Naujausios
Šiaulių architektai kviečia miesto valdžią praregėti
LAS Šiaulių skyriaus valdybos pirmininko Daliaus Puzino pasirašytame rašte Savivaldybei primenama svarbi miesto istorija. Kvartalas už Kaštonų alėjos pradėjo formuotis XIX a. antrojoje pusėje. Ties Kaštonų alėja visada buvo Šiaulių dvarvietės sklypo riba, o už jos formavosi priemiesčio kvartalas, vadinamas Užkirkiu. 1934 metais nutiesus Aušros alėjos gatvę pradėtas formuoti kvartalinis užstatymas ir Kaštonų alėjos išklotinėje. Užstatymas neišliko, o 1936 metais ties Aušros al. ir Kaštonų al. kampu pastatytas dviejų aukštų kampinės kvartalinės kompozicijos namas vėliau perstatytas į keturių aukštų daugiabutį pastatą labai aiškiai formuoja kvartalinio perimetrinio užstatymo pradžią Kaštonų alėjoje, kai pirmi aukštai turėjo visuomeninę funkciją.
„Istorinė dvarvietės riba yra labai svarbus Šiaulių miesto urbanistinės struktūros elementas, kurio negalima ištrinti, paliekant urbanistinę dykrą, pavadinant ją žaliaisiais plotais. Atitrauktas laisvo planavimo užstatymas nuo esamos Kaštonų alėjos sklypo ribos yra labai grubi klaida, kurią daro detaliojo plano rengėjai. Matosi, kad detaliojo plano organizatoriai ir rengėjai visiškai nesuvokia, kokioje istorinėje aplinkoje dirba, nesupranta, kokias pasekmes jų sprendiniai duoda istoriniam Šiaulių miesto gatvių tinklui, kurio formavimo principai buvo užkoduoti XVI a. antrojoje pusėje, kai Šiaulių miestas buvo pradėtas formuoti pagal Valakų reformos taisykles. Planavimo organizatorius, pritardamas detaliojo plano sprendiniams, padarytų nepataisomą žalą istorinio Šiaulių miesto urbanistinei struktūrai“, – perspėjamas planavimo organizatorius – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Detaliojo plano koregavimas vyksta privataus juridinio asmens iniciatyva.
Detaliajame plane nereikalingose privačiam investuotojui teritorijose planuojami želdynai. Architektai akcentuoja, kad formuoti atskirų želdynų sklypus yra netikslinga ir neracionalu, nes už kvartalą ribojančios Aušros alėjos yra du Šiaulių miesto parkai, kurie visiškai užtikrina kvartalo gyventojų poreikius.
LAS Šiaulių skyrius prašo Savivaldybės administracijos peržiūrėti plano koregavimo sprendinius, kad būtų užtikrintas visuomenės viešasis interesas, racionaliai naudojant Savivaldybės valdomą Šiaulių miesto žemę.
Rašte pabrėžiama, kad nagrinėti pateikti sprendiniai yra vienpusiškas užsakovo poreikių realizavimas. Faktiškai tarp miesto centro viešųjų erdvių siekiama pastatyti uždarą gyvenamųjų pastatų kompleksą. Viešųjų ir privačių interesų derinimo kontekste pasigendama aiškios miesto valdžios, atsakingos už miesto centro urbanistinės struktūros kompleksinį darnų vystymą, pozicijos.
„Pageidaujamos pastatų naudojimo paskirtys neatitinka galiojančiuose detaliuose planuose numatyto kvartalo funkcinio zonavimo ir užstatymo urbanistinių sprendinių. Pažymėtina, kad gyvenamųjų būstų statymas juos traktuojant (įvardijant) kaip poilsio patalpas, kad galimai atitiktų esamą žemės naudojimo būdą, nėra aiškiai įteisintas juridiniame lygmenyje (šiuo klausimu jau vyksta teisminiai ginčai)“, – rašo architektai apie privačių nekilnojamojo turto vystytojų praktiką iš pradžių statyti poilsio paskirties statinius, o vėliau – keisti žemės paskirtį ir performuoti į gyvenamosios paskirties objektus.
LAS Šiaulių skyriaus valdyba pabrėžė būtinumą minėtoje vietoje formuoti atvirą miesto viešosioms erdvėms kompleksą. Šiaulių miesto centro viešųjų erdvių sankirtoje kuriamas kompleksas turi tarnauti ir miesto bendruomenės viešajam interesui.
