Naujausios
Ar duona žada brangti?
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys antradienį prabilo apie tikėtiną duonos brangimą, kurį esą nulemia praėjusių metų sausra ir dėl to brangę grūdai, miltai.
„Šiaulių krašto“ kalbinti duonos kepėjai iš tiesų svarsto, ką daryti, nes brango ne vien miltai. „Joniškio duona“ kai kurią savo produkciją jau pabrangino 2–3 procentais.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Iš ministro lūpų
Žemės ūkio ministras G. Surplys, Seime pristatydamas maisto kainų stebėsenos rezultatus ir tendencijas, teigė, jog duomenys rodo, kad maisto kainos praėjusių metų pabaigoje „stabtelėjo“. Tačiau įžvelgiama tendencijų, kad kai kuriuose sektoriuose kainos kils.
Apie galimas tendencijas kalbėdamas ministras teigė, kad artimiausioje ateityje duonos kainos, tikėtina, kils, o tai nulems dar 2018 metais išgyventas sausros periodas.
Tuo metu portale www.produktukainos.lt skelbiami ŽŪM informaciniai pranešimai rodo, kad kol kas duonos mažmeninės kainos mažėjo, nors miltų, grūdų kainos didėjo.
Nurodoma, jog tamsios duonos (be priedų) mažmeninė kaina 2018 m. spalio–2019 m. sausio mėn. sumažėjo 1,49 proc., nors didmeninė tamsios duonos pardavimo kaina padidėjo 3,17 proc., o didmeninė ruginių miltų kaina padidėjo 8,87 proc. Pagrindinės tamsios duonos (be priedų) žaliavos, t. y. rugių, supirkimo kaina šiuo laikotarpiu padidėjo 1,16 proc.
Batono (be priedų) mažmeninė kaina 2018 m. spalio–2019 m. sausio mėn. atitinkamai sumažėjo 1,69 proc., didmeninė aukščiausios rūšies kvietinių miltų kaina analizuojamu laikotarpiu buvo mažesnė 0,95 proc. Tačiau didmeninė batono pardavimo kaina padidėjo 1,16 proc., o pagrindinės batono (be priedų) žaliavos – kviečių – supirkimo kaina išaugo 4,76 proc.
Tamsios duonos (be priedų) mažmeninė kaina 2019 m. vasario mėnesį sudarė 1,92 Eur už kg ir, palyginti su sausio mėnesio kaina, buvo mažesnė 3,52 proc.
Batono (be priedų) mažmeninė vasario mėnesį kaina buvo 1,64 Eur už kg ir, palyginti su sausio mėnesio kaina, buvo mažesnė 6,29 proc.
Informaciniame pranešime net daroma prielaida, kad yra rezervų duonos kainoms mažėti.
„Įvertinus tai, kad tamsios duonos (be priedų) kainų grandinėje mažmenininko dalis yra santykinai didelė, pvz., 2019 m. sausio mėn. sudarė beveik 39 proc., o batono (be priedų) – 34 proc., šių produktų mažmeninės kainos rezervą mažėti dar turi“, – tvirtinama pranešime.
Skelbiamos vidutinės mažiausios kainos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse per praėjusią savaitę (2019-03-18 – 2019-03-24) dar nerodo duonos kainos kilimo.
„Maxima“ tinkle tamsios duonos kilogramo vidutinė kaina mažėjo 1,87 proc. ir sudarė 1,05 euro, „Rimi“ mažėjo 1,69 proc. ir sudarė 1,16 euro. Kituose tinkluose tamsios duonos kainos pokyčio nefiksuota, o mažiausia kaina – 0,83 euro – buvo „Norfos mažmena“ tinklo parduotuvėse.
Batonų vidutinė kaina per savaitę nesikeitė nė viename didžiajame prekybos tinkle. Batono kilogramas vidutiniškai kainavo nuo 0, 95 euro ("Norfos mažmena") iki 1,23 euro (RIMI).
Ir svarsto, ir brangina
Ne visi duonos gamintojai yra nusiteikę savo produkciją branginti, bet dauguma svarsto, jog sunku bus to išvengti.
