Centras valdo, pakraščiai traukiasi

Centras valdo, pakraščiai traukiasi

Cent­ras val­do, pa­kraš­čiai trau­kia­si

Šiau­lių re­gio­no si­tua­ci­ja su­dė­tin­ga: ir dėl emig­ra­ci­jos, ir dėl ma­žų in­ves­ti­ci­jų, ir dėl ne­ži­nios, kaip re­gio­ni­nę po­li­ti­ką vyk­dys nau­jo­ji val­džia.

„De­šimt-pen­kio­li­ka me­tų apie tai kal­ba­me, – sa­ko Ak­me­nės ra­jo­no me­ras Vi­ta­li­jus Mit­ro­fa­no­vas. – Kas­met aukš­tuo­sius moks­lus bai­gia 20–30 tūks­tan­čių ab­sol­ven­tų, bet kur jie yra? Dings­ta iš Lie­tu­vos. Kvie­čiu, at­va­žiuo­ki­te į Ak­me­nę, mo­kė­si­me po 1000 eu­rų al­gos – ne­va­žiuo­ja.“ Apie re­gio­no si­tua­ci­ją ir atei­tį kal­bė­ta kon­fe­ren­ci­jo­je „Vers­lo si­tua­ci­ja bei vers­lu­mas Šiau­lių re­gio­ne – da­bar­tis, iš­šū­kiai, ak­tua­li­jos ir per­spek­ty­vos“.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

Re­gio­nų skir­tu­mai ne­ma­žė­ja

Mi­nint Tarp­tau­ti­nę vers­lo die­ną Šiau­lių vers­lo in­ku­ba­to­riu­je su­reng­ta kon­fe­ren­ci­ja, ku­rio­je re­gio­no me­rai, aso­ci­juo­tų vers­lo struk­tū­rų at­sto­vai, aka­de­mi­nės bend­ruo­me­nės at­sto­vai klau­sė­si moks­li­nin­kų pra­ne­ši­mų ir dis­ku­ta­vo.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kė dr. Kris­ti­na Ma­tu­ze­vi­čiū­tė pri­sta­tė ty­ri­mą, ku­ria­me ly­gi­na­ma Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos, Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio re­gio­nų si­tua­ci­ja ir po­ky­čiai per 2004–2014 me­tus.

Di­džiau­sias eko­no­mi­nis au­gi­mas – Vil­niaus, lė­čiau­sias – Šiau­lių. Tik po 2009 me­tų kri­zės Šiau­lių re­gio­nas at­si­ga­vo spar­čiau­siai, nors jo nuo­smu­kis bu­vo di­džiau­sias. Tie­sio­gi­nės už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos au­go spar­čiau­siai, bet san­ty­ki­nai iš­li­ko ma­žiau­sios tarp pen­kių re­gio­nų. 53 pro­cen­tai už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų ten­ka pra­mo­nei, ku­rian­čiai di­džiau­sią pri­dė­ti­nę ver­tę.

Šiau­lių re­gio­ne dar­bo už­mo­kes­tis pa­ts ma­žiau­sias. Ne­pai­sant to, 1 eu­ras pri­dė­ti­nės ver­tės su­ku­ria­mas san­ty­ki­nai bran­giai.

Re­gio­ne vei­kian­čios įmo­nės su­da­ro 8,3 pro­cen­to vi­sų ša­lies įmo­nių. Ro­dik­lis pa­gal ūkio su­bjek­tų skai­čių 1000 gy­ven­to­jui – ma­žiau­sias, pa­ly­gin­ti su ki­tais di­džių­jų mies­tų re­gio­nais.

Šiau­lių re­gio­nas 2004–2015 me­tais ne­te­ko dau­giau­siai gy­ven­to­jų – jų su­ma­žė­jo per 20 pro­cen­tų. Kas­met vi­du­ti­niš­kai iš­vy­ko po 12 tūks­tan­čių.

„Pa­ne­vė­žio ir Šiau­lių re­gio­nuo­se la­biau­siai au­ga ir gy­ven­to­jų se­nat­vės koe­fi­cien­tas, – sa­kė K. Ma­tu­ze­vi­čiū­tė. – Rei­kia gal­vo­ti, kaip įtrauk­ti į vers­lą pa­gy­ve­nu­sius žmo­nes. Prob­le­ma, kad re­gio­ne daug gy­ven­to­jų, tu­rin­čių že­miau­sią iš­si­la­vi­ni­mą.“ Jie su­da­ro 13 pro­cen­tų ir jų da­lis, pa­ly­gin­ti su ki­tais re­gio­nais, yra di­džiau­sia.

