kalvų šlaitai, upių skardžiai netinkami pastatams statyti, todėl tokiose vietose natūraliai formuojasi želdiniai. Šiauliai – lygus miestas. Jeigu yra kažkoks skveras, būtinai į jį turi įsibrauti koks nors pastatas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRIEŽIŪRA: Rekonstruojant bulvarą, prie kiekvieno medelio atvesta laistymo sistema. „Kažin ar ji veikia?“ – buvo įdomu ir medžių specialistui K. Aukseliui.
MIŠKININKAS: Kęstutis Aukselis į medžius žiūri kaip į žmones. Jaunos liepos – kaip maži vaikai. Gražios, bet naudos iš jų kol kas maža.
