Ar kyšis gali turėti įtakos medikų darbui?

Ar kyšis gali turėti įtakos medikų darbui?

Ar ky­šis ga­li tu­rė­ti įta­kos me­di­kų dar­bui?

Vi­suo­me­nė­je daž­na nuo­mo­nė, kad svei­ka­tos prie­žiū­ros sek­to­rius yra la­biau­siai ko­rum­puo­ta sri­tis Lie­tu­vo­je. Tam įta­kos tu­ri ir fak­tas, kad pra­ktiš­kai kiek­vie­nam gy­ven­to­jui ten­ka pa­si­nau­do­ti me­di­kų pa­slau­go­mis, už ku­rias da­lis žmo­nių yra lin­kę neo­fi­cia­liai at­si­dė­ko­ti. „Ta­čiau da­lis pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu ap­draus­tų pa­cien­tų ne­sup­ran­ta, kad už pa­slau­gas, ku­rias jiems su­tei­kia me­di­kai, jie jau yra su­mo­kė­ję. Jie tai pa­da­rė mo­kė­da­mi pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kas. Gal­vo­ti, kad pa­pil­do­mos neo­fi­cia­lios do­va­nos pa­ge­rins gy­dy­mą, klai­din­ga“, – sa­ko Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos (VLK) prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Pas­lau­gų ir kont­ro­lės sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Bi­ru­tė Ka­va­liaus­kie­nė.

VLK Pas­lau­gų eks­per­ti­zės ir kont­ro­lės sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Bi­ru­tė Ka­va­liaus­kie­nė.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

 

De­ja, mi­tai apie ge­res­nį gy­dy­mą da­vus ky­šį – vis dar gy­vi. Aki­vaiz­du, kad da­lis žmo­nių jais ti­ki. Ta­čiau kiek­vie­no me­di­ko pa­rei­ga – vie­no­dai at­sa­kin­gai pa­dė­ti vi­siems pa­cien­tams, nau­do­jan­tis nu­sta­ty­to­mis gy­dy­mo me­to­di­ko­mis, už­tik­ri­nan­čio­mis op­ti­ma­lų gy­dy­mą. VLK at­sto­vė B. Ka­va­liaus­kie­nė tei­gia, kad vi­si gy­dy­to­jai sa­vo dar­be va­do­vau­ja­si įvai­riais tei­sės ak­tais, me­di­ci­nos nor­mo­mis. Me­di­kai pri­va­lo lai­ky­tis nu­ma­ty­tų gy­dy­mo me­to­di­kų kiek­vie­nu li­gos at­ve­ju ir tai­ky­ti jas kiek­vie­nam pa­cien­tui, joks pa­pil­do­mas at­si­dė­ko­ji­mas ne­ga­li pa­stū­mė­ti gy­dy­to­ją nu­kryp­ti nuo pa­tvir­tin­tų gy­dy­mo al­go­rit­mų. Pa­cien­tas ga­li nea­be­jo­ti, kad ir be ky­šio jis bus gy­do­mas ge­rai.

Už me­di­ci­nos pa­slau­gas su­mo­ka li­go­nių ka­sos

Pa­cien­tams, ku­rie gal­vo­ja, kad gy­dy­to­jui rei­kia su­mo­kė­ti ar ki­taip at­si­dė­ko­ti, nors jie ir ži­no, kad Lie­tu­vo­je gy­dy­mas yra ap­mo­ka­mas Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do (PSDF) lė­šo­mis, rei­kė­tų pri­min­ti svar­bų da­ly­ką. Gy­ven­to­jas, mo­kė­da­mas PSD įmo­kas, už­si­tik­ri­na, kad pri­rei­kus gaus PSDF lė­šo­mis kom­pen­suo­ja­mą svei­ka­tos prie­žiū­rą.

Tie­sa, tei­sės ak­tuo­se yra nu­ma­ty­ti tam tik­ri at­ve­jai, kai svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se ga­li bū­ti tei­kia­mos mo­ka­mos pa­slau­gos:

• Jei tei­kia­mos mo­ka­mos pa­slau­gos, įra­šy­tos į svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro pa­tvir­tin­tą mo­ka­mų pa­slau­gų są­ra­šą. Tai kos­me­ti­nės chi­rur­gi­jos ope­ra­ci­jos, aku­punk­tū­ra ir ma­nua­li­nė te­ra­pi­ja, der­ma­to­lo­go kos­me­ti­nės pro­ce­dū­ros, nėš­tu­mo nu­trau­ki­mas ne­sant me­di­ci­ni­nių in­di­ka­ci­jų, ir kt.;

• jei­gu pa­cien­tas, tu­rin­tis siun­ti­mą, ne­no­ri re­gist­ruo­tis į bend­rą­ją ei­lę ir pa­gei­dau­ja gau­ti pla­ni­nes svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas sku­bos tvar­ka, be ei­lės.

