Naujausios
Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldas Šneideris teigia, kad senų daugiabučių defektai priklauso nuo pastato konstrukcinės schemos ir naudotų statybinių medžiagų. Stambiaplokščiams pastatams būdingos nesandarios siūlės tarp plokščių, drėgmės paveiktos sienos bei pažeistos konstrukcinės jungtys. Taip pat neretai nustatomi lodžijų ir jų šoninių elementų pažeidimai.
„Mūriniuose daugiabučiuose dažnai pastebimi plyšiai sienose, aptrupėjęs ar išsisluoksniavęs mūras – ypač tais atvejais, kai naudotos dekoratyvinės plytos. Taip pat neretai pažeistos balkonų plokštės, o viršutiniai aukštai smarkiai paveikti šalčio, vėjo ir drėgmės“, – pasakoja doc. dr. A. Šneideris.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas Rolandas Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad senuose daugiabučiuose dažni ir inžinerinių sistemų defektai. Tarp jų – neefektyvi šildymo sistema, vandentiekio ir nuotekų tinklų nusidėvėjimas, nefunkcionali natūrali ventiliacija bei pasenusi elektros instaliacija.
Pažeidimai kelia grėsmę pastato ir žmonių saugumui
APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas pabrėžia, kad jei konstrukciniai ir inžineriniai defektai nėra laiku identifikuojami ir šalinami, jie tampa pavojingesni ir kur kas brangesni, juos sudėtingiau pašalinti. Ilgainiui kyla klausimas ir dėl pastato tinkamumo naudoti.
„Konstrukcinės problemos, tokios kaip didėjantys plyšiai tarp plokščių, silpnina pastato struktūrą ir kelia griūties riziką. Dėl drėgmės ir oro deguonies rūdijanti armatūra gali visiškai prarasti laikomąją galią, o trupančios fasado vietos, kaip ir laiku nesutvarkyti balkonai ar perdangos, kelia tiesioginę grėsmę gyventojų saugumui“, – teigia R. Marcinkevičius.
Pažeidimai turi reikšmingą poveikį ir pastato energiniam efektyvumui bei vidaus mikroklimatui. Dėl nesandarių siūlių, sienų ar stogo ženkliai didėja šilumos nuostoliai – jie gali siekti net 20–40 proc. visos šilumos. Tuo metu blogas mikroklimatas, drėgmės kaupimasis ir pelėsio atsiradimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Renovacija prailgina pastato ilgaamžiškumą iki 40 metų
R. Marcinkevičius pažymi, kad daugumą defektų renovacijos metu galima pašalinti arba stabilizuoti taip, kad jie neturėtų jokios įtakos pastato eksploatacijai. Nors ne visada įmanoma tiksliai atkurti pirminį pastato tvirtumą, tinkamai renovuotas daugiabutis gali tapti patvaresnis, efektyvesnis ir patogesnis nei buvo pradiniame statybos etape.
„Renovacijos poveikis pastato gyvavimo ciklui tiesiogiai priklauso nuo darbų apimties, pasirinktų sprendinių kokybės ir jų ilgaamžiškumo. Tipiniu atveju kokybiškai atnaujinto gyvenamojo namo eksploatacijos trukmė pailgėja 25–40 metų, o kai kuriais atvejais – dar ilgiau“, – teigia APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas.
Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.
Primename, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių renovacijos fiksuoto įkainio kvietimui paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Užs. Nr. 575961
