Naujausios
Atverti piniginę tampa vis lengviau
Baigėsi šventės, lydimos įvairių gerumo akcijų. Kasmet jos sulaukia vis daugiau dėmesio, surenkama daugiau lėšų ligoniams, skurstantiems ir kitokių negandų prispaustiems žmonėms. Ar žmonės tampa jautresni ir dosnesni todėl, kad turi daugiau finansinių galimybių, ar todėl, kad skurstančių mato vis daugiau?
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Galimybė padėti – labai arti
Pernai spalio pabaigoje vykusios „Maisto banko“ akcijos metu šalies gyventojai nepasiturintiems paaukojo maisto už milijoną litų. Tai didžiausias kada nors „Maisto banko“ akcijoje surinktas produktų kiekis. Organizacijos duomenimis, 68 miestuose surinkta kone 318 tūkstančių vienetų ilgai negendančių maisto produktų.
Pasak „Maisto banko“ vadovo Vaidoto Ilgiaus, tokiems rezultatams įtakos turėjo išaugęs akcijoje dalyvaujančių parduotuvių kiekis, didesnis aukotojų skaičius. Organizatoriai suskaičiavo, kad akcijoje dalyvavo beveik 130 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
„Didesnis žmonių dosnumas, ko gero, rodo augantį pasitikėjimą atsigaunančiu šalies ūkiu. Žmonės jaučiasi ramesni dėl ateities, todėl drąsiau aukoja“, – svarsto V. Ilgius. Jo žiniomis, du trečdaliai lietuvių aukoja, o norinčiųjų aukoti – dar daugiau, tačiau ne visi turi finansinių galimybių.
Auga ir aukojamos sumos. „Jei ankstesniais metais vienas žmogus vidutiniškai paaukodavo maisto produktų už 5 litus, tai dabar už 7–8 litus. Žinoma, išaugo ir kainos, tačiau ir žmonės tapo dosnesni“, – sako „Maisto banko“ vadovas.
V. Ilgiaus įsitikinimu, paramos akcijų sėkmė priklauso ir nuo to, kiek „patogus“ yra aukojimo būdas.
„Žmonėms yra patogu, kai atėję į parduotuvę gali nupirkti produktų nepasiturintiems ir juos palikti specialiose dėžėse. Patogus aukojimo būdas ir sėdint prie televizoriaus, tereikia surinkti telefono numerį“, – įsitikinęs „Maisto banko“ vadovas.
Vis dėlto V. Ilgius įžvelgia ir neigiamą dažnų paramos akcijų aspektą – žmonės pradeda piktintis, kodėl turi taip dažnai šelpti.
„Carito“ rėmėjai – pavieniai žmonės
„Caritas“ organizavo kalėdinę akciją – pardavinėjo žvakutes. Šiaulių „Caritas“ taip pat aktyviai įsijungė į akciją ir prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ rinko aukas. Suaukota nemažai pinigų“, – sakė Šiaulių „Carito“ direktoriaus pavaduotoja Zita Baranauskienė, bet dar negalėjo įvardinti tikslios sumos.
Savanoriai, pardavinėję žvakutes, išgirdo įvairių nuomonių: „Kam to reikia?“, „Valdžia atėmė, kodėl dabar mes turim duoti?“ ir panašių, tačiau dauguma buvo nusiteikę geranoriškai. Vieni už žvakutę duodavo litą, kiti ir 20 litų nepagailėdavo.
Ponia Zita džiaugiasi, kad šiemet miesto „Sandoros“ pagrindinė mokykla paruošė dovanėlių nepasiturintiems žmonėms.
„Carite“ savanore aktyviai metus dirbanti Z. Baranauskienė mano, kad žmonės tikrai yra jautrūs. Jų skyrius nuolat sulaukia skambučių žmonių, kurie nori paremti įvairiais daiktais, rūbais, baldais, maisto produktais, pinigais. Yra keletas nuolatinių rėmėjų, kurie aukoja pinigų.
„Caritas“ į verslininkus nesikreipia, todėl ir didelėmis lėšomis negali pasigirti. Ypač trūksta neįgalių ir senų žmonių priežiūros priemonių: vaikštynių, specialių lovų.
„Caritas“ dažniausiai remia tas šeimas, kurios pačios prašo pagalbos. Kartais apie vargstančias šeimas sužino iš vaiko teisių specialistų. Stengiasi padėti tvarkingoms šeimoms.
