
Naujausios
Bus atlygis – bus ir globėjų
Ar tikrai reikia naikinti vaikų globos įstaigas, kai socialinės rizikos šeimų tik daugėja, o norinčiųjų globoti vaikus – vienetai?
Eglė Jurkutė, perėjimo nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomenėje projekto ekspertė Šiaulių regione, sako, kad pradžia visada būna sunki. Žingsnis žengtas. Nuo visų sąmoningumo priklausys, ar reforma bus sėkminga.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
– Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai 2015 metais persikėlė į naujus kotedžus, kuriuose gyvena šeimynomis po 8 vaikus. Ar toks vaikų globos modelis galės išlikti ir pasibaigus pertvarkai?
– Šių pastatų statybai buvo naudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, todėl iki 2020 metų įstaiga negalės keisti savo paskirties. Palyginti su senomis patalpomis, vaikams čia gerokai patogiau, daugiau privatumo, galimybių būti labiau savarankiškiems. Teko įrodyti ir visuomenei, kad globos namuose gyvenantys vaikai nekelia grėsmės ir geba puikiai integruotis.
Po 2020 metų šie globos namai bus pritaikyti bendruomenės reikmėms, galbūt teiks pagalbą šeimoms, veiks dienos centras ir panašiai. Tačiau institucijos su pavadinimu „Vaikų globos namai“ neturėtų likti.
Dideles globos institucijas numatoma keisti bendruomeniniais globos namais. Turi keistis ir darbo su vaikais turinys, paslaugos, jų prieinamumas. Vaikai turi būti mokomi svarbiausių savarankiško gyvenimo įgūdžių – ruošti maistą, tvarkytis buityje, planuoti asmeninį biudžetą.
2016 metų lapkričio 28 dieną buvo paskelbtas viešasis pirkimas „Šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų paslaugos vaikams, netekusiems tėvų globos teikimas Šiaulių regione“. Šiuo metu laukiama, kada bus patvirtinti pirkimų nugalėtojai. Tikėtina, kad netolimoje ateityje paslaugas pradės teikti bendruomeniniai vaikų globos namai ir Šiaulių mieste.
– Kokia situacija yra su Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namais? Šios įstaigos direktorė A. Kardašienė ne kartą yra sakiusi, kad įstaigoje vaikams yra suteikiama kompleksinė pagalba, kokios jie negautų būdami pas globėjus. Be to, globėjai ir norintys įsivaikinti labai retai priglaudžia sunkiai sergantį vaiką.
– Nuo 2017-ųjų sausio 1 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, nurodantis medicinines indikacijas ir ligas, su kuriomis vaikai, netekę tėvų globos, gali būti apgyvendinti sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
Juose galima apgyvendinti vaikus, turinčius kvėpavimo sutrikimų, kurie nereikalauja stacionaraus gydymo, taip pat vaikus, kuriems reikalingas palaikomasis ar paliatyvus gydymas. Šis įsakymas turės įtakos sparčiam vaikų skaičiaus įstaigoje mažėjimui. Šiandien Šiaulių kūdikių namuose auga apie 50 vaikų. Tai viena iš trijų Šiaulių regiono įstaigų, įtrauktų į pertvarkomų įstaigų sąrašą. Netolimoje ateityje įstaiga turės keisti savo profilį.
Planuojant įstaigos ateitį pirmiausia reikia ištirti paslaugų poreikį – apklausti gyventojus, kokių socialinių paslaugų jiems trūksta.
Svarstytos „Laikino atokvėpio“, dienos centro, motinos ir vaiko namų įkūrimo galimybės bei kitokios sveikatos ir socialinės srities paslaugos. Suprasdami poreikį, žinosime, kokį paslaugų paketą galime siūlyti tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, socialinių įgūdžių stokojančioms motinoms, kitiems paslaugų gavėjams.
Įstaigoje vyko ir ten dirbančių darbuotojų motyvacijos bei kompetencijų vertinimas.
Artimiausiu metu pagal sukurtas metodikas bus atlikta išsami kiekvieno įstaigoje gyvenančio vaiko poreikių, jam reikalingų paslaugų analizė, įvertintas vaiko ryšys su biologine šeima, jos nariais ir kitais asmenimis.