„Šio plano sprendiniai parodo, kad jautriose vietose svarbūs urbanistiniai sprendimai turi būti nagrinėjami idėjiniame lygmenyje, o tik vėliau perinama prie DP sprendinių formalizavimo. Yra vienintelis būdas rasti apgalvotą sprendimą – rengti architektūrinius idėjų konkursus tokio lygmens urbanistinėms problemos spęsti. Tai, kokių rezultatų pasiekiama kituose Lietuvos miestuose, parodė ir šių metų Nacionaliniai architektūros apdovanojimai. Panevėžio, Anykščių, Kauno miesto savivaldybių architektūrinių idėjų konkursų būdu atrinkti ir realizuoti projektai buvo įvertinti nacionaliniu lygmeniu. Gaila, kad Šiaulių miesto administracija renkasi kitokį kelią“, – apgailestauja miesto architektų organizacija.
Viešasis svarstymas vyko ne Šiauliuose, o Vilniuje
Atkreiptinas dėmesys į dar vieną detalę. Kvartalo tarp Vilniaus g., Kaštonų al., Aušros al., Žemaitės g. detaliojo plano koregavimo projekto viešas svarstymas vyksta „gyvai“ rengiant susirinkimą ne Šiaulių mieste, o DP projekto rengėjo UAB „Regroup projektavimas“ patalpose Vilniuje.
Specialistai įtaria, jog taip stengiamasi, kad kuo mažiau žmonių tokiame svarstyme dalyvautų ir galėtų pareikšti pilietinę nuomonę, pritarimą ar nepritarimą detaliojo plano projekto sprendiniams. Šiaulių istorinio centro likimas sprendžiamas Vilniuje, praktiškai be šiauliečių.
Savivaldybės administracijos direktoriaus prašoma užtikrinti, kad jautriose Šiaulių miesto centro teritorijose detaliųjų planų viešas svarstymas vyktų Šiaulių mieste, kad būtų užtikrintas, o ne formaliai atliktas visuomenės informavimas, kad būtų sudaryta galimybė visuomenei gyvai pareikšti savo nuomonę dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų.
Valdininkai pildo verslo „pageidavimų koncertą“
„Politikai mūsų negirdi. Turime su Šiaulių miesto savivaldybe bendradarbiavimo sutartį, bet jie nesikreipia į mus, profesionalus, ir nesitaria, neieško geriausio sprendimo. Panevėžyje, Klaipėdoje tikrai kokybiškai sprendžiami šie klausimai. Priminsiu, kad Panevėžys laimėjo du nacionalinio lygio architektūros apdovanojimus! Tai pasiekta tik savo darbą išmanančių žmonių dėka – prie Savivaldybės vairo buvo tikri profesionalai“, – pakomentavo situacija LAS Šiaulių skyriaus valdybos pirmininkas Dalius Puzinas.
Jis pažymėjo, kad tai Šiaulių miesto valdantieji turi užduoti toną ir diktuoti kokybišką architektūrą, organizuoti konkursus. Deja, to nėra, o architektų organizacija neturi įrankių daryti įtaką valdančiųjų sprendimams, kad ir kiek stengtųsi.
„Šis formuojamas kvartalas Šiaulių miesto centre – neabejotinai didžiausias mūsų skaudulys, nes planuojamas stichinis užstatymas, kuris tinkamas tik miesto pakraščiams“, – skauda architektui.
Kitas valdybos narys architektas Vytenis Rudokas taip pat kalba su apmaudu: „Formulė paprasta: proceso pradžioje, kai formuojami tikslai ir uždaviniai, kai vertinami projektiniai pasiūlymai, kai nubrėžiami pagrindiniai principai, kokį rezultatą bus galima pasiekti mūsų, architektų, nuomonės niekas neklausia. Jeigu mūsų nuomonė yra išsakyta, į ją nereaguojama. Sprendimus priima valdininkai. Dažniausiai vykdomas „pageidavimų koncertas“. Vėliau dėl klaidų ir prastų sprendimų valdininkai teisinasi, kad jie nėra specialistai – juk projektus daro architektai. Sprendimus priima valdininkai, o kaltinami architektai.“
Jis pažymėjo, kad Šiaulių architektų pritarimo siūlomiems sprendimams nėra. V. Rudoko nuomone, verslas, nejausdamas atsakomybės už miesto urbanistinės struktūros kokybę, tuo naudojasi – politikų ir valdininkų rankomis realizuoja savo užgaidas. Rezultatas: darkoma miesto urbanistinė struktūra, kuriamos naujos problemos ateičiai.