Moks­li­nin­kė tei­gė, jog dar pa­kan­ka dar­buo­to­jų su aukštuoju iš­si­la­vi­ni­mu (23 pro­c.) ir vi­du­ti­niu (64 pro­c.), bet aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų jau stin­ga.

Pu­sė be­dar­bių iki 25 me­tų ne­tu­ri jo­kios kva­li­fi­ka­ci­jos.

„Re­gio­nas ir mies­tas yra neiš­nau­do­to po­ten­cia­lo, są­ly­gos vers­lui yra – ge­ra inf­rast­ruk­tū­ra, vei­kia pra­mo­nės par­kas, su­kur­ta lais­vo­ji eko­no­mi­nė zo­na, – api­bend­ri­no K. Ma­tu­ze­vi­čiū­tė. – Bet dėl in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mo rei­kia įsi­ki­ši­mo vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių lyg­me­niu.“

Jos iš­va­da – re­gio­nai, ku­rie au­go, o ypač Vil­niaus, ir to­liau au­ga. Re­gio­ni­nė po­li­ti­ka kal­ta, kad re­gio­nų at­si­li­ki­mas ne­ma­žė­ja.

Pat­rauk­les­nis – tarp pa­sie­nio re­gio­nų

Šiau­lių re­gio­nas ly­gin­tas ir ki­tu kam­pu – kaip pa­sie­nio re­gio­nas. Ine­ta Zy­kie­nė, VšĮ „Pro­jek­tų val­dy­bos cent­ras“ kon­sul­tan­tė, KTU eko­no­mi­kos pro­gra­mos dok­to­ran­tė, ak­cen­ta­vo di­džių­jų mies­tų svar­bą. Jie re­gio­nus ve­da ir for­muo­ja plėt­ros kryp­tis.

Kon­ku­ren­cin­gu­mui įgy­ti rei­kia ir pa­trauk­lios in­ves­ti­ci­joms ap­lin­kos, ir ge­bė­ji­mo val­dy­ti tu­ri­mus iš­tek­lius – že­mę, ka­pi­ta­lą, įmo­nių komp­lek­są.

„Ge­bė­ji­mas val­dy­ti – jung­ti sa­vi­val­dą, moks­lą, vers­lo sek­to­rių, ta­da įgy­ja­mas pa­grei­tis, – sa­kė I. Zy­kie­nė. – Kaip pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jas? Ge­bė­ti par­duo­ti vie­to­vę – mies­tas siū­lo sa­vo var­to­to­jus in­ves­tuo­to­jui. To­dėl rei­kia ap­si­brėž­ti, į ką orien­tuo­ja­ma­si.“

Šiau­lių re­gio­nas yra ly­de­ris pa­gal vie­ną pa­grin­di­nių kri­te­ri­jų – gy­vy­bin­gą bend­ruo­me­nės veik­lą.

„Tai yra sti­mu­las kur­ti ge­ro­vę gy­ven­to­jams kar­tu su vers­lu, – aiš­ki­no ty­rė­ja. – Šiau­liai tuo at­žvil­giu ge­riau­siai ver­ti­na­mi.“

Šiau­liai ly­de­riai ir pa­gal pa­trauk­lu­mo as­pek­tą, mies­to ži­no­mu­mą ir iš­tek­lių ver­ti­ni­mą.

Pa­ne­vė­žys vi­sus len­kia pa­gal vers­lo įmo­nių re­zul­ta­tus ir vie­ti­nės rin­kos per­ka­mą­ją ga­lią (dėl di­des­nio dar­bo už­mo­kes­čio).

Me­rai lau­kė re­cep­tų

Ak­me­nės ra­jo­no me­ro Vi­ta­li­jaus Mit­ro­fa­no­vo nuo­mo­ne, vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mą stu­di­joms ga­vę stu­den­tai tu­rė­tų „ati­dirb­ti“ vals­ty­bei 3 me­tus, nes dabar į Akmenės rajoną atvažiuoti dirbti nenori.

V. Mit­ro­fa­no­vas da­li­jo­si pa­tir­ti­mi, jog stra­te­gi­nia­me pla­ne ne­pa­vy­ko iš­si­kel­ti tiks­lo, kad ra­jo­ne gy­ven­tų 30 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų (da­bar yra vos per 20 tūks­tan­čių). Eks­per­tai ne­pri­ta­rė.

Šiau­lių pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos ta­ry­bos na­rys Ro­lan­das Gab­rie­lai­tis pa­brė­žė, jog ne vien už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos svar­bios.

