
Naujausios
Chaosas dėl pakuočių
KĄ VEIKIA APLINKOS MINISTERIJA?
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre (ŠRATC) Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės nariai aiškinosi kritinę situaciją, susidariusią dėl pakuočių atliekų surinkimo ir tvarkymo. Vežėjams nuo metų pradžios neapmokama už teikiamą paslaugą. Problema aktuali visoje šalyje, bet Aplinkos ministerija jos nesprendžia.
„Mažuosius norima išstumti iš rinkos“, – susitikime su parlamentarais sakė regiono savivaldybių merai.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Grįšime atgal?
Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės pirmininkas Stasys Tumėnas informavo, jog vizitas inicijuotas, sulaukus kreipimosi iš regiono savivaldybių įmonių.
„Didžiulė problema yra su gamintojų importuotojų organizacijomis, nes jos neatsiskaito su paslaugų teikėjais, – informavo parlamentarus ŠRATC direktorė Jolita Šalkauskienė. – Situacija tokia, kad rinkos dalyviai tiesiog laukia, kada tos organizacijos bankrutuos ir subyrės sistema, kuri buvo kurta daug metų.“
Iškilo reali grėsmė, jog vežėjai, neatgaudami už paslaugą pinigų, nutrauks pakuočių atliekų vežimą. Gresia ne tik chaosas – perniek nueis gyventojų pastangos rūšiuoti atliekas.
„Grįšime atgal. Gali tekti gyventojams sakyti, kad atliekų ir neberūšiuotų, nes nėra kam tos veiklos finansuoti“, – pabrėžė direktorė.
Pagal teisės aktus savivaldybės iš rinkliavos negali finansuoti pakuočių atliekų tvarkymo. Šią veiklą turi finansuoti gamintojai importuotojai – jų įsteigtos organizacijos. Jos dėl įvairių priežasčių yra patekusios į teismus.
Nuo 2017 metų ketvirtojo ketvirčio pakuočių surinkimo ir tvarkymo paslaugos apmokėjimas ėmė strigti, o už 2018 metus vežėjams už surinktas ir išrūšiuotas atliekas praktiškai nieko neapmokėta.
„Atliekų tvarkymo centrų asociacijoje buvo diskusija, jog Aplinkos ministerija dėl pakuočių tarkymo inicijuotų įstatymo pataisas, bet iš ministerijos nėra jokio atgarsio", – sakė J. Šalkauskienė.
Jos teigimu, turėtų būti kuriamas garantinis fondas, į kurį gamintojų importuotojų organizacijos mokėtų dalį lėšų už aplinkos taršą. Tuomet tų organizacijų bankroto atveju paslaugų teikėjams iš fondo būtų galima sumokėti.
J. Šalkauskienė atkreipė parlamentarų dėmesį ir į tai, kad išrūšiuotų antrinių žaliavų perdirbėjų stinga. Problemų kelia ir aplinkos taršos mokestis už atliekų šalinimą sąvartyne.
Atliekų deginimo įrenginių nėra, o 2019 metais taršos mokestis už toną atliekų, šalinamų sąvartyne, sudarys 21 eurą (dabar yra 5 eurai), 2020 metais – 50 eurų.
„Vien ŠRATC sąnaudos apie 1 milijoną eurų kitąmet didės dėl taršos mokesčio ir tai turės įtakos rinkliavai, – sakė direktorė. – Kol nėra deginimo įrenginių pajėgimų ir kitokių alternatyvų, taršos mokestį reikėtų kitaip vertinti.“
Neatgauna 2 milijonų eurų
S.Tumėno žiniomis, Šiauliuose „viskas gerai“ – taip jam tvirtinęs miesto meras Artūras Visockas, dėl to ir į susitikimą neatvykęs.
Kodėl daugumoje rajonų savivaldybių yra kitaip, netruko paaiškinti UAB „Pakruojo komunalininkas“ direktorius Stasys Lembutis, Savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos narys.
Jis kalbėjo atstovaudamas visoms apskrities savivaldybių komunalinėms įmonėms.
Lietuvoje pakuočių atliekas tvarko ir su vežėjais atsiskaito trys gamintojų importuojų įsteigtos organizacijos – viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“, „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) ir „Gamtos ateitis“. Yra pasidalijusios rinką: „Žaliasis taškas“ apima 78 procentus, PTO – 18 procentų, „Gamtos ateitis“ – 4 procentus rinkos.
S. Lembučio žiniomis, jos vien savivaldybių komunalinėms įmonėms per visą šalį jau yra skolingos 2 milijonus eurų. Iš dalies mokančios tik didžiosioms atliekų tvarkymo įmonėms.
Per šių metų devynis mėnesius vien Šiaulių regiono savivaldybių įmonėms skola siekė 0,5 milijono eurų.
