Naujausios
Atsisveikinimas po šešiasdešimties metų
Janinai Veikšienei, daugiau kaip šešiasdešimt gyvenimo metų paskyrusiai Gruzdžių (Šiaulių rajonas) švietimui bei kultūrai, atėjo padėkoti miestelio šviesuomenė.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Įspaustos pėdos
Gruzdietė mokytoja, kultūros darbuotoja Janina Veikšienė gyvena ketvirtame aukšte. Todėl laukia ne tiek šilto oro, kiek galimybės nulipti namo laiptais. Nulipo du aukštus, pabandė trečiąjį. Užlipti – lengviau.
Dar neseniai ji dirbo. Veltui. Vien todėl, kad patiko žmonės, patiko bendrauti. Pastatė vaidinimą, parodė ir – namie. Džiaugiasi atoslūgiu.
„Negaliu matyti jūsų akių“, – sako J. Veikšienė ją pasveikinti ir padėkoti atėjusiems ir prieš langą atsisėdusiems seniūnijos vadovei Nijolei Bagdonavičienei, miestelio Kultūros centro vadovei Jūratei Pagareckienei, bibliotekos darbuotojai Irenai Petravičienei, gimnazijos direktoriui Juozui Vasiliauskui.
Ji dalijasi prisiminimais. Papildo svečius. Atneša savo brangiausią, vienintelę, mažytę nuotraukėlę, kurioje jų, Gruzdžių saviveiklos entuziastų – visas būrys. Vardija: tas jau miręs, to nebėra, to...
Tai jos džiaugsmu nuriedėję metai, kuriuose įspaustos ne tik pačios pėdos.
Patraukė saviveikla
1950-aisiais ji, atsisveikinusi su svajone mokytis Panevėžio medicinos mokykloje, pradėjo dirbti Gruzdžiuose.
Pirmus metus atrodė, kad iš proto išeisianti. Nedaug vyresni mokiniai jos, devyniolikmetės mokytojos, nebuvo linkę klausyti. O dar teko dirbti po karo prikimštuose vaikų namuose.
Jos saviveikla ir prasidėjo mokykloje. Dabar ji spėlioja, kad su tomis iš tampomo popieriaus pasiūtomis suknelėmis gerai pasirodė. 1956-aisiais ją pakvietė dalyvauti miestelio saviveikloje.
Ten pastebėjo jos gerai "pakabintą" liežuvį, potraukį choreografijai.
Ten lyg kas būtų pririšę.
Dirbo ir nemokamai
Saviveikloje daug metų dirbo nemokamai. O paskui gaudavo pinigų, tik pavardė prie sumos būdavo ne jos. Todėl ieškant pensijos metų, radosi problemų.
Kai išėjo įsakymas, jog galima dirbti, kiek nori, pinigus ėmė mokėti jos vardu.
Darbas mokykloje, dėstant biologiją ir geografiją, buvo lengvesnis. Per daugelį darbo metų viskas žinoma.
Kultūros namuose buvo amžina kūryba. Pradėjo nuo sienlaikraščio. Po to – drama, šokiai. Taip ir ėjo metai, saviveikla tapo įprasta jos gyvenime. Kaip ir koncertai, išvykos, dainų švenčių atradimai.
Dabar skubėti nebereikia, dabar skaičiuoja daugiabučio koridoriaus aukštus ir laiptelius. Jos vaikai pyksta, kad mamos mintyse vien saviveikla. Bet tai – jos gyvenimas.
Autoriaus nuotr.
PADĖKA: Už Gruzdžiams skirtus gyvenimo metus Janinai Veikšienei (kairėje) dėkoja svečiai.
PRAEITIS: Grupė Gruzdžių saviveiklininkų nufotografuota 1956 metais. Pirma iš kairės – Janina Vaitiekutytė-Veikšienė.
ŠVIESUOLĖ: Miestelio vaikus Janina Veikšienė mokė daugiau kaip šešiasdešimt metų.
