
Naujausios
Dailininko atminimas saugomas akmenų karalystėje
Striukų (Pakruojo rajonas) kaimo ūkininko Gedimino Ališausko akmenų ir augalų karalystė, išgarsėjusi visoje apskrityje, pasipildė šviesaus atminimo dailininkui Vitoliui Trušiui skirta ekspozicija. Menininką pažinojęs pakruojiškis ketina ekspozicijoje rengti ir mozaikos kūrimo edukacijas.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Iš sostinės – į nuošalų kaimą
Buvusiame ūkiniame G. Ališausko sodybos pastate, jau anksčiau paverstame senosios Lietuvos kaimo buities, istorijos epochų ekspozicijomis, teko „pasislinkti“ Antrojo pasaulinio karo laikų reliktams. Nemaža dalis patalpos buvo skirta šiemet ūkininko parsivežtoms V. Trušio mozaikos staklėms, dėžėms su jau paruoštais ar skaldyti atrinktais akmenimis akmenėliais. Čia pat ant stalo, gerai matomoje vietoje, eksponuojamas trumpas V. Trušio kūrybos pristatymas, jo sukurtų mozaikų nuotraukos, dailininkui priklausę teptukai, dažai.
Sodybą lankiusios Pakruojo moksleivių ekskursijos dalyviams šeimininkas pasakojo, kaip apdirbami mozaikoms skirti akmenys, kaip kurdavo V. Trušys. Čia pat ir parodė, kaip tai daroma, o drąsiausiems siūlė imtis staklių rankenos patiems.
G. Ališauskas užsidegęs ekspozicijoje organizuoti mozaikos kūrimo mokymus.
Kaip garsaus menininko daiktai atsirado Pakruojo rajono pašalėje, vietoje, į kurią nuvažiuoti tegalima žvyrkeliais, vingiuojančiais tarp dirbamų laukų?
„Po Trušio mirties paskambino Ramaneckienė (docentė, dailininko bičiulė Irena Ramaneckienė – red.): velionio namą atiduoda dailininko globėjui. Naujajam šeimininkui mozaikų kūrimo įranga nereikalinga. Ramaneckienė prašė prisidėti, gelbstint unikalų palikimą“, – prisiminė G. Ališauskas.
Vyras ilgai nesvarstė, priglausti ar ne nemažai vietos užimantį palikimą, ar važiuoti jo šimtus kilometrų į Vilnių. Draugiški ryšiai su dailininku užsimezgė, kai G. Ališausko sodyboje vyko vienas iš Žiemgalos plenerų. Nuo to laiko Ališauskų namą saugo ant terasos sienos įkurdinta V. Trušio mozaika „Gabija“, lyg nužvelgianti visus, praveriančius duris.
Gamtos ir žmogaus kuriama grožio karalystė
Ekspozicija V. Trušio atminimui natūraliai išplečia G. Ališausko kuriamos išvaizdžių akmenų, skulptūrų ir augmenijos karalystės ribas.
Keturių hektarų teritorijoje ūkininkas per beveik ketvirtį amžiaus įkurdino tūkstančių tūkstančius savo laukuose rastų akmenų. Nuo kumščio dydžio iki sveriančių tris dešimtis tonų. Vieni tapo kompozicijų dalimis, atramomis gėlėms ar menininkų sukurtoms skulptūroms. Kiti – patys tarsi skulptūros, primenančios žmones ar gyvūnus, mistines būtybes.
Tereikia lašelio vaizduotės, ir iš akmens ims žvilgčioti nuotaikingas velniūkštis ar seną ūkinį pastatą saugantis didžiulis šuo, suplasnos įvairūs paukščiai, sujudės drakonas. Vieni akmenys – lyg suakmenėję senovinių medžių kamienai su dar išlikusiais žievės pėdsakais, ant kitų tarsi sustingo prieš milijonus metų tekėjusių upeliukų srovės.