UAB Kuršėnų komunalinis ūkis, didžiausia iš regiono savivaldybių komunalinių įmonių, už surinktas pakuočių atliekas šiemet neatgauna jau 150 tūkstančių eurų. Tik per teismą su antstolių pagalba atgavo 67 tūkstančių eurų skolą už praeitų metų IV ketvirtį.
„PTO jau turi apie 50 ieškinių teisme, mes irgi esame padavę ieškinius, – sakė S. Lembutis. – „Žaliasis taškas“ irgi teismuose, nes Aplinkos ministerija yra inicijavusi jam bylą dėl metalo pakuočių tvarkymo. Bet tos įstaigos turto neturi, patalpas nuomoja ir turi po kelis automobilius. Mes patys sustosime, jeigu nebeturėsime iš ko kurą pirkti, algas darbuotojams mokėti.“
Ne tik savivaldybės, bet ir įmonės yra investavusios lėšas į rūšiavimo konteinerius, už juos taip pat neatgauna pinigų iš pakuočių atliekų tvarkytojų organizacijų.
Užburtame rate
Šiaulių apskrityje komunalines įmones turi keturios savivaldybės – Akmenės rajono, Šiaulių rajono, Kelmės rajono ir Pakruojo rajono. Dar Joniškio rajono savivaldybė turėjo tokią įmonę. Pasitarimo dalyvių žodžiais, ji „krito“ pirmoji, neatlaikiusi konkurencinės kovos atliekų tvarkymo rinkoje.
Šiaulių mieste, Radviliškio rajone atliekų surinkimas ir tvarkymas prieš kelerius metus perėjo į didžiojo rinkos dalyvio rankas – visoje šalyje veikiančios bendrovės „Ecoservice projektai“. Šiemet nuo liepos mėnesio ji surenka, tvarko atliekas ir Joniškio rajone.
S. Lembutis pabrėžė, jog Šiaulių regione „Ecoservice projektai“ vieninteliai priima rūšiuoti pakuočių atliekas: „Visi jiems vežame ir kainas vis kelia, kilo jau trigubai“. Jo nuomone, dėl to ir turinti galimybę pigiau vežti atliekas ir laimėti konkursus.
„Štai dėl ko Šiauliuose nėra problemos“, – reagavo susitikimo dalyviai.
Negana to, įmonės yra patekusios į užburtą ratą. Pakuočių atliekas priėmę rūšiuotojai neišduoda įmonėms pažymų už pristatytas ir išrūšiuotas pakuočių atliekas, nes neveikia Aplinkos ministerijos įdiegta elektroninė atliekų tvarkymo apskaitos sistema. Jos sutvarkymo terminas paskutinį kartą ministerijos nukeltas iki gruodžio. Bet be šių pažymų pakuočių tvarkymo organizacijos neapmoka už suteiktą paslaugą.
Parlamentarai informuoti, jog Aplinkos ministerija niekaip nereagavo nei į komunalininkų asociacijos, nei į visų apskrities savivaldybių merų pasirašytus raštus, raginimus spręsti problemą. Vienintelis šiomis dienomis sureagavo tik Premjeras Saulius Skvernelis, sulaukęs Lietuvos savivaldybių asociacijos kreipimosi.
S. Lembutis citavo Premjero nurodymą aplinkos ministrui „papildomai išnagrinėti situaciją“.
„Stebime situaciją, kai viskas daroma mažiesiems sunaikinti, kad rinką perimtų didieji“, – reziumavo Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis.
„Savivaldybių įmones jau norėjo sužlugdyti dėl sutarčių su savivaldybėmis. Kai nepavyko, tai eina kitu keliu, mažosios įmonės vedamos prie bankroto, o jos yra investavusios ir į konteinerius, ir į techniką“, – sakė Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras.
Parlamentarams akcentuota, jog dešimtys darbo vietų rajonuose gali būti sunaikintos, jeigu savivaldybių įmonės bus išstumtos iš atliekų tvarkymo rinkos.
Parlamentinės grupės narė Rima Baškienė, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, patikino, jog klausimas dar šią savaitę bus apsvarstytas valdančiojoje Valstiečių ir žaliųjų frakcijoje, kviesis aiškintis aplinkos ministrą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Atliekų rūšiavimas gali nueiti perniek – pakuočių atliekų tvarkymo apmokėjimas jau stringa.
Stasys Lembutis, Savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos narys, UAB „Pakruojo komunalininkas“ direktorius, teigia, jog pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos vien savivaldybių įmonėms skolingos jau 2 milijonus eurų.
Rima Baškienė, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, tikina: „Klausimą turime spręsti nedelsiant frakcijos posėdyje, kviesimės aplinkos ministrą“. Nuotraukoje (iš kairės) kiti pasitarimo dalyviai – Vaclovas Andrulis, Kelmės rajono meras, Antanas Bezaras, Šiaulių rajono meras, Seimo nariai Vitalijus Gailius ir Stasys Tumėnas.