• Jei pa­cien­tas ne­tu­ri siun­ti­mo pas gy­dy­to­ją spe­cia­lis­tą. Yra ke­lios išim­tys, kai žmo­gus į gy­dy­to­ją spe­cia­lis­tą ga­li kreip­tis – be siun­ti­mo – ir bū­ti tik­ras, jog jam bus su­teik­tos li­go­nių ka­sų ap­mo­ka­mos pa­slau­gos. Siun­ti­mo ne­rei­kia krei­pian­tis į gy­dy­to­ją der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gą, o taip pat, jei į tą pa­tį spe­cia­lis­tą dėl tos pa­čios prie­žas­ties krei­pia­ma­si pa­kar­to­ti­nai (t. y. gy­dy­to­jas pa­sky­rė at­vyk­ti pa­kar­to­ti­nai, nes dar tę­sia pa­cien­to ty­ri­mą ar gy­dy­mą) ar­ba pa­cien­tas ser­ga lė­ti­ne li­ga, dėl ku­rios jam tai­ko­ma il­ga­lai­kė ste­bė­se­na. Ži­no­ma, bū­ti­no­ji pa­gal­ba tei­kia­ma taip pat be siun­ti­mo.

• Jei pa­cien­tas sa­vo ini­cia­ty­va pa­si­ren­ka bran­giau kai­nuo­jan­čias pa­slau­gas, me­džia­gas, pro­ce­dū­ras, tuo­met mo­ka­mas skir­tu­mas tarp fak­ti­nės jų kai­nos ir PSDF lė­šo­mis ap­mo­ka­mos kai­nos.

Vi­sais at­ve­jais pa­cien­tams re­ko­men­duo­ja­me pir­miau­sia klaus­ti gy­dan­čio gy­dy­to­jo ir iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl ir už ką pra­šo­ma su­si­mo­kė­ti. Pa­cien­tas tu­ri tei­sę skųs­tis, jei ma­no, kad jam įstai­go­je bu­vo su­teik­ta ne­tei­sin­ga in­for­ma­ci­ja apie gy­dy­mo pa­slau­gas – pir­miau­sia rei­kia kreip­tis į gy­dy­mo įstai­gos, ku­rio­je bu­vo ap­tar­nau­ja­mas, ad­mi­nist­ra­ci­ją.

Kiek­vie­nas pa­cien­tas svar­bus

Šiau­liuo­se gy­ve­nan­ti Ka­mi­lė įsi­ti­ki­nu­si, kad me­di­kai pro­fe­sio­na­liai at­lie­ka sa­vo pa­rei­gą kiek­vie­nam pa­cien­tui ir apie tai, ar jiems pa­pil­do­mai at­si­dė­kos – ne­gal­vo­ja. Mer­gi­na yra įsi­ti­ki­nu­si, jog me­di­kai yra at­si­da­vę ir rū­pi­na­si vi­sais pa­cien­tais.

„Aš ma­nau, kad kiek­vie­nas svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tas dir­ba sa­vo dar­bą, jį sten­gia­si at­lik­ti kaip ga­li­ma ge­riau ir rū­pi­na­si vi­sais pa­cien­tais vie­no­dai, kaip to rei­ka­lau­ja­ma, – pa­sa­ko­ja Ka­mi­lė. – Pri­si­me­nu, kai at­vy­kau į gy­dy­mo įstai­gą su skau­dan­čiu ke­liu, gy­dy­to­jai, nie­ko ne­lauk­da­mi, iš­kart nuo­dug­niai ap­žiū­rė­jo ir nu­sta­tė, kad yra trū­kę gir­ne­lės raiš­čiai. Jo­kių ky­šių nė vie­nam me­di­kui ne­da­viau ir su­lau­kiau tik­rai pro­fe­sio­na­lių ir ope­ra­ty­vių me­di­ci­ni­nių pa­slau­gų“.

Mer­gi­na pri­si­pa­žįs­ta gir­dė­ju­si kal­bas apie tai, kad me­di­kams tar­si bū­ti­na neo­fi­cia­liai pa­dė­ko­ti, ta­čiau pa­čiai nė kar­to ne­te­ko taip pa­sielg­ti. Ji tei­gia, jog tai yra tik nie­kuo ne­pag­rįs­tas vi­suo­me­nės įsi­ti­ki­ni­mas, o me­di­kai dir­ba pro­fe­sio­na­liai, pa­gal nu­ma­ty­tas tai­syk­les, ku­rias reg­la­men­tuo­ja įvai­rūs tei­sės ak­tai ir gy­do vi­sus vie­no­dai, kiek lei­džia jų tu­ri­mos ži­nios ir kom­pe­ten­ci­ja.

In­for­ma­ci­ja pa­reng­ta bend­ra­dar­biau­jant su LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, ku­ri įgy­ven­di­na Eu­ro­pos so­cia­li­nio fon­do ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mą pro­jek­tą „Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos di­di­ni­mas svei­ka­tos ap­sau­gos sek­to­riu­je“.

Užs. Nr. 410322