Bėgliai veržiasi į gatvę

Bėgliai veržiasi į gatvę

Per kelias savaites Kuršėnų vaikų globos namus sudrebino porą įvykių: išėjusi globotinė rasta Estijoje, sekmadienį maudęsis vandens telkinyje nuskendo auklėtinis. Trys vaikai pabėgę iš Šiaulių vaikų globos namų. Vieni kaltina „sunkėjančius“ vaikus, kiti — sistemą, iš kurios vaikai veržiasi gyventi gatvėje.

Natalija KONDROTIENĖ

natalija@skrastas.lt

Sudėtingų likimų žmonės

Kuršėnų globos namai trečiadienį palaidojo prieš kelias dienas nuskendusį tų pačių namų auklėtinį.

„Gal jautriau į nelaimę reagavo vaikai iš šeimynos, kurioje ir gyveno tas berniukas. Neilgai jis pas mus gyveno — nuo liepos 15-osios, dar buvo išvažiavęs į vasaros stovyklą“, — sakė Kuršėnų vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja ugdymui, socialinė pedagogė Jolanta Mankuvienė.

Jos žodžiais, vaikai kasmet ateina vis sudėtingesni, su emociniais, elgesio bei intelekto sutrikimais. Pastebėta, kad auklėtinių psichinė sveikata vis silpnesnė.

„Ne paslaptis, kad mergaitė, kuri buvo pabėgusi į Taliną, yra sudėtingo charakterio, ji ėjo ir eis, niekas jos nesulaikys. Sustabdyti tokius vaikus gali tik specialūs socializacijos centrai“, — sakė pedagogė.

Vaikai su gatvės kultūra

J. Mankuvienė tikina, kad visiems globos namų auklėtiniams reikalinga ne tik nuolatinė psichologo, bet ir psichoterapeuto konsultacija. Vasaros metu yra 48 auklėtiniai, rudenį iš globėjų parvažiuos likusieji ir Kuršėnų vaikų globos namuose gyvens 99 vaikai.

„Dirbti su tiek daug vaikų, kurie yra sudėtingų likimų ir charakterių, būtinas komandinis darbas, ne pirmi metai ieškome psichologų, tačiau niekas nenori eiti dirbti į tokią vietą, o pabandę susiranda kitas vietas. Dirbu čia septyneris metus nė vienas specialistas neatvyko dirbti“, — sakė specialistė, patikinusi, kad auklėtinius pas psichologus tenka vežti tik kritiniais atvejais.

Pasak specialistės, į globos namus atvažiuoja dažniausiai paaugliai — konfliktiški, pikti, agresyvūs, ragavę „gatvės“ gyvenimo, alkoholio, tabako, rečiau narkotikų. Iš socializacijos centrų atvykę vaikai atsineša ir savo kultūrą, neigiamą patirtį, kurią labai greitai perima kiti auklėtiniai, dauguma mergaičių nuolat ieško vyrų, vaikai jau ateina su priklausomybėmis, vienas vaikas ilgai gydytas nuo toksikomanijos.

„Galime kartą per metus pagalbos ieškoti vaikų psichiatrijos skyriuje. Gaus pagalbą mėnesį, o kas po to? To neužtenka, tai turi būti ilgas darbas ir gera vaiko motyvacija, ko dažniausiai nėra. Jie nemato savo problemos, nepripažįsta. O jei nesutinka gydytis, mes vaiko priversti negalime“, — pasakojo J. Mankuvienė.

Kuršėnų vaikų globos namuose vaikai gyvena šeimynomis, šiuo metu yra 12 šeimynų, kurias prižiūri po 2 auklėtojus.

J. Mankuvienė pastebi, kad kiekvienais metais norinčių globoti vaikus vis mažėja, pasiėmus globoti vaiką atsiranda nesklandumų, nesutarimų ir jis greitai sugrąžinamas atgal.

Bėgančių nesulaikysi

Šiaulių vaikų globos namų auklėtinių paieškos skelbiamos nuolat. Prieš kelias savaites paskelbta dviejų mergaičių paieška buvo sėkminga, paauglės rastos Molėtų rajone. Sugrąžintos į globos namus teišbuvo keletą dienų, šiuo metu merginos vėl pabėgusios, darbuotojai vėl paskelbė paieškas.

Šiaulių vaikų globos namuose šiuo metu yra 90 vaikų, iš kurių 3 pabėgę. Globos namų direktoriaus pavaduotojas Kostas Rušinskas pasakoja, kad pirmiausia iš įstaigos pasišalinę vaikai ieškomi pas gimines, artimuosius, jų buvusioje aplinkoje, kartais globotinius randa policijos pareigūnai.

„Visus surandame. Prieš patekdami pas mus, vaikai gyvena gatvės gyvenimą. Reikia 4— 5 metų juos pripratinti prie namų, taisyklių ir tvarkos“, — sakė K. Rušinskas.

