Naujausios
„Britvos“ byloje dedami taškai
„Šiaulių kraštas“ domisi 2005-ųjų liepos 8 dieną Einoraičių kaime (Šiaulių rajonas) įvykusios avarijos bylos baigtimi: kaimo gyventojas Artūras Butkus, lėkdamas motociklu “Honda“, mirtinai sužalojo motoriniu dviračiu važiavusį keturiolikmetį Justiną Druceiką.
Tėvai teisingumo laukė dvejus metus ir dešimt mėnesių. Jiems nebuvo svarbus bausmės dydis — svarbu buvo išgirsti, kas pripažintas avarijos kaltininku. Jų žuvęs sūnus pripažintas nukentėjusiuoju.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Kaimas jautė nelaimę
Šis eismo įvykis tarp daugelio nelaimių galėjo likti nepastebėtas arba tik lakoniškai konstatuotas nelaimių kronikoje.
Po nelaimės praėjus dviems savaitėms, Einoraičių kaimo gyventojai į redakciją atnešė laišką. Iki nelaimės brolių Butkų skrydžius „britvomis“ aptarinėję žmonės viešai prabilo apie užprogramuotą nelaimę.
„Po įvykio kaime kalbama, kad A. Butkus važiavo leistinu 50 kilometrų per valandą greičiu. Mes liudijame, kad abu broliai Butkai po kaimą su savo “britvomis“ lakstė kaip be galvų. Kaimo gyventojai juos ne kartą buvo įspėję, kad tokiais greičiais nelakstytų, nes gali atsitikti nelaimė“, — už šiuos žodžius tuomet savo parašais atsakė 44 laišką pasirašę gyventojai.
2005 metų liepos 8-osios vakarą dvi kaimynės dar kartą pastebėjo: „Patys prisitrenks, nieko. Bet kai nekaltą vaiką“... Tą pačią akimirką kaimą perskrodė klyksmas ir trenksmas, pranešdamas apie įvykusią tragediją.
Kraupus vakaras
Tą liepos vakarą Justinas išbandė suremontuotą draugo mopedą.
Dešiniuoju kelkraščiu nuo namų pavažiavęs apie porą šimtų metrų, sukosi grįžti atgal. Sukdamasis jau buvo kelio viduryje, kai į jį trenkėsi dideliu greičiu atskriejęs A. Butkus. Vaikas nuo smūgio buvo nusviestas keliasdešimt metrų į šalikelę.
Kai netrukus į nelaimės vietą atskubėjo tėvas Jonas Druceika, sūnus gyvybė jau buvo užgęsusi.
Tėvas ir šiandien apie savo žuvusį sūnų tebesako tą patį: Justinas visada buvo atsargus, apsižvalgydavo ir eidamas. „Vaikas sukosi grįžti atgal, o “britva“ išlėkė kaip lėktuvas ir nuskynė“, — tvirtina J. Druceika.
Teisybės laukimas
Kad nelaimė įvyko dėl per didelio greičio, iš karto buvo aišku tik tėvams ir kaimynams. Tai reikėjo įrodyti teisme.
Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, J. Druceika pats po kruopelytę rankiojo tragiško įvykio smulkmenas.
2005--ųjų pabaigoje tyrėja surinktą medžiagą perdavė Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriui — reikėjo nustatyti motociklininko greitį. 2006 metų sausį ekspertai medžiagą vėl grąžino tyrėjai — jiems iškilo naujų klausimų. Po pusės metų techninės ekspertizės specialistai išvadas grąžino antrą kartą — negalima nustatyti greičio, nes nėra stabdymo kelio.
„Stabdymo kelio nebuvo. Nei jis (A. Butkus) stabdė, nei matė vaiką“, — sakė J. Druceika.
Ieškant atsakymų, kreiptąsi ir į vilniečius ekspertus.