Žinią skleidžia iš lūpų į lūpas
Ramutė Pilypienė, Šiaulių moterų „Lions“ klubo prezidentė, sako, kad jų organizacija didžiausią dėmesį skiria vaikams. Penktus metus vykdo įvairias akcijas, ieško rėmėjų. Pastaraisiais metais jų vis daugėja.
Rėmėjų ieškoma tarp pažįstamų, rengiami labdaros koncertai, spektakliai. Jų metu išplatinama 400–600 bilietų, kurių kaina – 50 litų. Atmetus išlaidas, surenkama 15–20 tūkstančių litų. Šie pinigai skiriami pasirinktam ligotam vaikui.
„Kai prieš trejus metus rengėme kalėdinę akciją, buvo tik viena įmonė, kuri parėmė, o šį gruodį į akciją įsijungė keturios įmonės ir penki fiziniai asmenys. Surinkome pinigų ir naujų daiktų maždaug už 55 tūkstančius litų, o kur dar daugybė paaukotų naudotų daiktų ir rūbų“, – paskutinės akcijos rezultatais džiaugiasi R. Pilypienė.
Kasmet artėjant Kalėdoms „Lions“ klubo narės aplanko 15–20 šeimų: socialiai remtinų, daugiavaikių, vienišų mamų, auginančių vaikus, išsiaiškina jų poreikius.
„Mus džiugina tai, kad norinčių padėti daugėja. Kalėdų išvakarėse į kažkieno namus atkeliauja televizorius, šaldytuvas, skalbimo mašina, baldai, dar viena šeima pradeda būsto remontą dovanotomis medžiagomis, o kai kas užsideda naujus akinukus arba gauna vitaminų, higienos priemonių, rūbų ir avalynės“, – pasakoja R. Pilypienė.
2009 metais, minėdamos klubo įkūrimo 5-metį, Šiaulių „Akropolyje“ moterys pastatė aukų dėžutę. Sumanymas pasiteisino, po metų prekybos centre „Saulės miestas“ pastatyta dar viena aukų dėžutė, o besibaigiant 2013 metams – dar ir prekybos centre „Bruklinas“. Suaukoti pinigai skiriami klausos negalę turintiems vaikams.
Dėmesio sulaukia kasmet vis daugiau
Nuo pat įsikūrimo moterų klubas globoja ir Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Klubo surastomis lėšomis rekonstruota virtuvė, atnaujinta jos įranga, suremontuotos kelios vaikų grupių bei koridorių patalpos, lauke pastatyta nauja medinė pavėsinė, įrengtos sūpynės, smėlio dėžės, nupirkta lauko žaislų.
„Šiais metais sulaukėme ypač daug dėmesio ir paramos", – sakė Šiaulių kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė. Kūdikių namai turi ir nuolatinių rėmėjų, ir tokių, kurie paremia vieną kitą kartą.
Direktorę džiugina ne tik materiali parama, bet ir dėmesys vaikams. Mokiniai rengia vaikams koncertus, vaidinimus, bendrauja, žaidžia su vaikais.
Kūdikių namai visada sulaukdavo dėmesio. Anksčiau buvo daugiau paramos aplinkai, buičiai gerinti, dabar rėmėjai pasirūpina geresne vaikų mityba, geresnėmis higienos priemonėmis, finansuoja vaikų išvykas prie jūros ir ekskursijas.
Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
LABDARA: Gerumo akcijos kasmet sulaukia vis daugiau dėmesio.
GALIMYBĖS: „Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius mano, kad lietuviai ne tik tapo dosnesni, bet ir turi daugiau galimybių paaukoti.
Dainiaus LABUČIO (ELTA) nuotr.
PARAMA: Ramutė Pilypienė, Šiaulių moterų „Lions“ klubo prezidentė, sako, kad kalėdinė paramos akcija buvo ypač sėkminga: surinkta pinigų ir naujų daiktų už 55 tūkstančius litų, kurie bus paaukoti maždaug 20 nepasiturinčių šeimų.
DĖMESYS: Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė sako, kad jų įstaiga visada sulaukdavusi didelio rėmėjų dėmesio. Direktorė džiaugiasi, kad pastaruoju metu vis daugiau rėmėjų vaikus apdovanoja bendravimu.
Jono TAMULIO nuotr.
APKLAUSA
Ar aukojate labdarai?
Stanislovas, šiaulietis:
– Aš kartais aukoju, bet man niekas neaukoja. Dažniausiai skambinu, kai būna visokios paramos akcijos. Aukoju du tris litus. Kartais kelis centus duodu tiems drebantiems, kurie alaus nori. Visada padedu savo artimiesiems, jeigu sužinau, kad reikia pagalbos.
