
Naujausios
Ar gimnazistai bus suvaryti į profesinę mokyklą?
Prieš keletą mėnesių apsilankiusios švietimo ir mokslo ministrės klausta, kaip bus jungiama Pakruojo rajono Žeimelio gimnazija ir Žemės ūkio mokykla? Aiškaus atsakymo neišgirsta. Žeimelis – paribio miestelis, todėl baiminamasi, kad po šio eksperimento gali būti nususintos abi įstaigos, o vietos tokia regioninė politika skatins krauti lagaminus. Ar gimnazistai bus suvaryti į profesinę mokyklą?
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Paskutinė seniūnijos mokykla
Žeimelio gimnazija – paskutinioji Žeimelio seniūnijoje išlikusi bendrojo lavinimo mokykla, kurioje ugdomi 224 pirmų – dvyliktų klasių moksleiviai.
Gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė įsitikinusi, kad vidurinį išsilavinimą suteikianti įstaiga atokiame rajono paribyje būtina: kur kitaip jį įgis seniūnijos vaikai? Iki kitų artimiausių gimnazijų Pakruojo, Joniškio, Pasvalio rajonuose atstumai skaičiuojami dešimtimis kilometrų.
„Metų metais apie 40 procentų mūsų abiturientų įstoja į aukštąsias mokyklas. Nors apylinkėse gyvenančių daugelio vaikų tėvai uždirba kukliai ir neturi pinigų samdyti korepetitorius. Vadinasi, gimnazija suteikia pakankamai žinių jaunimui sėkmingai konkuruoti su didmiesčių mokymo įstaigų auklėtiniais. Žeimelio gimnazija dirba pagal akredituotą programą, netrūksta moksleivių (klasėse vidutiniškai yra po 15) nei mokinio krepšelio lėšų. Higienos normos mūsų įstaigai taip pat taikomos aukštos, aukštesnės nei Žemės ūkio mokyklai“, – vardija direktorė.
V. Kaminskienė prisimena, kad idėjos sujungti netoliese esančias mokyklas kilo nebe pirmą kartą. Pirmąsyk apie tai garsiau prabilta 2000-aisiais, kai anuometinė Žeimelio vidurinė mokykla teturėjo aštuonis abiturientus. Prie jungimo planų švietimo politikai grįžta kas trejus – ketverius metus, nors per tą laiką mokykla pasiekė gimnazijos statusą, o moksleivių skaičius stabilizavosi.
Nerimo dienos be atsakymų
Prieš keletą mėnesių abi Žeimelio mokyklas aplankiusios švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės klausta, kaip numatoma jas jungti? Anot V. Kaminskienės, gimnazijos bendruomenė aiškių atsakymų neišgirdo.
Balandį vykusiame susitikime su Pakruojo rajono vadovais, politikais moksleivių tėvai bei mokytojai taip pat pasigedo aiškumo.
O nerimo gimnazijoje netrūksta. Antai dabartiniai dešimtokai griežtai pasisakė prieš galimą pamokų vyresniosioms klasėms perkėlimą į Žemės ūkio mokyklos patalpas. Jaunimas neslėpė pozicijos – „į profesinę neisim“. Ir, jei Žeimelio gimnazija (moksleivių nuomone) bus verčiama profesine mokykla – būsimieji abiturientai išvyks mokytis kitur...
„Gimnazijos abiturientų nemaža dalis kasmet renkasi laikyti brandos egzaminus valstybiniu lygiu. O Žemės ūkio mokyklos auklėtiniai, nors ir įgyjantys joje vidurinį išsilavinimą, prioritetą teikia profesijai – daugelis laiko tik mokyklinius brandos egzaminus. Kažin, ar pastarąją mokyklą padarius gimnazijos skyriumi, profesijos siekiančių moksleivių nuostatos pasikeis? Ir ar vyresni nei 20 metų žmonės (tokių Žemės ūkio mokykloje yra nemažai) išvis norės mokytis mokykloje, kurią lanko vaikai?“ – svarstė V. Kaminskienė.
Galvosūkiu taptų ir sujungtų mokyklų darbuotojų ateitis. Nes iš dviejų valgyklų liktų viena, nebereikėtų vieno iš direktorių, galbūt – dalies pedagogų ar kitų darbuotojų.
„Iš dviejų skirtingo profilio mokyklų sukurti naują viešąją įstaigą nėra paprasta. Nes gimnazijos aukščiausias valdymo organas yra pedagogų, moksleivių bei jų tėvų atstovų taryba. O viešąją įstaigą jau valdytų dalininkai. Gimnazijos, teikiančios ir profesinį išsilavinimą, veikiančio modelio Lietuvoje nėra. Ši idėja galbūt perimta iš Skandinavijos šalių. Gimnaziją žymiai logiškiau būtų jungti su Žeimelio vaikų darželiu-daugiafunkciu centru. Nes abi įstaigos yra valstybinės, abi teikia ugdymo paslaugas. Ir ikimokyklinių, priešmokyklinių padalinių veiklos prie mokyklų patirties jau yra“, – teigia gimnazijos direktorė.