„Sakoma, pasižiūrėkim, kiek Šiauliuose statybų, kiek stovi kranų! Svarbu kiekis, bet ne tai kas statoma, kokia kokybė yra realizuojama. Šiaulių architektų sąjungos nariai nevetuoja šios Šiaulių miesto erdvės užstatymo. Mes keliame klausimą, kokia bus rezultato kokybė, kaip bus formuojamos ir išbaigtos miesto centro erdvės. Metas suprasti, kad kokybiškų miesto centro erdvių esmė – gyvybė pirmuose aukštuose. Savivaldybė privalo išsireikalauti, kad būtų vertinami miesto bendruomenės interesai. Būtent savivalda administruoja miesto teritoriją ir yra už ją atsakinga – atsakinga už miesto kokybę. Apskritai ši situacija yra nesuprantama – be pusiausvyros tarp verslo ir savivaldos. Realiai šiais detaliojo plano sprendiniais formuodamas sklypus statyboms miestas verslui dovanoja „pinigus“, o sau pasilieka „išlaidas“ – sklypus želdiniams, kuriuos reikės nuolat prižiūrėti“, – piktinosi architektas, Prisikėlimo aikštės projekto autorius.
Valdiškas požiūris į Šiaulius
Šiaulių miesto mero patarėja Alaina Bosė atsiuntė mums niekieno nepasirašytus Architektūros skyriaus atsakymus į nusiųstus klausimus. Jų esmė – viskas padaryta pagal galiojančius teisės aktus.
„Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, rengiant detalųjį planą turi būti vadovaujamasi bendrojo plano (Savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumento) sprendiniais, kuriuose informacijos apie kvartale tarp Kaštonų alėjos, Vilniaus, Žemaitės gatvių ir Aušros alėjos buvusį (istorinį) Šiaulių miesto centro užstatymą nėra. Atsižvelgiant į tai administracija nurodė vadovautis Šiaulių miesto bendrojo plano sprendiniais“, – štai taip rūpinamasi miesto istorija Šiaulių miesto savivaldybėje.
Daugelis miestiečių jau seniai atkreipė dėmesį į vienintelę mieste unikaliai renovuotą gatvę – Aušros alėją. Jos projektą rengė šiaulietis architektas Šarūnas Sabaliauskas, įsigilinęs į šios vietos ir Didždvario dvarvietės istoriją. Todėl ir rezultatas akivaizdus.
„Detaliojo plano iniciatorius yra juridinis asmuo, kurio sprendimams administracija gali turėti įtakos tik teisės aktų apibrėžtose ribose“, – teigia valdininkai.
Pripažįstama, kad Administracija nekėlė reikalavimo investuotojams įrenginėti manufaktūrines prekybos vietas – kavinukes, kepyklėles ir panašiai, nes „šiai dienai komercinių patalpų pasiūla miesto centre didesnė nei paklausa“. O pasistengti, kad bulvaras taptų traukos vieta – juk ne Savivaldybės valdininkų reikalas (!).
Kaip Savivaldybės administracija reaguos į Šiaulių architektų raštą? Įstatymų nustatyta tvarka „išanalizuos ir parengs motyvuotą atsakymą“.
Šiaulių regioninė architektūros taryba yra kolegialus institutas, įgyvendinantis Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme įtvirtintus tikslus ir atliekantis Architektūros įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatytas funkcijas ir jų darbą organizuoja Lietuvos architektų rūmai, todėl administracija neprivalo tarpininkauti, kad pasitarimas įvyktų. Projektuotojai turėtų patys kreiptis dėl pasitarimo Šiaulių regioninėje architektų taryboje.
Architektų rašte nurodoma, kad minėto kvartalo detaliojo plano projektuotojai turi kreiptis į Regioninę architektų tarybą dėl pakartotinio pasitarimo. Ar Savivaldybė tarpininkaus? Ne, nes ne jų reikalas.
