„Bičiulių“ giesmės ir dainos skambėjo Rygoje

„Bičiulių“ giesmės ir dainos skambėjo Rygoje

„Bi­čiu­lių“ gies­mės ir dai­nos skam­bė­jo Ry­go­je

Penk­ti me­tai krikš­čio­niš­ko­se baž­ny­čio­se Lat­vi­jo­je vyks­ta „Baž­ny­čių nak­tis“. Šis ren­gi­nys at­ke­lia­vo iš Aust­ri­jos, kur bu­vo su­reng­tas prieš de­šimt me­tų, vė­liau iš­pli­to Če­ki­jo­je ir Slo­va­ki­jo­je, Es­ti­jos Tar­tu mies­te.

Šie­met 170 baž­ny­čių var­pų ai­dai kvie­tė vi­sus į ren­gi­nius. Ry­go­je Šv. Ma­ri­jos Mag­da­lie­tės baž­ny­čio­je rin­ko­si vi­sų kon­fe­si­jų vys­ku­pai, dva­siš­kiai, gar­sūs var­go­ni­nin­kai, so­lis­tai, va­do­vai ir or­ga­ni­za­to­riai ati­da­ry­ti ren­gi­nį ir da­ly­vau­ti mal­do­je – šv. mi­šio­se.

Kiek­vie­no­je baž­ny­čio­je ar ka­ted­ro­je vy­ko įvai­rių me­no ko­lek­ty­vų kon­cer­tai. Praei­viams bu­vo da­li­na­mi buk­le­tai su baž­ny­čių ad­re­sais ir da­ly­vau­jan­čių ko­le­ky­vų pa­va­di­ni­mais. Kiek­vie­nas rin­ko­si, kas jam įdo­mu.

Šiau­lių kul­tū­ros cent­ro ka­me­ri­nis cho­ras „Bi­čiu­liai“ (cho­ro va­do­vė Il­me­ra Ab­ro­ma­vi­čie­nė, kon­cert­meis­te­rė Jū­ra­tė De­vei­ky­tė) kon­cer­ta­vo­me Šv. Jo­kū­bo ka­ted­ro­je. At­li­ko­me Sta­sio Ža­la­lio šv. mi­šių da­lis, dai­na­vo­me kla­si­ki­nius ir pa­sau­lie­ti­nius mu­zi­ki­nius kū­ri­nius. Ka­dan­gi ren­gi­nys or­ga­ni­zuo­ja­mas Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos 100-me­čiui, nu­skam­bė­jo ke­lios dai­nos apie Lie­tu­vą.

Vi­so­se baž­ny­čio­se bu­vo or­ga­ni­zuo­ta aga­pė, kvie­tu­si vi­sus pa­si­vai­šin­ti ka­va, ar­ba­ta, už­kan­džiais.

Mus pa­si­ti­ku­si In­ta nu­ve­dė į skir­tą per­si­ren­gi­mo kam­ba­rį, ja­me jau bu­vo pa­ruoš­tos vai­šės: ka­va, ar­ba­ta, su­muš­ti­niai, sal­du­my­nai. Ačiū jiems už sve­tin­gu­mą.

21 va­lan­dą vi­so­se baž­ny­čio­se bu­vo kal­ba­ma mal­da „Tė­ve mū­sų“ ir gie­da­mas Lat­vi­jos him­nas.

Him­no žo­džiai – mal­dos tę­si­nys ir pra­šy­mas, kad Die­vas lai­min­tų Lat­vi­jos že­mę ir tau­tą.

Tuo me­tu mes bu­vo­me Šv. Ma­ri­jos Mag­da­lie­tės baž­ny­čio­je ir iš vi­sos šir­dies gie­do­jo­me him­ną kar­tu su lat­viais ir ten gy­ve­nan­čiais lie­tu­vias, ku­rie mus su­ra­do po kon­cer­to.

Vi­si il­gai kla­jo­jo­me po nuo mu­zi­kos gar­sų, var­go­nų skam­bė­ji­mo pri­so­tin­tą Ry­gos se­na­mies­tį su lie­tu­viais, tarp jų bu­vo Kos­tan­ci­ja Dau­gu­vie­te (Ga­li­na Dau­gu­vie­ty­tė – jos te­ta). Il­gai ji pa­sa­ko­jo sa­vo gy­ve­ni­mo is­to­ri­ją. Ly­dė­jo mus iki au­to­bu­so ir kar­tkar­tė­mis pra­šė at­va­žiuo­ti į Šv. Ma­ri­jos So­pu­lin­go­sios baž­ny­čią, ku­rio­je šv. mi­šios sek­ma­die­niais au­ko­ja­mos ir lie­tu­vių kal­ba. Pa­ža­dė­ti ne­ga­lė­jo­me, nes „Die­vo duo­ti ke­liai ne­ži­no­mi“.

Sa­kau pa­mąs­ty­mui. Ar ne­rei­kė­tų ir Šiau­lių baž­ny­čio­se, gal ir Lie­tu­vo­je or­ga­ni­zuo­ti „Baž­ny­čių nak­tį“, įstei­gus „Baž­ny­čių nak­ties fon­dą“. Tiek daug ar­hi­tek­tū­ros, me­no kū­ri­nių yra mū­sų šven­to­vė­se. Kon­cer­tuo­tų sa­vi ir už­sie­nio ko­lek­ty­vai. Vis­kas įma­no­ma. Daug rei­kė­tų dar­bo ran­kų ir pa­stan­gų ir su­pra­ti­mo apie to­kio ren­gi­nio svar­bą.

Izo­li­na Na­ta­li­ja Lin­gie­nė, cho­ro pre­zi­den­tė

Bi­ru­tės MUS­NEC­KIE­NĖS nuo­tr.

Šiau­lių Kul­tū­ros cent­ro ka­me­ri­nis cho­ras „Bi­čiu­liai“ kon­cer­ta­vo Ry­go­je, ren­gi­ny­je „Baž­ny­čių nak­tis“.