V. Kaminskienės nuomone, gimnazijos ir Žemės ūkio mokyklos sujungimas gal duotų naudą, taupant etatus. Tačiau atsigręžtų kitu galu: tušti liktų nemažai pastatų, kuriuos reikėtų saugoti, šildyti. Ir ši priežiūra kainuotų nepigiai.
Ar reikia dar vaiduoklių?
Žeimelio žemės ūkio mokyklos direktorius Antanas Indriulis – prieš numatomą jungimą. Vadovas pažeria eilę argumentų, kodėl tai nenaudinga.
„Šiuo metu žemės ūkio mokyklos valdomos tiesiai iš Švietimo ir mokslo ministerijos, lėšas veiklai gauna iš Finansų ministerijos. Galimybės dalyvauti projektuose pritraukiant papildomą finansavimą – žymiai didesnės nei bus, tapus rajono savivaldybei priklausančios gimnazijos skyriumi. Mūsų moksleiviai praktinius įgūdžius šlifuoja ne tik visoje šalyje – perspektyviausi išvažiuodavo praktikuotis ir į užsienį. Į Žeimelį mokytis profesijų atvyksta ne tik Pakruojo, bet ir aplinkinių rajonų jaunuoliai. Ar bevažiuos po sujungimo, kai gimnazijų yra ir ten? Jungimo laikas suplanuotas, tačiau nėra poįstatyminių aktų, turinčių reglamentuoti procesus. Kokia ateitis laukia visų 69 mokyklos darbuotojų? Nes darbo, preliminariais skaičiavimais, neteks trečdalis jų.“
A. Indriulis neabejoja, kad po sujungimo tuščius likusius pastatus ištiks griūvančių vaiduoklių likimas. Jie stovės niekam nereikalingi, kaip stovi uždarytos Grikpėdžių, netolimų Bardiškių, Degėsių mokyklos. Pakruojo rajonas – juk ne didmiesčiai, kuriuose patalpas perka verslininkai.
Direktoriaus nuomone, Žemės ūkio mokykla galėtų gyvuoti kaip savarankiška viešoji įstaiga. Nes jau dabar norą tapti jos dalininku yra pareiškęs siuvimo įmonę miestelyje įkūręs verslininkas. Mokykla, kaip potencialiu mokymo skyriumi, domisi Gedimino technikos universiteto vadovybė.
„Regionų jaunimą veja iš Lietuvos!“
Šiuo metu Žemės ūkio mokykloje – 282 moksleiviai. Pasak A. Indriulio, nuo kito rugsėjo moksleivių sumažės keliomis dešimtimis, nes pernai nebuvo leista rinkti pirmakursių į kai kurias specialybes.
„Požiūrį į Žemės ūkio mokyklą iliustruoja faktas, kad iki šiol nežinome, kokių iš galimų profesijų galėsime mokyti nuo rudens. Nors aukštųjų mokyklų siūlomų studijų programų sąrašai jau paskelbti. Be Švietimo ir mokslo ministerijos leidimo negalime steigti naujų, nors darbo rinkoje paklausių, profesijų mokymo grupių. Iš ministerijos skiriamos kvotos, kiek galime priimti žmonių mokytis konkrečių specialybių. Orientuojamasi, kad jas įgiję mūsų absolventai turėtų dirbti Pakruojo rajone.“
A. Indriulis mena praėjusį rudenį: tuokart Žemės ūkio mokykloje mokytis panoro aštuoniasdešimčia pretendentų daugiau, nei leido priimti kvotos. Direktorius rašė Švietimo ir mokslo ministerijai, prašydamas kvotas padidinti. Tikėdamasis, kad jaunimo noras įgyti profesijas bus palaikytas, leido atsakymo laukiantiems pretendentams savaitę gyventi mokyklos bendrabutyje.
„Atsakymo iš ministerijos taip ir nesulaukiau. Teko pasakyti jaunuoliams, kad negalime jų priimti... Ar paprasta jaunam žmogui iš kukliai gyvenančios šeimos išvykti mokytis profesijos į didmiesčius, nes šalia esančioje mokykloje jam neatsirado vietos“? – piktinosi A. Indriulis.
Direktorius „Šiaulių kraštui“ sakė nežinantis, kiek iš tų aštuonių dešimčių norėjusių mokytis Žeimelyje jaunuolių susikrovė emigrantų lagaminus. Tačiau neabejojo – tokia politika regionų jaunimą veja iš Lietuvos!
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Gimnazija – paskutinė mokykla Žeimelio seniūnijoje.
Žeimelio gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė abejoja, ar numatomas sujungimas duos apčiuopiamą naudą: etatų sumažės, tačiau teks išlaikyti ištuštėjusius pastatus.
Žemės ūkio mokyklos pastatai – erdvūs, bet kiek juose mokysis žmonių, nustato kvotos.
Žeimelio žemės ūkio mokyklos archyvo nuotr.
Antanas Indriulis mano, kad negalintys įgyti profesijų netoli namų regionų jaunuoliai skatinami emigruoti iš Lietuvos.