Virginija TAMULIENĖ, senjorė, buvusi pedagogė:
– Visada aukoju, kiek galiu. Pirmiausia aukoju ligoniams. Manau, kad gerumas, gailestingumas sušildo. Taip prisidedame prie pasaulio tobulinimo. Paprasčiausias būdas man paaukoti yra telefonu. Ir nemanau, kad gerumo akcijų yra per daug. Niekas neverčia: nori – aukoji, nori – ne. Turim padėti vienas kitam, remti, būti gailestingi. Tai ir yra tikrosios vertybės.
Padėti reikia ir gyvūnėliams. Pati prieš Kalėdas suradau namus keturiems benamiams kačiukams.
Edgaras MADEIKIS, įmonės vadovas:
– Per gerumo akcijas paaukoju po 5–10 litų. Visada dalyvauju „Maisto banko“ akcijose. Bet dažniausiai aukojame drabužius arba maistą konkrečiai kam nors. Patys organizuojame labdaros rinkimą, surenkame nereikalingų daiktų, vežame į atstovybes, kurios renka labdarą ir perskirsto tiems, kam reikia. Užsiimame tuo jau seniai, dar būdami studentai su draugais buvome įkūrę viešą organizaciją, lankydavome vaikų namus, kitas įstaigas, kurioms reikėdavo paramos.
Man priimtiniausias būdas aukoti, kai žinai, kam aukoji. Geriausia remti daiktais. Su pinigais, žinot, kaip yra, visokiems mokesčiams nueina, dalis – telefono operatoriui...
Vida DOLOBAUSKIENĖ, projektų vadovė:
– Aukoju dažniausiai telefonu, dalyvauju „Maisto banko“ akcijose. Aukoju už 5–10 litų. Man visada būna gaila vaikų. Siužetai apie ligoniukus ir nepasiturinčius žmones jaudina. Penki litai nėra didelė suma man, o kažkam ji gali labai praversti.
Jūratė JANKAITYTĖ, šiaulietė:
– Aukoju sergantiems vaikučiams, dalyvauju maisto rinkimo akcijose. Mano draugas mėgsta aukoti „klūpantiems“, o aš nelabai.
Visada pagalvoju, o jeigu atsitiktų nelaimė mums... Stengiamės būti geri žmonės. Paaukojame ir 20 litų iš vieno telefono. Manau, kad geriausia aukoti pinigais, o ko reikia, žmogus nusipirks pats.
Audrius MARCIŠAUSKAS, šiaulietis:
– Aukoju, kai renkama labdara maisto produktais. Kartais paaukoju telefonu kelis litus ligoniams. Didelių sumų negaliu paaukoti, iki dešimties litų.
Gal man irgi kada prireiks paramos, ar mano mamai. Gal tada atneš kas nors dubenėlį sriubos.
Nesvarbu, kiek aukoji, svarbu, kad širdį parodai.
Kalbino Jurgita JUŠKEVIČIENĖ, fotografavo Jonas TAMULIS
Žemiau skurdo ribos – apie 560 tūkstančių gyventojų
Skurdo rizikos lygis 2012 metais šalyje siekė 18,6 procento. Palyginti su 2011 metais, jis sumažėjo 0,6 procentinio punkto. 2012 metais apie 560 tūkstančių šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 13,7 procento (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,3, o kituose miestuose – 17,3 proc.), o kaime – 28,5 procento gyventojų.
Skurdo rizikos rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2012 m. skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2011 m.).
Skurdo rizikos riba 2012 metais buvo 749 litai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 572 litai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų.
Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 39,2 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (31,6 proc.).
Skurdo rizikoje dažniausiai atsiduria vaikai iki 18 metų. Jų skurdo rizikos lygis 2012 metais buvo 20,8 procento.18–24 metų jaunimo skurdo rizikos lygis 1,6 procentinio punkto viršijo šalies vidurkį ir siekė 20,2 procento.
65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis sudarė 18,7 procento. Išmokėta vidutinė senatvės pensija 2011 metais buvo 1 litu mažesnė už skurdo rizikos ribą vienam gyvenančiam asmeniui ir sudarė 748 litus. Tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.
Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,6 procento, iš bedarbių – 54,4 procento, iš senatvės pensininkų – 20,8 procento asmenų.
Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 28,4 procento.
Skurdo rizikos gylis 2012 metais buvo 22,6 procento. Tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos buvo vidutiniškai 22,6 procento mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Mieste skurdo rizikos gylis siekė 20,3 procento, o kaime – 23,6 procento (2011 m. – atitinkamai 24,8 ir 31 proc.).
Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis
