Azija ateina

Azija ateina

Tuo metu, kai europietiškos parduotuvės užsidaro arba tampa išparduotuvėmis, į jų vietą ateina kinai. Per kelis mėnesius Šiauliuose atsidarė net keturios kinų parduotuvės, o Šiaulių meras juokauja gyvenąs Kinų kvartale.

Kinai kuria verslą ten, kur randa tuščią nišą, dažnai nemokėdami nei lietuvių, nei anglų, nei rusų kalbos.

Nijolė KOSKIENĖ

nikos@skrastas.lt

Kinų prekybos ypatumai

Jau nuo vasaros Šiauliuose pradėjo kurtis kinų parduotuvės. Trys parduotuvės, priklausančios vienam tinklui „Azija“, atsidarė didžiuosiuose prekybos centruose ir vietoj veiklą sustabdžiusio kompiuterių salono. Dar viena kito savininko parduotuvė, paženklinta hieroglifu ( be lietuviško pavadinimo), atsidarė vietoj buvusios biuro reikmenų parduotuvės miesto centre.

Visų parduotuvių skiriamasis bruožas — didelės patalpos ir ilgos eilės pakabų, ant kurių glaudžiai susispaudusios virtinės drabužių, net tiršta.

Kiekvienoje parduotuvėje sėdi po kiną ar kinę, kol kas nemokantį nei lietuviškai, nei rusiškai, nei angliškai. Jie bendrauja telefonu ar „skyp'u“ tik su savo vadovais, kurie dažniausiai (kaip ir šią savaitę) išvykę parsivežti prekių.

Iš pardavėjų pavyko sužinoti, kad tinklas „Azija“ priklauso šeimos verslui, kad trijose parduotuvėse yra įdarbinti savininko broliai ir žmona. Kad vienas vadybininkas moka rusiškai, tačiau kartu su savininku yra išvykęs.

Parduotuvės, pažymėtos hieroglifu, savininkas taip pat išvykęs. Su pardavėjomis jis esą susikalba per Šiauliuose gyvenantį kinų restorano virėją, kuris kalba rusiškai.

Išnaudojo šansą Šiauliuose

Dvidešimt trejų Ting Ting Zhang, beveik prieš metus Šiauliuose atidariusi kinų restoraną, gali pasigirti didele verslo praktika. Prieš tai jauna moteris kartu su tėvais turėjo restoraną Čekijoje, Gruzijoje, šiuo metu drauge su vyru valdo kinų restoranus Rygoje ir Šiauliuose.

Kodėl pasirinko Šiaulius? Pašnekovė pasakoja, kad pirmą kartą atvykusi į Vilnių suskaičiavo apie 100 kinų restoranų. Tai jai padarė gerą įspūdį, nes, pavyzdžiui, Prahoje jų yra apie 1000.

„Pagalvojau, gal tai šansas čia pradėti savo verslą?“, — pasakoja Ting Ting.

Peržvelgusi didžiuosius Lietuvos miestus ji pasirinkusi Šiaulius, nes „tai nedidelis mielas miestas“, kuris jai pasirodė patrauklus. “Nusprendžiau investuoti čia, ir neapsirikau“, — pasakojo verslininkė.

Iš pradžių lūkesčiai pasiteisino, tačiau, prasidėjus krizei, klientų sumažėjo. Ting Ting stebisi, kad daugelis šiauliečių dar nėra ragavę kinų maisto, nes įsivaizduoja, kad jis yra brangus.

Tačiau, tvirtina pašnekovė, Kinija nėra brangi, veikiau priešingai.

„Kai pirmą kartą apsilankiau Europos parduotuvėse, nustebau, kad beveik visos prekės pagamintos Kinijoje (nesvarbu, kad parašyta Lenkijoje ar Turkijoje), tačiau parduodamos už didelę kainą. O mes, kinai, galime pasiūlyti tas pačias prekes, tą pačią kokybę, tik žymiai pigiau“, — pasakojo pašnekovė. Anot jos, būtent tokia esanti ir jos bičiulių, atidariusių parduotuves Šiauliuose, verslo logika.

Meras gyvena kinų kvartale

Tai, kad Kinijos susidomėjimas Lietuva auga, patvirtino ir Kinijos ambasadorius Lietuvoje Tong Mingtao, prieš kelias savaites aplankęs Šiaulius. Anot ambasadoriaus, Lietuva iš naujųjų ES narių kiniečiams esą patraukliausia dėl labai palankios geografinės padėties (ribojasi su Šiaurės šalimis, Baltarusija, NVS šalimis bei Vakarų Europa), po įstojimo į Europos Sąjungą išsiplėtusia rinka ir dėl kvalifikuotų bei išsilavinusių žmonių.

