Atkurtas paminklas Virtukų kautynėms

„LDK palikuonys“ nuotr.
Istorijos sergėtojai prie Virtukų paminklo.

Kelmės rajone, Virtukų miške, atstatytas Virtukų kautynių paminklas, atnaujinta informacinė lenta, vėl plazda Lietuvos trispalvė.

Sudaužyta paminklinio akmens lenta buvo pastebėta šių metų liepos 21 dieną, Virtukų mūšio minėjimo išvakarėse. Policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Dabar paminklas vėl toks, koks buvo. Lentą atkūrė ir priklijavo Gintaras Čyvas, „Akmenta“ direktorius, ir jo darbuotojas Albinas. Kaip visada, dirbo „Jungtinės Virtukų pajėgos“: Kęstutis Markevičius, Justas Augustis, Ričardas Samuilis, Mantas Runas, Kęstutis Matuliauskas, Gediminas Sebeckas.

„Viskas atstatyta, viskas dabar saugiau ir labiau matoma, kviečiame lankyti ir mėgautis didžia Lietuvos istorija“, – kviečia istorijos saugotojai.

Virtukų mūšis vyko 1945 metų liepos 22 dieną tarp Lietuvos partizanų Žebenkšties rinktinės ir jų stovyklą apsupusių NKVD karių.

Virtukų mūšyje žuvo ryšininkė Janina Elzbergaitė-Lelija, Benediktas Venclauskas-Balandis, Liolių būrio vadas Liudas Jankauskas-Žirgas, Alfonsas Jankauskas-Katinas, Edvardas Makauskas, Elena Gailiūtė-Voverė, Viktoras Gailius-Berankis, rinktinės sanitarijos skyriaus viršininkė Janina Čepaitė-Žibutė, rinktinės ginkluotės skyriaus viršininkas, Betygalos būrio vadas Petras Markevičius-Pranckus, rinktinės ūkio dalies viršininkas Bronius Rožanskas-Rainys, būrio vadas Petras Rudys-Stumbras, Kazys Globys (rastas po metų, palaidotas Viduklėje), ryšininkė Onutė Lukošiūtė.

Virtukų mūšis buvo pirmas kovos krikštas kapitonui Jonui Žemaičiui ir daugeliui kitų partizanų.

Kasmet Virtukų mūšiui paminėti organizuojamas renginys. Pagerbimą inicijuoja mūšyje žuvusio rinktinės ginkluotės skyriaus viršininko, Betygalos būrio vado Petro Markevičiaus-Pranckaus anūkas Kęstutis Markevičius su bendraminčiais. K. Markevičius Virtukų mūšio vietą vadina dvasinės stiprybės panteonu, o Virtukų kautynes – pasiaukojimo simboliu, kuris negali būti užmirštas.