
Naujausios
Auksiniam „Šauliui“ nebebus gėda
Baigiamas rengti Šiaulių Saulės laikrodžio aikštės kapitalinio remonto techninis projektas. Aukso plokštelėmis paauksuota Stanislovo Kuzmos skulptūra „Šaulys“ žvelgs į atnaujintą aikštę.
Projekto vadovas architektas Remigijus Jurėla yra vienas iš aikštę prieš 30 metų kūrusių autorių. Jis siūlo siekti, kad aikštė, kurioje įprasminti reikšmingi valstybės ir miesto simboliai, būtų pripažinta kultūros paveldo objektu.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Sugrįžimas – simboliniais metais
„Jau pristačiau projektą viešame svarstyme su visuomene, – sakė „Šiaulių kraštui“ architektas R. Jurėla. – Pretenzijų nesulaukiau – vadinasi, pritarta. Darbiniai pasitarimai, derinimai dar vyksta su užsakovu – Savivaldybe“.
Saulės laikrodžio aikštė buvo įrengta ir atidaryta 1986 metais – Šiaulių miesto įkūrimo 750 metų proga. Prie jos atnaujinimo sugrįžtama vėl jubiliejiniais metais.
Įdomu, kad prieš 30 metų aikštė įrengta, oficialiai rodant, kad daromas kapitalinis remontas – techninių apžiūrų aikštelės. Gūdžiu sovietmečiu nebūtų buvęs palaimintas kitoks projektas.
Aikštės autoriai yra architektai A. Černiauskas, R. Jurėla ir A.Vyšniūnas. Skulptorius Stanislovas Kuzma kūrė „Šaulio“ skulptūrą.
Architektai aikštėje yra įprasminę daug reikšmių ir simbolių. Antikinė amfiteatrinė aikštės struktūra – demokratijos simbolis. Laikrodžio ciferblato skaičiai 12, 3 , 6 – simbolizuoja 1236 metus – Saulės mūšio pergalės ir miesto įkūrimo datą. Portikas-pavėsinė ties senosiomis kapinėmis – „šventykla“.
Dabar tik kolona su „Šaulio“ skulptūra yra įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą – visa aikštė kultūros paveldo statuso neturi.
„Kolona „gnomonas“ – rodantis Šiaulių vietinį laiką su „Šaulio“ skulptūra – neatskiriama aikštės dalis, – pabrėžia R. Jurėla. – Todėl siūlome visą aikštės kompleksą įtraukti į Kultūros paveldo registrą.“
Tą idėją jis iškėlė pristatydamas techninio projekto sprendinius.
Bus ir „europinio remonto“
„Ne visos idėjos įrengiant aikštę buvo įgyvendintos, – prisimena R. Jurėla. – Dėl skurdaus finansavimo ir ribotų techninių galimybių dalis meninių sprendinių liko neįgyvendinti arba buvo pernelyg supaprastinti. Savo laiku tai buvo neišvengiamas kompromisas.“
Architektas dabar siekia, kad aikštėje būtų įgyvendintos pirminės idėjos, bet ir vėl reikia kompromisų.
„Mes sprendėme, kad aikštėje turi būti betoninė medžiaga, – sakė architektas. – Dabar projektavimo sąlygose įrašyta, kad pagrindinis pėsčiųjų takas turi būti akmens trinkelių.“
Siūlė išsaugoti tako betonines trinkeles kaip vertybę, nes jos specialiai aikštei gamintos vienos Šiaulių įmonės, bet sutiko su Savivaldybės reikalavimu.
„Tako remontas bus „europinis“ – su kiniškomis medžiagomis – atrodys gražiai, tik kainuos 2,7 karto brangiau“, – sako architektas.
Ginčai dar vykę dėl automobilių statymo aikštelės. Savivaldybė norėtų aikštelės Ežero gatvės kairėje pusėje, atvažiuojant šia gatve nuo Vilniaus gatvės.