Šiaulių rajono apylinkės teismas bylą pradėjo nagrinėti 2007-ųjų liepą. Bylos nagrinėjamas užsitęsė iki metų pabaigos, nes kaltinamoji pusė paprašė papildomos ekspertizės.
Lėkė 92 kilometrų per valandą greičiu
Teismas nustatė, kad Kelių eismo taisykles pažeidė abu įvykio dalyviai.
Mopedą vairavęs J. Druceika prieš sukdamasis turėjo nulipti ir važiuojamąją dalį kirsti stumdamas mopedą, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms. Jis sukosi mopedą pasispirdamas kojomis.
A. Butkus prieš susidūrimą su mopedu važiavo tikėtinu 92 kilometrų per valandą greičiu, kai šiame ruože privalėjo važiuoti ne didesniu kaip 50 kilometrų per valandą greičiu, važiavo kelio važiuojamosios dalies kaire puse, ties jo viduriu.
Jei motociklininkas būtų laikęsis leistino greičio, jis turėjo galimybę išvengti susidūrimo su mopedu nepriklausomai nuo to, iš kokios padėties J. Druceika atliko posūkio manevrą. Specialistai paskaičiavo: važiuojant 92 kilometrų per valandą greičiu, motociklo važiavimo greitis buvo 25,6 metro per sekundę.
Šių metų vasario 6 dieną rajono Apylinkės teismas A. Butkų pripažino kaltu ir skyrė trejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams. Vienerius metus jam uždrausta vairuoti kelių transporto priemones bei priteista sumokėti neturtinę žalą žuvusiojo tėvams.
Nuosprendis buvo apskųstas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas nagrinėtas šių metų balandį. Aygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegija nutartį perskaitė gegužės 15 dieną.
Apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo skirtą bausmę.
Žuvusio berniuko tėvai prašė kaltinamajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą — jis nepripažino savo kaltės, nesigaili, neatsiprašė. Bausmės vykdymo atidėjimas, kolegijos nuomone, yra pagrįstas: A. Butkus teisiamas pirmą kartą, kaimynų charakterizuojamas teigiamai, padarė neatsargų nusikaltimą.
Nuteistasis A. Butkus prašė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą sumažinti iki minimalaus termino. Tačiau teismas nusprendė, kad švelninti bausmę nėra teisinio pagrindo.
A. Butkus apeliaciniame skunde nurodė, jog jam nepagrįstai uždrausta naudotis specialia teise — vairuoti: jis dėl eismo įvykio netekęs tarnybos, neturi specialybės, ilgai ieškojęs darbo įsidarbino tarptautinių pervežimų vairuotoju-ekspeditoriumi.
Apygardos teismas nusprendė, jog A. Butkui pagrįstai uždrausta vairuoti.
Norėjo reabilituoti sūnų
„Bausmė juokinga. Bet gerai, kad įvykdytas teisingumas. Koks man skirtumas ar A. Butkus sėdi, ar ne? Sakytum, jis sėdi kalėjime ir vaikas pareina, tada tegul sėdi. Dabar vaikas nepareis“, — mąsto J. Druceika.
Tėvui svarbiausia buvo išgirsti, kad kaltas A. Butkus ir taip prieš dalį kaimo gyventojų reabilituoti sūnų — būta ir tokių kalbų, neva Justinas pats buvo žioplas ir užlindo prieš motociklą, ko jis lakstęs su motoriniu dviračiu?
KELIAS: Kelyje Tytuvėnai-Pakapė-Rėkyva gili provėža ilgai priminė tragediją.
TĖVAS: Jonas Druceika beveik tris metus laukė teisingumo. Jis neabejoja, kad šeimą ištikusi nelaimė nebuvo užmiršta ne tik dėl jo atkaklumo, bet ir dėl viešumo.
Giedriaus BARANAUSKO ir redakcijos archyvo nuotr.
IŠNAŠA: „Vaikas sukosi grįžti atgal, o “britva“ išlėkė kaip lėktuvas ir nuskynė.