Pasak jo, vaikai, kurie gyvena globos namuose Šiauliuose, nėra našlaičiai, visi turi tėvus. Buvo atvejų, kai tėvai, kurie nebesusitvarko su savo vaiku, atveža pas juos ir atsisako.

„Atvežė mergaitę mama, nes ji bėga iš namų, neklauso, valkatauja, vartoja alkoholį. Prašo apgyvendinti globos namuose. Jai nebereikia — atiduoda mums. Lengviausia numesti vaiką kitiems“, — sakė K. Rušinskas.

Atsipalaiduoti — pavojinga

Šiaulių apskrities viršininko administracijos, Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento direktorius Jonas Bosas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad specialistai nuolat lankosi vaikų globos namuose ir pastebi, kad su vaikais dirba per mažai specialistų, ypač vasarą, kai vaikams nėra pamokų, mažesnis užimtumas.

Įprastai auklėtojai dirba su 9 vaikais, tačiau atostogų metu dažniausiai dirbti tenka su 16— 17 vaikų grupėmis — padidėja rizika.

„Maudynių vietos įrengtos netinkamai, galima buvo užbėgti nelaimei už akių, — sakė J. Bosas, prisiminęs nuskendusio berniuko istoriją. — Tiems žmonėms, kurie yra šalia vaikų trūksta prognozavimo, orientacijos, atidumo, pasirengimo. Sudėtingi vaikai, bet kas sakė, kad už pusės metų neatsiras dar sudėtingesnių? Negalima atsipalaiduoti“.

Direktoriaus manymu, iš vaikų globos namų darbuotojų reikėtų reikalauti didesnės atsakomybės, mano, kad šalia sudėtingėjančių procesų yra „pamiegančių“ žmonių.

„Kai vyrauja asmeniniai interesai, karingumo netrūksta, o kai reikia už svetimą vaiką pakovoti, jėgų ir noro nebelieka. Globos namų aplinka turėtų ne tik prilygti šeimos gyvenimui, o būti netgi aukščiau, nes čia ateina vaikai jau sužaloti viduje“, — sakė J. Bosas.

Pykčio valdomi

Šiaulių apskrities ligoninės Vaikų ligų klinikos Vaikų psichiatrijos skyriuje medikai paskaičiavo, kad per mėnesį gydoma apie 3 vaikus iš vaikų globos namų.

„Turime pacientų iš šių įstaigų kiekvieną mėnesį, yra planiniai ligoniai, kurie dėl elgesio, asmenybės sutrikimų, pavyzdžiui, valkatauja, vagiliauja, neklauso gydomi, kurie bandė žudytis, atsiranda psichozės — ekstriniai“, — sakė skyriaus vedėja S. Krištaponienė.

Gydytoja tikina, kad globos namuose beveik kas trečias vaikas turi elgesio problemų: „Pykčio juose labai daug. Jie nenuspėjami. Pakeisti juos sudėtinga. Jei jie užaugo asocialioje aplinkoje, tai jiems priimti kitokį gyvenimą labai sunku“.

PASIRINKIMAS: Vaikų globos namų auklėtiniai neretai pasirenka gatvės gyvenimą už globos namų durų.

SĄLYGOS: „Globos namų auklėtiniai ilgą laiką auga asocialioje aplinkoje, priimti kitokį gyvenimą tampa sunku, jie maištauja, pyksta, protestuoja, tačiau vaistų nuo to nėra“, — sakė Šiaulių apskrities ligoninės Vaikų ligų klinikos Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja Silva Krištaponienė.

NENORAS: „Ne pirmi metai ieškome psichologų, tačiau niekas nenori eiti dirbti į tokią vietą, o pabandę susiranda kitas vietas, mes liekame vėl be nieko“, — sakė Kuršėnų vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja ugdymui, socialinė pedagogė Jolanta Mankuvienė.

PASTABA: „Visada buvo sunkių vaikų, reikia ieškoti išeities ir tokio elgesio priežasčių, o ne juos mėtyti“, — sakė Šiaulių vaikų globos namu direktoriaus pavaduotojas Kostas Rušinskas.  

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

ABEJINGUMAS: Šiaulių apskrities viršininko administracijos, Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento direktorius Jonas Bosas mano, kad šalia sudėtingėjančių procesų yra „pamiegančių“ žmonių.

Jono TAMULIO nuotr.

KOMENTARAS

Nežiūrėti, kaip į daiktą

— Reikėtų kalbėti ne tik apie psichologus tokiose įstaigose, turi vykti komandinis daugelio įstaigų darbas su globos namų auklėtiniais. Nuo 2010 metų bus atestuojami visi globos namų auklėtojai, manyčiau, kad nereikėtų tiek laukti. Kai kurie auklėtojai į vaiką žiūri, kaip į daiktą.

Pirmiausia reikia kalbėti apie auklėtojų požiūri į darbą, kvalifikaciją, darbas sunkus, todėl šioje srityje reikėtų didesnių pajėgų, kelti atlyginimus, pritraukti į darbą daugiau jaunų žmonių, vyrų-auklėtojų.

Jono TAMULIO nuotr.