Architektas laikosi nuomonės, jog ji gali būti įrengta, tik kaip numatyta detaliajame plane – 100 vietų palei Ežero gatvę tarp dviračių tako ir privačių sklypų. Tik tai brangiai kainuotų.
„Ši aikštė nėra metropolinė koncertų salė, kad į ją negalima būtų paėjėti pėsčiomis, – pabrėžia R. Jurėla. – Tai – gamtos dalis ir amfiteatras, todėl jokiais parkingais neturi būti užstatyta. Prieš 30 metų apie tai kalbėjome ir dabar tos pačios nuomonės laikausi.“
Jis siūlo esamą automobilių statymo aikštelę pėsčiųjų tako gale didinti, įrengti ir vietą neįgaliųjų automobiliams.
„Jokių dažymų“
„Šaulio“ skulptūra prieš ketverius metus naujai auksuota, kolona nudažyta.
Koloną remontuoti siūlo pagal prieš 30 metų numatytus architektūrinius sprendinius.
„Negali būti jokių dažymų – nei kolonos, nei visų kitų betoninių aikštės segmentų, – pabrėžia R. Jurėla. – Betonas ir turi atrodyti kaip tikras betonas."
Nuo kolonos dažai bus šalinami, įskilimai remontuojami betono renovacijos sistemomis. Nuo postamento nukapojamas granitinis tinkas ir jo plokštumos dengiamos pilko granito plokštėmis, kaip buvo numatyta, bet neįgyvendinta.
Prie kolonos, architekto žodžiais, buvo sudėtos „granito duženos“. Jų neliks. Centrinio ciferblato juostos grindžiamos raudono granito, o pagrindiniai plotai – šviesiai pilko granito plokštėmis. Kvadratai prie išėjimo į S. Šalkauskio gatvę – tamsiai pilkos granito plokštės. Centrinis takas nuo kolonos į šventyklą – šviesiai pilkos granito plokštės.
Naujai iš žalvario bus išlieti metro ilgio ciferblato skaičiai (12, 3, 6). Jie dabar yra iš ketaus, tokie sudėti, kai buvo pavogti žalvariniai.
Atgis šaltiniai, švies šviestuvai
Remontuojama iš esmės viskas – išgriuvusios atraminės sienutės, įėjimų ir amfiteatro laiptai, paaukštinant jų betonines ir akmenines pakopas pagal pirminį projektą.
Užakę šaltiniai atnaujinami, vėl trykš ties įėjimu nuo S. Šalkauskio gatvės ir portike-pavėsinėje – „šventykloje“ . Ji bus atnaujinta ir uždengta nedūžtančio stiklo stogu.
Keičiami supuvę, sulūžę vandentiekio ir lietaus nuotekų tinklai. Pastarųjų būklės ekspertizę teko daryti papildomai. R. Jurėlos teigimu, tinklų remontas gali kainuoti daugiau, nei numatyta.
Suniokoti šviestuvai-stulpeliai, kurių žalvarinės galvos buvo išvogtos, nebus renovuojami. Vietoj jų bus įrengti modernūs „antivandaliniai“ šviestuvai-stulpeliai.
Jie atsiras ir Ežero gatvės kitoje pusėje – čia bus šviečianti penkių šviestuvų eilutė. Renovuojama ir dalis Ežero gatvės šaligatvio.
Įėjimo nuo Aušros tako laiptų šone įrengiamas pandusas neįgaliesiems – 17 metrų ilgio ir 1,5 metro pločio su tarpine aikštele.
Ties kapinėmis prie pavėsinės-šventyklos neliks jokių atliekų konteinerių. Bus įrengtos dvi požeminės konteinerių vietos. Viena (penkių rūšiavimo konteinerių) – už esamos mažos automobilių stovėjimo aikštelės. Kita (dviejų buitinių atliekų konteinerių) – prie laiptukų į kapines.
Informacija ir papildomi simboliai
Atsiras du informaciniai stendai apie aikštės kūrimo istoriją ir atnaujinimą.
Kolonos pjedestalo didžiosiose plokštumose numatomi meniniai akcentai, užrašai, bet jiems reikės atskiro dizaino projekto ir finansavimo.
