Naujausios
Aktualus interviu
Ateities elitas — ne vykdytojai, o kūrėjai
ŠVIETIMO SISTEMA MOKO ATKARTOTI, BET NE ATRASI
Aušra KAZLAUSKIENĖ, Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto dekanė, socialinių mokslų daktarė sako, kad žinių visuomenė gyvena saulėlydį, prasideda nauja — kūrėjų — era. Mūsų švietimo sistema teberuošia informacijos atgamintojus, o ne kūrėjus. Amerikos mokslininkai įrodė, kad būtent mokytojai, menininkai, reklamos kūrėjai, viešųjų ryšių specialistai, mokslininkai sudarys ateities visuomenės elitą.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Kūrėjai prieš informacijos atgamintojus
— Vienoje konferencijoje prakalbote apie informacinės, žinių visuomenės saulėlydį ir apie tai, kad ateitis priklauso kūrybinei visuomenei. Kodėl?
— Tai tiesa, bet baisiausia, kad verslas ir ekonomika pirmiau sureaguoja į ateinančius pokyčius, nei švietimo sistema.
Pati pasižiūriu į savo sūnaus vadovėlius, ir matau, kad vaikai daromi tik informacijos atgamintojais, jiems nieko nereikia patiems atrasti. Ta mašina užsiveda nuo darželio iki brandos egzaminų. Visas mokymas ir vertinimas paremtas bausmių už klaidas principu. Jei tu nepadarei, kaip vadovėlyje — esi nubaustas. Turi atkartoti tiesą. Ugdome ne kūrėjus, o vykdytojus — darbininkus. Ateities visuomenėje tokie žmonės blogai jausis.
— Kaip Lietuva atrodo pasaulio kontekste, juk ateities modelis yra globalus?
— Amerikoje, kur viskas — agrarinė, industrinė, žinių visuomenė — pasibaigė anksčiau, į naujosios visuomenės ugdymą žiūrima globaliai. Švietimo sistema yra paremta naujosios ekonomikos plėtros paradigma. Jie supranta: koks bus švietimas, tokius turėsime miestus, tokias valstybes.
— Tai koks bus kūrybinės visuomenės elitas Amerikoje ir Lietuvoje?
— Šiemet labai daug mamų, būsimų abiturientų klausė patarimo, kas bus po penkerių metų. Tėvai iš tiesų pasimetę, jie nežino, kur vaikams stoti mokytis.
Mokslininkai jau seniai savęs klausia: koks bus elitas ir kokios populiariausios specialybės, kurias įgiję žmonės labai gerai jausis ir bus visuomenės pripažinti.
Amerikos mokslininkas R. Florida savo knygoje „Kūrybinės klasės atėjimas“ yra įvardijęs šias specialybes: tai mokslininkas, mokytojas, žiniasklaidos darbuotojas, menininkas, reklamos kūrėjas, apskritai, visi viešųjų ryšių specialistai.
Bus kultūros ir verslo sintezė. Veiks trijų T principas: tolerancija, talentas ir technologijos. Klestės miestai ir organizacijos, kur bus įvairių nuomonių, kitokio mąstymo įvairovė. Kuo daugiau įvairovės, kuo didesnis nestabilumas — tuo miestui ar organizacijai geriau.
Stabilumas — tai monotonija, kai viskas gerai, kai nieko nereikia keisti. Nestabilumas — tai kaita, kad mums būtų geriau.
R. Florida pavyzdžiais įrodė: miestai, kurie vadovavosi sena ekonomikos plėtros paradigma, kurie orientavosi į prekybos centrų, didelių slėnių, technologijų parkų, vienodo profilio gyvenamųjų namų kūrimą, kurie grindė savo ekonomiką darbininkais, paslaugų tiekėjais bei infrastruktūriniais projektais — merdi.
Miestai, kurie sugebėjo pritraukti kūrybinę klasę — klesti.
— Pirmame pavyzdyje galima atpažinti Šiaulius.
— Šiauliuose pozityvų miesto patrauklumo momentą matyčiau būsimą menų inkubatorių.
Nežinomas — nemylimas
— Ateina nerašyta taisyklė: „Nežinomas — nemylimas“. Jei darysi taip pat, kaip visi, nebūsi žinomas.
