
Naujausios
Baltijos Asamblėjos Prezidentas Valerijus Simulik: „Laikėmės Lietuvos pirmininkavimo šūkio – Kartu. Stiprūs. Vieningi.“
Kiekvieno Seimo nario pareigas apibrėžia du pagrindiniai norminiai aktai – LR Seimo statutas ir LR Konstitucija. Seimo narių veiklos sferos yra – darbas apygardose arba visoje Respublikos teritorijoje, ypatingai svarbus darbas Seime tiek komitetų, komisijų bei plenarinių posėdžių metu ir nemažiau svarbus darbas atstovaujant Lietuvą tarptautiniuose formatuose. Man tenka didelė garbė ir atsakomybė atstovauti Lietuvos Seimui Baltijos Asamblėjoje. Esu Lietuvos Seimo delegacijos pirmininkas Baltijos Asamblėjoje. Šiais metais atstovavau Baltijos Asamblėją kaip Prezidentas. Kai prieš beveik vienerius metus vykusioje sesijoje pristačiau Lietuvos pirmininkavimo programą, akcentavau, kad turime būti kiek įmanoma vieningi, kadangi tik dirbdami kartu nugriausime sienas, atversime naujų galimybių ir užtikrinsime mūsų regiono saugumą ir vystymąsi.
Šie raktiniai žodžiai nėra bereikšmiai. Šūkyje išreikštos mūsų vertybės, siekiai, istorija ir ateitis. Dirbome, kad pasiektume subalansuotų sprendimų ir konkrečių rezultatų saugumo ir gynybos, regioninės plėtros, transporto ir energetikos, švietimo ir kultūros, sveikatos priežiūros ir kitose bendradarbiavimo srityse.
Lietuvos pirmininkavimo rezultatus galima įvardinti kaip turinčiais prasmę.
Pirma, mums pavyko pasistūmėti mūsų šalių ekonominio bendradarbiavimo srityje. Pamenu, kaip dar prieš dvejus metus Baltijos Asamblėjos ekonomikos, energetikos ir inovacijų komitetas sakė, kad rekomendacijų dėl koordinuoto požiūrio skatinti eksportą į tolimas rinkas ir bendro ekonominių interesų atstovavimo įgyvendinimas yra tarsi Don Kichoto kova su vėjo malūnais. Bet galiausiai mes skiname mūsų darbo vaisius. Vyksta teigiamų pokyčių kalbant apie bendros inovacijų ir pramonės sistemos vystymą. Yra ketinimų sukurti klasterį tiekti Baltijos valstybių produktus į Kinijos rinką. Buvo imtasi bendrų pastangų siekiant plėtoti bendrą Baltijos valstybių kapitalo rinką. Todėl peršasi išvada, kad veikdami kartu sugebėjome sugriauti šioje srityje stūksančias nebendradarbiavimo sienas.
Antra, mums pavyko sukurti Baltijos kultūros fondą vos per vienerius metus nuo tos akimirkos, kai Švietimo, mokslo ir kultūros komitete buvo iškelta tokio fondo idėja. Dar daug ką reikia nuveikti. Baltijos Ministrų Taryba neparodė visiško atvirumo bendradarbiauti ir įsiklausyti į parlamentų narius. Tuo pačiu metu, simboliška, kad Baltijos kultūros fondas įsteigtas tais metais, kai Baltijos valstybės mini valstybingumo šimtmečius. Iš to galima daryti išvadą, kad veikdami kartu sugebėjome atverti naujų galimybių mūsų žmonėms ir kultūriniam bendradarbiavimui.
Trečia, po ilgų diskusijų ir derinimo proceso, birželio 8 d. Vilniuje buvo pasirašytas susitarimas dėl automatinio aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo. Toks susitarimas panaikins anksčiau žmonėms egzistavusias kliūtis. Dar vienas teigiamas pasiekimas – išaugęs dvišalių ir trišalių programų aukštojo ir profesinio mokymo institucijose skaičius. Tai leidžia daryti išvadą, kad veikdami kartu sugebėjome atverti naujų galimybių mūsų žmonėms ir skatinti regioninį bendradarbiavimą.
Ketvirta, galiausiai 2018 m. spalio 3 d. Bauskėje pasirašytas Lietuvos ir Latvijos susitarimas dėl savitarpio pagalbos teikiant skubios medicinos pagalbos paslaugas pasienio teritorijoje. Šis susitarimas supaprastins skubios medicinos pagalbos paslaugų teikimą Lietuvos ir Latvijos pasienio teritorijoje.
Penkta, sėkmingai bendradarbiaujame bendrai pirkdami vakcinas. Mūsų šalys, bendrai pirkdamos vakcinas, sutaupė 20–30 proc. jų kainos lyginant su tuo, kiek būtų išleidusios pirkdamos atskirai. Baltijos Asamblėjos nariai mano, kad reikia tęsti bendradarbiavimą, bendrai pirkti medicinos priemones ligoninėms, bendrai derėtis su farmacijos pramone. Taip galėtume sumažinti išlaidas sveikatos priežiūros sričiai ir medikamentams.
Visgi išliko sričių, kuriose abipusis bendradarbiavimas yra ypatingai lėtas. Bendrų karinių viešųjų pirkimų srityje esame tame pačiame lygmenyje, kaip ir pernai. Nuo praėjusių metų niekas nepasikeitė ir bendradarbiavimo mokesčių klausimais srityje. Nesiimta jokių žingsnių dėl bendros magistro programos Baltijos valstybių teisėtvarkos agentūrų darbuotojams. Kai kuriose srityse mums nepavyko nugriauti sienų ir šie klausimai išliks kitos pirmininkaujančios šalies darbotvarkėje.
Baltijos valstybių bendradarbiavimo srityje gausu ne tik pasiekimų, bet ir nesėkmių. Tačiau bendradarbiaudami tarpusavyje, imamės didelių ir drąsių žingsnių. Kartais abejojame ir mūsų žingsniai būna mažesni. Kai kuriose bendradarbiavimo srityse veikiame praktiškai ir efektyviai. Yra sričių, kuriose Baltijos Asamblėja turi būti tarsi variklis, skatinantis aktyviau dirbti mūsų vyriausybes. Yra sričių, kuriose mūsų vyriausybės apjungia pastangas ir lengvai išsprendžia problemas. Yra ir tokių sričių, kuriose vyriausybės spaudžiamos veikti kartu, kadangi Baltijos Asamblėja yra ramybės drumstėja, neleidžianti uždaryti durų už neišspręstų problemų. Tačiau svarbiausia yra tai, kad, apskritai paėmus, Baltijos valstybės eina visos kartu ta pačia kryptimi.
Baltijos Asamblėja turi glaudžius bendradarbiavimo ryšius su Šiaurės Taryba, BENELUX parlamentine konferencija, Vyšegrado valstybėmis, GUAM parlamentinės konferencijos valstybėmis, PABSEC (Juodosios jūros) valstybėmis. Mes esame tiek ir mokiniai , tiek ir mokytojai parlamentinio bendradarbiavimo srityje. Vienijant regionines tarpparlamentines organizacijas galima pasiekti daug gerų ir įvairių rezultatų.
Džiugu, kad mūsų siekius Rytų partnerystės programoje remia absoliuti dauguma Europos valstybių lyderių bei parlamentų.
Esu įsitikinęs, kad vienijantis, kuriantis darbas duoda teigiamų rezultatų.
Užs. Nr. 404664
Iš kairės: Baltijos Asamblėjos Latvijos, Lietuvos ir Estijos pirmininkai.