Naujausios
Bajorus vaišino bajoriškais valgiais
Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyrius sukvietė Šiaulių krašto bajorus į bajorišką puotą. Vakarienės metu skambėjo muzika, svečiai buvo vaišinami senoviniais bajoriškais patiekalais.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Patiekalai sužavėjo
Šventinis vakaras prasidėjo Prekybos ir verslo skyriaus moksleivių vaidinimu pagal Salomėjos Nėries eiliuotą „Senelės pasaką“. Po jo pasipuošusios ir pasitempusios būsimosios padavėjos atnešė naminės duonos giros, pagamintos pagal senovinį receptą.
„Maloniai nuteikia gomurį“, – paragavęs gyrė vienas iš bajorų. Jam pritarė ir kiti svečiai.
Po muzikinio kūrinio padavėjos į salę jau skubėjo su porcelianiniais sriubos indais, kuriuose gardžiai kvepėjo šiupininė.
Svečiai ragavo ir tyrinėjo sriubos sudėtį. Perlinių kruopų, dviejų rūšių pupelių, žalių žirnelių sriuba su rūkytos mėsos gabaliukais visiems paliko gerą įspūdį. „Mama panašią virdavo“, – kažkas prisiminė. „Tik žalių žirnelių nedėdavo“, – replikavo ne vienas.
Vienas iš svečių pasidomėjo, kodėl tokios gardžios šiupininės nebūna kavinėse, užeigose, nors ten dirba buvę Prekybos ir verslo skyriaus auklėtiniai.
Antrasis patiekalas – zrazas ir su lupena kepta bulvė, garnyras – krienų padažas, rauginti kopūstai ir marinuoti agurkėliai.
Puotoje dalyvavęs dizaineris ir knygų autorius Vilius Puronas pakomentavo, jog zrazas – barokinio stalo patiekalas. Taip pat trumpai papasakojo, kada į Lietuvą atkeliavo bulvės, agurkai, kopūstai.
Tik 16 amžiuje ant didikų stalo atsirado kopūstų, artišokų, morkų, salotų, petražolių, porų. Ir tai nusižiūrėta nuo vokiečių kryžiuočių. Iki tol galvota, kad žalios daržovės tinka tik gyvuliams šerti.
Tokio zrazo, koks buvo patiektas šventėje, daugelis ragavo pirmą kartą. Jo įdaras buvo iš špinatų ir fermentinio sūrio, toliau – omleto sluoksnis, viršutinis sluoksnis – maltos mėsos.
Skoniu nenusileido ir su lupena kepta bulvė, pagardinta šoninės griežinėliais.
Šiaulių rajono ūkininkas Petras Barista, vienas iš renginio rėmėjų, papasakojo apie vieną Kolumbijos lietuvių šeimą, kurie gyvendami toli nuo savo tėvų žemės labiausiai pasiilgo krienų. Grįžę aplankyti tėviškės, jie išsikasė krienų šaknų ir parsivežę į Kolumbiją pasisodino. Nors klimatas kitoks nei Lietuvoje, tačiau augalai puikiai prigijo.
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos senato maršalka Mindaugas Sadauskas iš žurnalo „Lietuvos bajoras“ paskaitė, kokius pietus valgydavo 19 amžiaus bajorai. Greta labai paprastų valgių, kuriuos valgome ir šiandien, – patiekalai iš laukinių paukščių, vėžių ir net iš kastruoto gaidžio.
Desertui buvo patiekti du patiekalai – duonos kisielius ir gruzdelis, dabar žinomas kaip „Skruzdėlynas“.
Duonos kisieliaus dauguma ragavo pirmą kartą, tačiau visi gyrė puikų jo skonį. „Viskas labai skanu, tik vietos pilve mažai“, – juokavo kilmingi svečiai.
Vakarienei ruošėsi atsakingai
Prekybos ir verslo skyriaus vedėja Renata Veršinskienė „Šiaulių kraštui“ pasakojo, jog skyriaus kolektyvas, rengdamasis šiai vakarienei, skaitė Vilniaus universiteto docento Rimvydo Laužiko knygą „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. Iš knygos rinkosi tuos patiekalus, kurie pažįstami, įtinka daugelio skoniui.
Knygoje aptiko ir neįprastų patiekalų, pavyzdžiui, grūsti kviečiai ir žirniai, pagardinti medumi.
Daugeliui gali pasirodyti, kad patiekalai, kuriais buvo vaišinama šį vakarą, visai nebajoriški. Juk daugelis tokius prisimena iš savo vaikystės.
Pasak R. Veršinskienės, R. Laužikas savo knygoje rašo, kad mes dabar valgome taip, kaip anais laikais valgė didikai. Ir 13–14 amžiaus valdovų ir jų pavaldinių stalas patiekalų įvairove beveik nesiskyrė. Patiekalai būdavo ruošiami iš grūdų, pieno ir naminių gyvulių mėsos. Medžioklė didikams buvo tik pomėgis, todėl ir žvėrienos patiekalų ant jų stalo nebūdavo dažnai.
Maisto produktai ir receptai keliaudavo po Europą. Taip į Lietuvą baroko laikotarpiu atkeliavo zrazai, įdaryta lydeka, renesanso laikotarpiu – tortai, gotikos laikotarpiu – koldūnai ir balandėliai. Iš prancūziškos virtuvės 18 amžiuje atėjo įvairios sriubos su daržovėmis.
Jono TAMULIO nuotr.
ZRAZAS: Zrazų su špinatų ir sūrio įdaru daugelis ragavo pirmą kartą. Tradiciškai zrazas būna su virtu kiaušiniu. Šiame patiekale jis pakeistas omletu.
BAJORAI: Šiaulių krašto bajorai skanavo Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus kulinarų ir konditerių paruoštų patiekalų ir gyrė jų skonį.
ŠIUPININĖ: Pirmasis patiekalas šiupininė – perlinių kruopų, dviejų rūšių pupelių, žalių žirnelių sriuba su rūkytos mėsos gabaliukais.
KISIELIUS: Duonos kisielius, pagardintas plakta grietinėle, taip pat daugeliui buvo naujiena.