Šiaulių meras Genadijus Mikšys, priėmęs ambasadorių, kvietė kinus atvykti, pasižvalgyti, investuoti ir net pajuokavo jau dabar gyvenantis tarsi kinų kvartale. Mat po jo butu pirmajame aukšte yra įsikūręs vienas kinų restoranas, o išvažiuojant iš kiemo — kitas.

Tačiau meras užsiminė nesąs didelis kinų virtuvės gerbėjas. Labiau nei Pekino antis, kurią jis išbandęs per Olimpiadą, jį domina Lietuvos galimybė tapti tranzitine šalimi, nutiesus geležinkelį „Pekinas — Klaipėda“ ir galimos kinų investicijos Industriniame parke.

Komentaras

Laikas keisti požiūrį į Aziją

Vytis Silius, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius, buvęs šiaulietis, keletą metų praleidęs Kinijoje:

— Kad atvykėliai kinai nemoka kalbos, joks stebuklas. Jeigu paskaičiuotume, kiek Lietuvių vyksta į svečias šalis, nemokėdami nei angliškai, nei ispaniškai, vaizdas būtų panašus.

Kinai važiuoja ten, kur turi galimybę dirbti ir užsidirbti: po penkerių metų jie jau susikalbės lietuviškai, o jų vaikai lietuviškai kalbės laisvai.

Nemanau, kad kinai važiuotų į Lietuvą, kaip į atskirą šalį — jie vyksta tiesiog į Europą ir ieško neužpildytų nišų, kurias, matyt, atrado ir Šiauliuose. Tačiau apie kinų invaziją į Lietuvą, manau, kol kas dar anksti kalbėti — dar nematau didelio masto valstybinės politikos ir Kinijos gamyklų atėjimo.

Kokių pokyčių miestui gali atnešti kinų kūrimasis? Aišku, pokyčių bus, tikėtina, kad atsiras adekvatesnis lietuvių požiūris į azijiečius.

Mat kol kas mes įsivaizduojame, kad visa kas gera — ateina iš baltųjų Anglijos, Europos. Investicijos iš Azijos mums atrodo tarsi investicijos iš skurdo šalių, nors tų šalių ekonominis vystymasis gerokai lenkia vadinamųjų Baltijos tigrų lygį.

Kinijoje išgyvenau daugiau nei dvejus metus, tad mano požiūris į šią šalį yra labai geras. Kinija turtinga savo praeitimi, kultūra, savo žmonėmis, o Kinijos vyriausybė tradiciškai labai daug investuoja į švietimą ir auklėjimą — kasmet didėja universiteto absolventų skaičius, ir tai Kinijai atneša dar daugiau gyvybinių jėgų.

Pastaruoju metu Kinija ėmė daug investuoti į kultūros programas. Tą jau seniai darė japonai, todėl į japonus mes, europiečiai, linkę žiūrėti palankiau ir piešiame ją gražiom spalvom, nors nieko tikro nežinome nei apie Japonijos rėžimą, nei apie politinę santvarką.

Kita vertus, kaip su Kinijos kultūra susidūręs žmogus, galiu teigti, kad Kinijos ekonomikos kilimas yra nulemtas ir kultūrinių dalykų.

Vis dėlto požiūriai ir interesai pradeda keistis — dabar geopolitiškai nėra naudinga Kiniją piešti kaip priešą.

HIEROGLIFAS: Ši kinų parduotuvė neturi lietuviško pavadinimo, ji pažymėta tiesiog hieroglifu.

CITATA: „Kai pirmą kartą apsilankiau Europos parduotuvėse, nustebau, kad beveik visos prekės pagamintos Kinijoje, tačiau parduodamos už didelę kainą.

AZIJA: Nuo pavasario atsidariusios trys prekybos tinklo „Azija“ parduotuvės išsiskiria dideliais prekybos plotais ir prekių, taupiai sukabintų viena šalia kitos, gausa.

PATIRTIS: Dvidešimt trejų Ting Ting Zhang, prieš investuodama į Šiaulius, jau turėjo savo restoranų Prahoje, Gruzijoje, Rygoje.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

POŽIŪRIS: Vyris Silius, VU Orientalistikos centro lektorius: „Kol kas mes įsivaizduojame, kad visa kas gera — ateina iš baltųjų Anglijos, Europos. Investicijos iš Azijos mums atrodo tarsi investicijos iš skurdo šalių“.

V. Siliaus archyvo nuotr.