G. Ališauskas turi ir savo akmeninį „antrininką“ – viename iš laukuose rastų akmenų darbininkai įžvelgė ūkininko bruožų. Takelyje prie namų stovi jo Ziodiako ženklo simbolis – akmeninis Liūtas.
Ne vienas sodyboje apgyvendintas akmuo – su kultūrine praeitimi. Prie pat namo gulintys du dubenėtieji, pasak šeimininko, senovėje būdavo naudojami rinkti krikštui skirtą vandenį, kitoms religinėms valstiečių apeigoms.
Sodybą lankęs specialistas apeiginiu įvardijo ir ne itin didelį, visą duobutėmis nusėtą akmenį. Tokie laikomi ypatinga retenybe, labai vertinami kolekcininkų. Kai vėliau G. Ališauską aplankęs pažįstamas ėmė įkalbinėti tą akmenį „parduoti arba atiduoti“, ūkininkas jau žinojo jo vertę ir su radiniu skirtis neketino.
Astrologija, mistika besidomintis Gediminas įsitikinęs, kad viskas grįžta tarsi bumerangas – ką pasauliui duodi, to ir pats susilauksi. Šia filosofija remiasi visa G. Ališausko veikla, o ją atspindi kadaise buvusio dirbamo lauko vietoje įkurti trys alpinariumai – „bumerangai“ ir jų apsuptos trys skirtingo dydžio akmenų mandalos. Viskas tiksliai suprojektuota, kruopščiai parinkti kiekvienai mandalai tinkami akmenys, preciziškai prižiūrima veja.
„Didžiojoje mandaloje pasaulio energijos gali pasisemti vyresni žmonės, vidutinėje – jaunesni, o mažiausioje – vaikai“, – sako G. Ališauskas.
Su akmenimis derinami medžiai, dekoratyviniai krūmai, tūkstančiai gėlių. Vieną iš sodybos ribų žymi stambių akmenų eilė, šalia žaliuoja šimto penkiasdešimties jaunų ąžuolų alėja. Kiek pasodino liepų, beržų, eglių – Gediminas nebeskaičiuoja. Akmenimis grįsti ir sodyboje tyvuliuojančių tvenkinių šlaitai, fontanas, upeliukas.
Gamtos ir žmogaus sukurta grožio karalystė prieš vienuolika metų buvo įvertinta kaip gražiausia Šiaulių apskrityje ūkininko sodyba. Čia kartkartėmis susiburia skulptoriai, dailininkai, eiliuotojai, virtinėmis traukia ekskursijos.
Gediminas jau peržengė savo valdų ribas – prieš pusantrų metų įrengė maudyklą ir poilsiavietę už poros kilometrų nuo namų, apleistuose smėlio karjeruose. Apylinkes apsodino medeliais (gal tūkstančiu pušaičių, berželių, ąžuoliukų, kitų rūšių) ir džiaugiasi, kad šie ėmė kilti nuo žemės.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Gediminas turi savo Zodiako ženklą – akmeninį Liūtą.
Gediminas Ališauskas savo valdose jungia, ką gražaus sukuria gamta ir žmonės.
Dalį draugo Vitolio Trušio palikimo priglaudęs Gediminas ir pats moka dirbti su dailininko staklėmis.
Mozaikų kūrimo įranga saugoma Striukuose.
Ališauskų giminės sodyboje „gyvena“ akmenys akmenėliai iš apylinkių laukų.
Akmuo su šuns „portretu“ rado vietą prie ūkinio pastato.
Velionio Vitolio Trušio prieš daug metų Striukuose sukurta mozaika „Gabija“ tebesaugo namus.
Didžiojoje mandaloje, akiai atsiveriančioje nuo „bumerango“ viršūnės, galima semtis energijos.
Sodybą papildęs naujokas, atkastas pastaraisiais metais, didžiausias iš kolekcijos, sveria apie trisdešimt tonų. Gediminas pastebi, kad dalis akmens nuskilusi, tad jis galėjo būti dar gerokai sunkesnis.