Ateities žmogus — ne beveidis, ateina asmenybių, individualybių laikai. Turi būti kūrybiškas, mokėti save pateikti, atrasti — o tam turi turėti vertybių sistemą. Jei neturėsi vertybių, neturėsi ir savojo aš.
Ne tik žmogus, ir kiekvienas miestas, kiekviena organizacija, studijų programa ar mokykla turi surasti savo veidą.
Svarbu, pavyzdžiui, ar Vilnius, būdamas Europos kultūros sostine, suras savo veidą. Nuo to priklausys, ar mes būsime žinomi, ar ne.
— Mokytojai, menininkai, aktoriai? Elitas? Mūsų šalyje jie visada būdavo skurdžiai? Ar ateina tas lūžio taškas?
— Kažkada mokytojas buvo šviesulys. Mokytojai visi gerai gyveno, buvo gerbiami vietinės bendruomenės... Matematikai pasakys, kad visas gyvenimas vyksta pagal tam tikrą geometrinę progresiją. Nuosmukį keičia pakilimas.
Arba, aktoriai. Jie jau dabar išėję dirbti į viešuosius ryšius, įsidarbinę renginių organizatoriais įvairiose firmose. Juos graibstyte graibsto, nes jie — kūrėjai. Duokit jiems idėją — priskaldys visą kupstą. Jau dabar tie žmonės jaučiasi gerai, yra paklausūs.
— O darbininkų klasė? Ar tokios profesijos nueina nuo arenos, ar ir ten reikės kūrybingų žmonių?
— Darbininkų klasė visada turės savo statusą. Bet vargu ar bebus taip, kad darbininkas uždirbs daugiau už kūrėją. Kuo tu kūrybiškesnis, tuo būsi reikalingesnis, konkurencingesnis, paklausesnis, ir tuo pačiu — daugiau uždirbsi.
— Skamba kiek utopiškai.
— Gal drąsu remtis amerikiečių tyrimais, publikuotais prestižiniuose žurnaluose, bet tai — mokslininkų tyrimų prognozės ir tendencijos. Tos tendencijos ir Lietuvoje tokios pat.
— Tyrimai — viena, mūsų švietimo sistema — kita. Grįžtant prie temos: ką jūs vis dėlto patarėte tėvams?
— Manęs klausė: esame darbininkų klasės atstovai, nieko nežinome apie edukologijos dalykus. Ką aš, kaip mama, galiu padaryti, kad nors šiek tiek prisidėčiau prie vaikų kūrybiškumo?
Vienintelis atsakymas — daryti viską šiek tiek kitaip. Po truputėlį keistis patiems: jei eidavote valgyti į vieną kavinę, eikite kaskart į kitą, jei į darbą važiuodavote vienu keliu, pabandykite atrasi kitas prieigas, jei važiuodavote, pabandykite keliauti. Labai elementarūs dalykai, bet jiems pakeisti irgi reikia kūrybos. Tai šioks toks pasikeitimas ir sau pačiam, ir vaikui duoda didelę naudą.
— Gal vaikus į būrelius užrašyti?
- Būtinai. Mes esame gimę tam, kad, pirma, patenkintume savo fizinius poreikius, po to — saviraiškos. Prigimtinis šauksmas save išreikšti yra nenumaldomas.
— Vis kalbame apie ateities kartą. O ką daryti dabarties kartai: man, jums? Kad nepasijustume blogai.
— Esame besimokanti visuomenė. Pažiūrėkite, kas dedasi su mūsų studentais. Prieš kelis metus turėjome 18-mečius — 20-mečius, o dabar mūsų dieniniame skyriuje yra 60-mečių. Šiandien žmogui vienas diplomas — mažai. Reikia nebijoti keistis, mokytis, persikvalifikuoti, integruotis.
— Būreliai tinka ir mums?
— Be jokios abejonės. Žiūrėkite, kaip išpopuliarėjo šokiai, piešimas, lipdymas...
PROGNOZĖS: „Gal drąsu remtis amerikiečių tyrimais, publikuotais prestižiniuose žurnaluose, bet tai — mokslininkų tyrimų prognozės ir tendencijos. Tos tendencijos ir Lietuvoje tokios pat“, — sako Aušra Kazlauskienė, ŠU Edukologijos katedros dekanė.