„Re­gio­ne vi­daus (vie­tos ka­pi­ta­lo) in­ves­ti­ci­jos di­džiau­sios Lie­tu­vo­je, – ak­cen­ta­vo jis. – Me­rai rū­pi­na­si gat­vė­mis, aikš­tė­mis – tai ge­rai, vers­las val­džiai gal ir ne­pa­sa­kys, ką da­ry­ti, bet rei­kia dia­lo­go. Ir čia sė­di­me už­pa­ka­ly­je“ (prie ap­va­laus sta­lo vers­li­nin­kams vie­tos neat­si­ra­do – red. pa­st.).

Aso­cia­ci­jos „Klai­pė­dos re­gio­nas“, ku­rios na­rės yra vi­sos šio re­gio­no sa­vi­val­dy­bės, di­rek­to­rė Klau­di­ja Kio­nies pa­si­da­li­jo konk­re­čiu „re­cep­tu“.

2011 me­tais bu­vo įkur­ta re­gio­no aso­cia­ci­ja, ku­riai va­do­vau­ja Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Ji at­sto­vau­ja re­gio­nui ir tarp­tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, mez­ga par­tne­rys­tės ry­šius.

„Ap­sib­rė­žė­me, kas esa­me, ir nu­sta­tė­me es­mi­nius stra­te­gi­nius da­ly­kus – tu­riz­mo plėt­ra re­gio­ne, bend­ro įvaiz­džio for­ma­vi­mas ir bend­rų in­te­re­sų at­sto­va­vi­mas, – sa­kė aso­cia­ci­jos di­rek­to­rė. – Re­gio­ną pir­miau­sia rei­kia iden­ti­fi­kuo­ti, aiš­kios re­gio­ni­nės po­li­ti­kos ne­bu­vi­mas stab­do daug da­ly­kų.“

Kon­fe­ren­ci­jo­je pri­si­min­ta, jog Šiau­lių re­gio­no sa­vi­val­dy­bės pa­na­šiam tiks­lui bu­vo įstei­gu­sios Šiau­lių re­gio­no plėt­ros agen­tū­rą. Bet ji nu­ma­rin­ta, „už­kro­vus“ dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­ją ir ne­vy­ku­sius Šiau­lių mies­to pro­jek­tus.

Val­džia – vis­kas, žmo­gus – be­reikš­mis

„Bi­jau, kad jo­kių re­cep­tų ne­tu­riu“, – sa­kė hab. dr. Egi­di­jus Alek­sand­ra­vi­čius, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, kal­bė­jęs te­ma „Gy­ve­ni­mas to­liau nuo cent­ro: ar įveik­si­me po­so­vie­ti­nį po­stko­lo­nia­liz­mą?“

Jo žo­džiais, „po­so­vie­ti­nė si­tua­ci­ja įcent­riz­mą dar la­biau pa­di­di­no ir sos­ti­nę pa­ver­tė iko­na.“ Pri­si­mi­nė Nor­ve­gi­jos moks­lų ta­ry­bos prieš de­šimt­me­tį pa­da­ry­tą ana­li­zę ir siū­ly­mus de­cent­ra­li­zuo­ti Vil­nių.

„Dėl už­si­da­ri­nė­jan­čio Šiau­lių „Nuk­lo­no“ siū­ly­ta – per­kel­ki­te fi­zi­kos pus­lai­di­nin­kių ins­ti­tu­tą, tu­rė­si­te in­te­li­gen­ti­jos cent­rą – nie­ko ne­bu­vo“, – sa­kė pro­fe­so­rius.

Aiš­ku, kad re­gio­nus rei­kia sie­ti sa­vi­val­da, ją stip­rin­ti, bet vos iš­spaus­ti tie­sio­gi­niai me­rų rin­ki­mai.

Poso­vie­ti­nio po­stko­lo­nia­liz­mo es­mė – žmo­nių nu­reikš­mi­ni­mas.

„Val­džia žmo­nių ne­gir­di, cent­ro su­si­reikš­mi­ni­mas, jo ga­lia yra vis­kas, o žmo­nės – be­reikš­miai. Ne­bent jie ver­žia­si sa­ve įgy­ven­din­ti val­džios jė­gų cent­re“, – tei­gė E. Alek­sand­ra­vi­čius.

Žmo­gus ne­ga­li iš­tver­ti sa­vo ne­reikš­min­gu­mo ir ver­žia­si iš gim­tų­jų vie­tų. Pro­fe­so­rius svars­tė, gal pa­si­blaš­kę po pa­sau­lį at­si­pei­kė­si­me nuo cent­rų vi­lio­nės?