„Kai kurią produkciją jau pabranginome nedideliu procentu – 2–3 procentais – tai tikrai nėra drastiška ir žmonių nereikia gąsdinti“, – sakė „Šiaulių kraštui“ Edita Čalnarienė, bendrovės „Joniškio duona“ vadovė.
Jos žodžiais, „duona negali nebrangti“, kai kyla žaliavų, dujų, elektros, degalų ir darbo jėgos kainos. Miltai apie 20 procentų brango jau nuo rudens. Bendrovė juos perka iš Latvijos, nes iš Dobilės arčiau parsivežti, nei panašiai kainuojančius lietuviškus iš Kauno ar Vievio.
„Naivu tikėtis, kad didėjant kaštams produktas gali pigti, – sakė verslininkė. – Kepyklose, kurios ne industrinės, yra daug rankų darbo, o industrinės masinės gamybos kepyklų šalyje yra tik kelios. Mūsų kepyklose žmogiškasis faktorius daug lemia, darbo našumas nėra toks didelis, uždarbiai mažesni, pelno maržos nedidelės ir didėjančių sąnaudų nėra iš ko amortizuoti. Duonos, batonų kainas visi dar paliekame sukandę dantis, bet pyragų šiek tiek pasikeliame.“
Bendrovės „Verbūnų duona“ vadovas Bronislovas Zuokas „Šiaulių kraštui“ sakė, jog dar svarsto, ar branginti produkciją. Ji turi tautinio paveldo statusą.
„Mes aštuonerius metus savo duonos kainos nekėlėme, nors ji be jokių priedų, ant jos nerasite jokios „e“ raidės. Bet dabar reikės kažką daryti, nes daug kas yra pabrangę ir atlyginimus darbuotojams reikėjo didinti,– dalijosi įmonės vadovas. – Tiek metų nebrangindami savo duonos, mes jau po dugną vaikštome. Jeigu kelsime kainą, tai kokiais 5 centais – pirkėjas nė nepajus, ar tas kepaliukas kainuos 90 centų ar 95 centus. Tik kiek prekybos centrai dar užsidės, negali žinoti.“
Šaukėnuose (Kelmės r.) duoną kepančios Liudo Dajoro įmonės direktorius Gintautas Saunorius patikina, jog produkcijos neketina branginti: „Kol kas išsiverčiame nekeldami kainų. Nesame dideli kepėjai, bet savo produkciją vežame ne tik į Šiaulius, bet ir į Kauną, ir į Panevėžį“.
Jo žodžiais, įtaką duonos rinkai daro mitybos nauji vėjai: „Tik pradeda kalbėti, kad neva balta duona negerai – ir krinta apyvarta.“
Ilona Baristienė, UAB „Kalnas“, kepančios „Baristų duoną“, vadovė, patikina, jog kol kas tik svarsto, ką daryti. Duoną veža į ir Akmenę, Mažeikius, Kauną, pradėjo prekiauti duona ir viename prekybos tinkle.
„Kol kas prekiaujame tomis pačiomis kainomis – iš savo resursų dengiame miltų kainų didėjimą, – sakė verslininkė. – Vyro ūkis grūdus augina, tad pradėjome galvoti apie savo malūną. Bet tai – ateityje.“
Įmonių vadovai pabrėžia, jog duonos rinka yra ypatinga. E. Čalnarienės žodžiais, „duona – tradicinis, pamatinis dalykas, o kiekvienas regionas turi savo skonį“, į kurį gamintojas turi orientuotis.
Kita vertus, jie visi pastebi, jog duonos rinka traukiasi. Duonos valgytojų šalyje mažėja ne tik dėl mitybos pokyčių, pirmiausia – dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Duonos kepėjai tikina, jog duona negali nebrangti, kai gamybos kaštai didėja.
ELTA nuotr.
Giedrius Surplys, žemės ūkio ministras, pagarsino kainų tendencijų įžvalgas, pagal kurias artimiausioje ateityje, tikėtina, kils duonos kainos.
