
Naujausios
„Busturo“ darbuotojai: „Mes – ne vergai“
Vakar skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės į mitingą susirinko apie pusšimtis UAB „Busturas“ darbuotojų. Laikydami plakatus, ant veidų jie užsidėjo baltas kaukes užklijuotomis burnomis. „Mes nebeturime kur kreiptis, nes mūsų nenori nei girdėti, nei matyti“, – sakė darbuotojai. Į mitingą susirinkusius kolegas autobusų signalais palaikė pro šalį važiuojantys vairuotojai.
Loreta KLICNER
loreta@skrastas.lt
Į akis pažiūrėti išdrįso ne visi
„Mes nutarėme penkias minutes patylėti, nes kalbėti negalime – būsime priversti išeiti iš darbo“, – sakė Savivaldybės įmonės „Busturas“ profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Alma Steponavičienė.
Ji priminė, kad dar balandį miesto valdžiai įteikė 250 darbuotojų pasirašytą atvirą laišką, kuriame jie „svajoja apie gerą įmonės direktorių“, nes „psichologinė įtampa kyla iš įmonės vadovavimo“, o tai reiškia „prastą darbo santykių kultūrą, didelius darbo krūvius, prieštaringus reikalavimus, nepakankamą paramą ir bendravimą.“ Profsąjungos vadovė apgailestavo, kad miesto žmonių negirdi ir Savivaldybės vadovai.
„Ar mes turėsime palapines pasistatyti, ir jie ateis čia kalbėtis? Čia dialogas? Jeigu norime išspręsti problemą, mus šoumenais vadina. Kas darosi?“ – klausė A. Steponavičienė.
38-erius metus šioje įmonėje dirbanti dispečerė kvietė ateiti miesto merą Artūrą Visocką, kuris mitinguotojus galėjo matyti pro langą, tačiau pasirodyti išdrįso tik vicemeras Justinas Sartauskas ir Tarybos narys Gedeminas Vyšniauskas.
Administracijos direktorius Antanas Bartulis prieš kelias dienas pareiškė, kad jam mitingas – „visiškai nepriimtina forma“, be to, bijojo mitinge atrodyti „kaip Pranckietis“ – skanduoti su visais „gėda“.
Miesto meras vakar darbotvarkėje buvo nurodęs, kad 11 valandą susitinka su Turto banko generaliniu direktoriumi, o 12 valandą išvažiuoja į Vilnių. Mitingo išvakarėse jis išplatino kreipimąsi į „Busturo“ bendruomenę, kviesdamas „darbiniam susitikimui“, nes ne mitinguose sprendžiami „svarbūs klausimai.“
Baimė ir spaudimas
Vairuotojams svarbių klausimų apstu – nuo per mažų atlyginimų iki nepakeliamo psichologinio spaudimo. Vairuotojai kalbėjo apie tai, kad yra priversti rizikuoti ir savo, ir keleivių saugumu: „Miestiečiai pyksta: „Malkas veži!“, bet aš malkas vežčiau geriau, nes nereikėtų suspėti pagal grafiką. Aš bandžiau kelis kartus važiuoti pagal taisykles ir kas gavosi: stoviu miesto centre, o jau turėčiau išvažiuoti iš Medelyno. Tai kam tie grafikai?“
Kiti vairuotojai pyko, kad kasdien tenka važiuoti vis su kitais autobusais, reikia iš naujo priprasti, klausė, kodėl autobusų parkas atnaujinamas daugiausia senais autobusais, kurie genda ir stovi remonto dirbtuvėse, kodėl pabranginus keleivių bilietus, jų atlyginimai nepadidėjo 10 procentų kaip žadėta.
Vairuotojas Vidas Aleksandra, pernai gavęs mero padėką už pagalbą neįgaliai keleivei, priminė, kad dalis darbuotojų iš baimės atsisakinėjo parašų po atviru laišku, pildė administracijos parengtus lapelius, esą buvo „suklaidinti“.
Žvelgdamas į daugiausia vyresnio amžiaus vairuotojus, jis apgailestavo, kad jaunų kolegų sulaukia labai mažai, nes ne visi gali atlaikyti krūvį ir darbo grafiką, kai iš garažo reikia išvažiuoti pusę penkių ryto: „Šeima kenčia, o alga maža. Ir koks saugumas, jeigu važiuoji su skirtingais autobusais?“
Netoliese stovėjęs jaunas vairuotojas pasakojo patyręs net fizinį kontaktą iš vienos įmonės vadovės: praeidamas jis buvęs pagriebtas už marškinėlių su klausimu: „O kur megztukas?“ Vairuotojas sako dar nebuvo gavęs specialios aprangos.
Renkasi ignoravimo taktiką
Darbuotojų reikalavimus mitinge išklausė „Busturo“ generalinis direktorius Vaidas Seirackas, netoliese stoviniavo ir technikos direktorius Silvas Gedaminskas. Mitingo dalyviai siekia būtent šių vadovų bei Plėtros ir marketingo skyriaus vadovės Rigitos Tijūnaitienės atsistatydinimo.