„Len­ki­jo­je jau de­šimt me­tų nie­kas ne­si­gi­ria, kad gy­ve­na Var­šu­vo­je, – sa­kė pro­fe­so­rius ir pa­ra­gi­no: – Mąs­ty­ki­me glo­ba­liai, vei­ki­me lo­ka­liai. Gy­ven­ki­me Kur­tu­vė­nuo­se ir dirb­ki­me pa­sau­liui.“

Sens­tan­ti vi­suo­me­nė – ką da­ry­ti?

„Gy­ve­na­me se­nų žmo­nių pa­sau­ly­je – su tuo su­si­du­ria vi­sos Va­ka­rų ša­lys“, – sa­kė pra­ne­šė­jas Gin­ta­ras Gra­chaus­kas.

Jis vi­suo­me­nės se­nė­ji­mo pro­ble­mą įvar­di­jo, kaip pa­grin­di­nę, le­mian­čią ir eko­no­mi­nius, ir so­cia­li­nius pro­ce­sus.

Lie­tu­va per ka­rus pra­ra­du­si 25 pro­cen­tus gy­ven­to­jų, o per ne­prik­lau­so­my­bės lai­ko­tar­pį – 23 pro­cen­tus.

Ru­si­ja ka­ro me­tais ne­te­ku­si 20 mi­li­jo­nų gy­ven­to­jų, o iki 2030 metų su­si­trauks dar 18 mi­li­jo­nų. Vo­kie­ti­jo­je dar­bin­gų žmo­nių iki 2025 me­tų su­ma­žės 14 pro­cen­tų, o iki 2050 me­tų – 25 pro­cen­tais.

Lie­tu­vo­je 1 pen­si­nin­kui dar ten­ka 2 eko­no­miš­kai ak­ty­vūs žmo­nės. Bet jei­gu skai­čiuo­ja­mi vi­si iš­lai­ky­ti­niai – ir vai­kai, ir pen­si­nin­kai, ir ka­li­niai – tai šis ro­dik­lis jau yra tik 0,96 dir­ban­čio­jo.

„Po­li­ti­nis eli­tas nė ne­no­ri gir­dė­ti tos pro­ble­mos“, – sa­kė pra­ne­šė­jas.

Jis pa­ci­ta­vo iš vie­no vo­kie­čio mi­nist­ro iš­gir­dęs, jog po­li­ti­kas – tai sap­nų di­rek­to­rius, ku­ris nė ne­no­ri, kad žmo­gus at­si­bus­tų, nes pa­ma­tys koš­ma­rą.

G. Gra­chaus­ko nuo­mo­ne, rei­kia ne­stan­dar­ti­nių spren­di­mų ir pa­ly­gi­no: „Elekt­ra ne dėl to at­si­ra­do, kad bu­vo to­bu­li­na­ma žva­kė.“

Ja­po­nai, pa­vyz­džiui, dėl se­nė­jan­čios vi­suo­me­nės įvar­di­ja to­kios per­spek­ty­vos va­rian­tus: ra­miai leis­ti už­ges­ti na­ci­jai, kur­ti ro­bo­tų vi­suo­me­nę, su­si­tai­ky­ti su zom­bių vi­suo­me­ne.

„Zom­biz­mo jau yra ir Lie­tu­vo­je“, – ti­ki­no pra­ne­šė­jas.

Kon­fe­ren­ci­jo­je įvar­dy­tos išei­tys – įtrauk­ti į vers­lą pa­gy­ve­nu­sius žmo­nes, ska­tin­ti mo­ky­mą­si vi­są gy­ve­ni­mą. Uni­ver­si­te­tai tu­ri ne tik iš­leis­ti ab­sol­ven­tus, bet nuo­lat su jais pa­lai­ky­ti ry­šį, reng­ti mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ni­mą pro­gra­mas. Siū­ly­ta pa­tir­tį jung­ti su jau­nys­tės en­tu­ziaz­mu.

Moks­li­nin­kų klau­sė­si (iš kai­rės) Kel­mės ra­jo­no me­ras Vac­lo­vas And­ru­lis, Pak­ruo­jo ra­jo­no me­ras Sau­lius Ge­giec­kas, Šiau­lių mies­to me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas.

Dai­niaus LA­BU­ČIO ( El­ta) nuo­tr.

Pro­fe­so­rius Egi­di­jus Alek­sand­ra­vi­čius tei­gė, jog sos­ti­nė pa­vers­ta iko­na: „Neo­li­be­ra­li lai­ky­se­na val­džios ir tur­to cent­rą da­ro stip­rų, val­džia – vis­kas, o žmo­nės – be­reikš­miai.“

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

Dr. Kris­ti­na Ma­tu­ze­vi­čiū­tė, Šiau­lių uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kė, pri­sta­tė re­gio­no eko­no­mi­nes ir de­mog­ra­fi­nes ten­den­ci­jas.