R. Jurėla siūlo vienoje iš plokštumų iškalti 106 eilutes iš Livonijos kronikos apie Saulės mūšį.
„Galėtų atsirasti ir aprašymas apie vietos laiko rodymą, – sako architektas. – Mažai kas žino, kad kiekvieną dieną, jeigu saulė šviečia, kolona meta šešėlį ant tako į „šventyklą“ lygiai 12 valandą – tai Šiaulių vietinis laikas. Ateini ir tikrini, kiek skiriasi nuo dabartinio laiko – apie 1,5 valandos.“
Siūloma atsodinti vieną nunykusį ąžuolą. Aštuoni ąžuolai buvo pasodinti, kad simbolizuotų miesto gyvavimo aštuonis šimtmečius.
Dabartinio mero pageidavimu numatoma sodinti ir 12 sakurų – kaip 12 valandų ir skaičių 1,2,3,6 sumos simbolį. Sakurų eilutė siūloma ties įvažiavimu į esamą automobilių aikštelę iš Ežero gatvės.
Pritaria paveldo statuso idėjai
Giedrė Mendoza Herrera, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, kuruoja aikštės sutvarkymo reikalus.
Jos teigimu, kadangi tai – kapitalinis remontas, „viskas bus, kaip buvo“, „kažko naujo nė negalima sugalvoti.“ Artimiausiu metu projektą numatoma patvirtinti ir išduoti statybos leidimą.
Reikalavimas išgrįsti pėsčiųjų taką akmens trinkelėmis yra keliamas, kad būtų išlaikyta vieninga kompozicija ir semantika. „Tai ne brangumo klausimas“, – aiškino pavaduotoja.
Dėl automobilių aikštelės ketinama nusileisti architekto, jeigu „užsispirs“, pozicijai.
„Jis mano, kad bus užblokuotas aikštės vizualinis vaizdas, bet ir dabar ten automobiliai statomi“, – sakė G. Mendoza Herrera.
Ji visiškai palaiko architekto siūlymą po remonto įteisinti aikštę kaip kultūros paveldą. Tik pastebi, jog įstatymas nereglamentuoja šio laikmečio architektūros objektų įtraukimo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
„Iki 1945 metų statyti objektai įtraukiami, o vėlesni – tik pavieniai, kaip Vilniaus sporto rūmai, – sakė G. Mendoza Herrera. – Primityviai dar suvokiamas kultūros paveldas, esą šiuolaikinė architektūra nėra vertinga. Jeigu toliau taip žiūrėsime, rizikuojame prarasti viso šimtmečio architektūrinį paveldą. Bandysime pralaužti ledus.“
Rangos konkursą aikštei remontuoti laimėjo UAB „Račkausko agrotech“. Rugpjūtį buvo pasirašyta 590 tūkstančių eurų vertės sutartis.
Aikštė turi būti atnaujinta per 24 mėnesius nuo sutarties pasirašymo.
Projektas įgyvendinamas pagal URBAN programą – iš europinės paramos lėšų. Plius po 7,5 procento lėšų prisideda valstybė ir Savivaldybė. Iš Savivaldybės lėšų bus restauruojama kolona, nes paveldo objektams parama pagal URBAN programą neskiriama. Negalima jos naudoti ir meniniams akcentams.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ARCHITEKTAS: Remigijus Jurėla rengia kapitalinio remonto techninį projektą ir siekia įgyvendinti autorių numatytus, bet nerealizuotus sprendinius.
AIKŠTĖ: Saulės laikrodžio aikštei sutvarkyti skiriama beveik 600 tūkstančių eurų.
LAIKRODIS: Aikštės laikrodis kasdien rodo tikrąjį Šiaulių laiką – kai kolonos šešėlis krinta ant tako į šventyklą, yra lygiai 12 valanda vietos laiku.
DETALĖS: Prie kolonos buvo sudėtos granito duženos – jos bus keičiamos raudono granito plokštėmis.