Žinoma, yra vaikų, kurių sveikatos sutrikimai labai rimti ir jiems reikia nuolatinės priežiūros. Pastarieji ir toliau gyvens kūdikių namuose ar specializuotuose globos namuose. Tačiau tokių vaikų yra mažuma, visi kiti gali gyventi šeimose.
Komentuodama įstaigos direktorės A. Kardašienės pasakymą noriu atsakyti, kad vaiko negalia, nekalbant apie išskirtinius atvejus, neturi tapti jo izoliacijos nuo visuomenės priežastimi. Šie vaikai reikalauja didesnio suaugusiojo dėmesio ir globos nei institucijoje. Anot vaikų psichiatro profesoriaus Dainiaus Pūro, sveikiems kūdikiams ir mažiems vaikams užtenka 3–6 mėnesių įstaigoje, kad sutriktų jų raida. Sveikatos problemų turintiems vaikams ši neigiama įtaka dar didesnė.
Tokius vaikus į savo šeimas imtų tam paruošti globėjai. Žinoma, rasti nuolatinius įtėvius vaikams, turintiems negalią, šiandien būtų sunku, tačiau, tikiu, kad sukūrus reikiamą paslaugų bei pagalbos sistemą, keičiant visuomenėje nusistovėjusius stereotipus, jų atsiras vis daugiau.
– Kas yra socialiniai globėjai? Kas jais gali tapti?
– Projektu „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ siekiama įtvirtinti naują profesionalaus socialinio globėjo institutą – kad vaikas patirtų kuo mažesnę žalą atskyrimo nuo tėvų atveju.
Laikiną globą ketinama patikėti specialiai paruoštai šeimai ar asmeniui, kuris teiks trumpalaikę globą vaikui, patekusiam į krizinę situaciją. Socialiniai globėjai rūpinsis vaiku nuo kelių mėnesių iki metų, išskirtiniais atvejais – iki pusantrų metų.
Kokios krizinės situacijos? Pavyzdžiui, mama patenka ilgam į ligoninę ir nėra kam pasirūpinti vaiku, moteris palūžta po skyrybų arba tai – socialinės rizikos šeima, iš kurios vaikai paimti. Su tokia šeima bus dirbama, padedama jai atsitiesti, kad vaikai galėtų grįžti į šeimą.
Socialiniu globėju gali tapti kiekviena šeima ar fizinis asmuo, kuris yra motyvuotas rūpintis tėvų globos netekusiais vaikais, nėra teistas, jam nebuvo apribota tėvo valdžia, jis nebuvo nušalintas nuo globėjo pareigų, yra sveikas (neserga psichinėmis ar kitomis ligomis). Taip pat turi būti išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus bei konsultavimo kursus, turėti nuosavą ar nuomojamą būstą, būti 21–65 metų, turėti ne žemesnį nei vidurinį ar profesinį išsilavinimą. Socialinio globėjo veiklai turi pritarti sutuoktinis ir kartu gyvenantys vyresni nei 16 metų šeimos nariai.
Socialinis globėjas į savo šeimą gali priimti ne daugiau kaip tris vaikus ir rūpintis jais iki 12 mėnesių.
– Kada Lietuvoje atsiras socialiniai globėjai? Kiek jų reikėtų Šiaulių regionui?
– Šiuo metu paskelbtas bandomosios socialinių globėjų veiklos užtikrinimo paslaugų pirkimas. Bendras socialinių globėjų skaičius Lietuvoje turėtų būti ne mažesnis kaip 100 asmenų. Šiaulių regionui pagal projektą numatyta 12 socialinių globėjų. Tikėtina, kad savo veiklą socialiniai globėjai galės pradėti šių metų gegužės, birželio mėnesiais.
– Kiek žinau, Šiauliuose jau parengtos keturios socialinių globėjų šeimos, aštuonios rengiamos.
– Čia turbūt kalbama apie asmenis, išreiškusius norą tapti socialiniais globėjais, kurie jau yra išklausę globėjų ir įtėvių mokymus, įvertinti teigiamai ir pasirengę priimti vaikus į savo šeimą. Kol kas tokių asmenų nėra. Pirmieji vaikai tokių asmenų šeimose bus apgyvendinti laimėjus socialinių globėjų veiklos užtikrinimo konkursą arba sudarius sutartį su kitais paslaugos palaikymo teikėjais.
– Kaip jie dirbs, kokį atlygį gaus už šį darbą?