Busturiečiai taip pat reikalavo nemažinti kolektyvinėje sutartyje numatytų socialinių garantijų, darbuotojų problemas spręsti socialinio dialogo keliu, užtikrinti tinkamą išleidžiamų transporto priemonių techninį stovį ir saugias darbo vietas.
Transporto darbuotojų federacijos pirmininkas Algirdas Markevičius akcentavo: „Lauksime Savivaldybės sprendimų, tikimės, kad ir patys įmonės vadovai prisiims asmeninę atsakomybę ir priims brandžius sprendimus.“
A. Markevičius „Šiaulių kraštui“ sakė, kad darbuotojų teisės yra „spaudžiamos ne tik Šiauliuose“, bet čia buvo „peržengtos protingumo ir socialinio dialogo nebuvimo ribos“.
„Vilniuje Savivaldybė užsiima panašia taktika: ignoravimas, susirašinėjimas, kuris nesprendžia darbuotojų teisėtų reikalavimų, negina jų interesų. Tai matome ir keleivinio, ir krovininio transporto sektoriuje. Mums nepalieka kito kelio tik imtis demokratinių priemonių“, – sakė Transporto darbuotojų federacijos pirmininkas. Jo nuomone, Šiauliuose išsiskyrė administracijos ir darbuotojų vertybiniai pagrindai.
„Administracija kalba apie techninius dalykus – skaičius, autobusus, pelną ir finansinę gerovę, mes kalbame apie vertybes, kurios susijusios su ekonominiu naudingumu: socialinis teisingumas, socialinis dialogas. Visa tai kartu atneš žymiai daugiau naudos negu priemonių pagerinimas bet kokia kaina, net ir darbuotojų sąskaita“.
A. Markevičius patikino, kad nesulaukę per savaitę jokių pokyčių, prie Savivaldybės ateis antrą kartą ir rengsis streikui.
Vadovas jautėsi prastai
UAB „Busturo“ direktorius V. Seirackas, iš pradžių tik stovėjęs priešais darbuotojus, vėliau jiems pasakė: „Reikalavimus dabar reikia išanalizuoti ir priiminėti sprendimus“.
Jis pripažino, kad jaučiasi blogai, girdėdamas darbuotojų nepasitenkinimą. Bet pokyčiai esą vyksta. Baigiama rengti nauja kolektyvinė sutartis. „Ne viską galiu ir aš padaryti“, – sakė V. Seirackas.
Jam kalbant su žurnalistais, darbuotojai ir juos palaikantys šiauliečiai skandavo „Gėda!“, „Direktoriau, nemeluok!“ Išgirdęs klausimą, kodėl ne padidėjo, o sumažėjo vairuotojų atlyginimai, jis aiškino, kad sumažėjo viršvalandžių – nelikus priemiesčio maršrutų, daugiau vairuotojų dirba mieste.
Vadovo žodžiais, vidutinis miesto vairuotojo atlyginimas siekia nuo 650 iki 850 eurų į rankas, o tarpmiesčio – didesnis. Tiesa, patys vairuotojai sakė gaunantys apie 500 eurų į rankas.
Vicemeras J. Sartauskas pakvietė penkis busturiečius po mitingo užeiti į Savivaldybę ir pasikalbėti, tačiau jam buvo pasiūlyta pačiam atvažiuoti į įmonę ir „išgerti mūsų kavos“.
„Nemanau, kad visi 100 procentų reikalavimai yra įvykdomi, bet reikia rasti išeitį. Nei „Šiaulių vandenų“, nei „Šiaulių energijos“ darbuotojai čia neateina“, – sakė vicemeras.
J. Sartausko žodžiais, „Busturas“ – „sunkiausia Savivaldybės įmonė“, blogesnės darbo sąlygos negu kitur, o technika neatnaujinama, „kaip norėtume“. Jam pareiškus, kad šiemet vėl bus perkama autobusų, susirinkusieji klausė: „Kokio senumo tie autobusai?“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Mitinge dalis darbuotojų stovėjo su baltomis kaukėmis užklijuotomis burnomis protestuodami prieš tai, kad negali jaustis saugiai garsiai reikalaudami savo teisių.
Savivaldybės įmonės generalinis direktorius Vaidas Seirackas sakė prieš pusantrų metų atėjęs vadovauti įmonei, rado „tai, ką rado“, bet darbuotojams žadėjo reikalavimus išanalizuoti.
„Iškovojome nepriklausomybę, iškovosime orias darbo ir socialines garantijas“, „Mums diriguoti nereikia“, „Darbuotojai ne Tijūnaitienės, Seiracko vergai“ ir kiti plakatai atspindėjo susirinkusiųjų nuotaikas ir reikalavimus.
Transporto darbuotojų federacijos pirmininkas Algirdas Markevičius ir UAB „Busturas“ profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Alma Steponavičienė akcentavo, kad po mitingo lauks sprendimų – ir iš Savivaldybės, ir iš įmonės vadovų.
Vicemeras Justinas Sartauskas į mitingą atėjo, nors tai „ne jo kuruojama sritis“, bet atsakingasis vicemeras serga.