– Visuose Lietuvos regionuose ieškomi paslaugų teikėjai, kurie bus atsakingi už asmenų, norinčių ir galinčių tapti vaiko socialiniais globėjais, paiešką, atranką, konsultavimą, kurie planuos ir koordinuos socialinių globėjų veiklą, organizuos vaikų apgyvendinimą socialinio globėjo namuose, apmokės jų paslaugas, organizuos reikiamą pagalbą ir socialiniam globėjui, ir vaikui.
Pokalbių su savivaldybių atstovais metu nuolat diskutuojame apie socialinio globėjo darbo užmokestį.
Pirmiausia mes turime išsikelti sau užduotį, kad socialiniais globėjais taptų tik motyvuoti žmonės, kurie suprastų vaiko poreikius, ką reiškia vienoks ar kitoks vaikų elgesys, kaip elgtis skirtingose situacijose, išmanytų raidos etapus. Tad pagal išvardintus reikalavimus, ar būtų adekvatu skirti minimalų mėnesinį atlyginimą žmogui, globojančiam tris vaikus ir dirbančiam visą parą?
Nuolat girdime priekaištų, kad globėjų reikės ilgai ir sunkiai ieškoti. Tai padarykime šią paslaugą prestižine, suteikime globėjui visokeriopą pagalbą ir palaikymą bei adekvačiai įvertinkime jo darbą.
Globėjo atlyginimas turėtų priklausyti nuo globojamų vaikų skaičiaus. Svarstoma, kad orientacinis užmokestis turėtų siekti apie 300 eurų už vieną vaiką. Tad jei šeimoje globojami trys vaikai, suma turėtų siekti iki 1 000 eurų. Kita vertus, įvertinkime, kiek vaiko globa kainuoja institucijoje? Vieno vaiko apgyvendinimas kūdikių namuose valstybei kainuoja apie 1 000 eurų per mėnesį.
Susitikimų su bendruomenėmis metu pristatinėju socialinio globėjo paslaugą ir skatinu žmones įsitraukti į šią veiklą. Galiu drąsiai pasakyti, kad žmonės domisi tokia galimybe.
– Ar šie globėjai bus įslaptinti?
– Kiek teko domėtis, egzistuoja keli šios paslaugos teikimo modeliai. Pagal vieną iš jų – globėjai su biologiniais tėvais niekada nesusiduria.
– Ar socialiniai globėjai galės priimti vaikus iš visos apskrities, ar tik iš savo miesto, rajono?
– Modelis gali priklausyti nuo paslaugos teikėjo, tačiau diskusijoje su galimais paslaugos teikėjais buvo išsakytas siūlymas, kad paslauga būtų teikiama visam regionui.
– Kokia situacija yra su nuolatiniais globėjais?
– Tokio susidomėjimo, kaip buvo prieš kokius šešerius metus, dar nėra. Siekiant išsiaiškinti padėtį regione, praėjusių metų lapkričio mėnesį organizavau Šiaulių regiono GIMK (globėjų ir įtėvių mokymas bei konsultavimas) specialistų susitikimą, kurio metu aptarėme įvairius globos viešinimo variantus, pasidalinome gerąja patirtimi.
Su Kelmės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojomis ir GIMK specialistėmis globą ir įvaikinimą viešinome keliose seniūnijose ir pajutome susidomėjimą. Malonu, kai į susitikimus ateina jau esami globėjai vien tam, kad savo pavyzdžiu paskatintų bendruomenės narius globoti ar įvaikinti tėvų globos netekusius vaikus.
Į viešinimo veiklas planuojame įtraukti ir žymius bei aktyvius regiono žmones. Džiugina, kad visuomenė darosi jautresnė. Manau, kad viskas juda tinkama linkme.
Sauliaus JUŠKEVIČIAUS nuotr.
Pasak Šiaulių regiono pertvarkos procesų ekspertės Eglės Jurkutės, tikimasi, kad iki 2020 metų didelėse globos įstaigose vaikų nebeliks. Jie gyvens šeimose, šeimynose, mažuose, šeimos modelio, namų aplinkai artimuose bendruomenės globos namuose.
Zigmo RIPINSKIO nuotr.
Globos pertvarkos procesų ekspertė Šiaulių regione Eglė Jurkutė sako, kad susitikimuose su bendruomenėmis jaučia žmonių susidomėjimą galimybe tapti vaikų globėjais.