Naujausios
Nepakankamas dėmesys planavimui
Pirmieji renovacijos žingsniai – tai investicijų plano rengimas ir jį patvirtinus ruošiamas išsamus techninis darbo projektas. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinės fizikos laboratorijos vadovo dr. Karolio Banionio, dažniausiai problemos prasideda būtent šiame etape.
„Prieš rengiant investicijų planą būtina kruopščiai įvertinti pastato konstrukcijas ir inžinerines sistemas. Kaip pavyzdys, galima klaida – parenkant ventiliuojamo fasado sistemą, nepatikrinama, ar esama siena yra tinkama tos sistemos laikantiesiems elementams. Paaiškėjus, kad konstrukcijos susidėvėjusios, tenka keisti projektinius sprendimus, atlikti papildomus darbus ir patirti papildomų išlaidų“, – teigia K. Banionis.
Dažna klaida – nesuplanuojama mechaninė vėdinimo sistema. Energiškai efektyviame sandariame name tai gali lemti mikroklimato problemas: kaupiasi drėgmė, formuojasi pelėsis, o gyventojai susiduria su oro kokybės blogėjimu. Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko, techniniuose projektuose turi būti numatyti sprendimai, užtikrinantys tinkamą oro apykaitą, deja, kartais tam neskiriama pakankamai dėmesio.
Jis tęsia, kad kita dažna renovacijos projektų klaida – nepakankamai detalūs techniniai darbo projektai. Juose trūksta tam tikrų dalių, pateikiama ne visa arba netiksli dokumentacija. Tokie trūkumai gali lemti ne tik papildomas išlaidas ir renovacijos projekto užsitęsimą, bet ir neefektyvius sprendimus.
Vertinamas tik trumpalaikis sutaupymas
Trumpalaikis požiūris į renovaciją dažnai virsta brangesniais sprendimais ateityje. Kaip pastebi E. Petrauskas, renovacija turėtų būti vertinama plačiau – ne tik kaip priemonė sumažinti šildymo sąnaudas, bet ir kaip būdas pagerinti viso pastato būklę net keliems dešimtmečiams.
„Renovacija yra galimybė kompleksiškai atnaujinti pastatą ir taip prailginti jo gyvavimo trukmę. Apšiltinus fasadą sumažėja šilumos nuostoliai, todėl mažėja ir sąskaitos už šildymą. Be to, modernios, automatizuotos inžinerinės sistemos suteikia daugiau komforto – gyventojai gali patys reguliuoti patalpų temperatūrą, užtikrinti kokybišką vėdinimą ir efektyviai valdyti energijos vartojimą“, – sako E. Petrauskas.
K. Banionis ragina nepamiršti, kad atnaujintame daugiabutyje būsto vertė įprastai bus aukštesnė nei nerenovuotame. Be to, daugeliu atvejų investicija į renovaciją yra gerokai mažesnė, nei būsto vertės prieaugis po darbų.
Bendruomenės vaidmuo – esminis
Aktyvus gyventojų dalyvavimas nuo pat pradžių padeda užtikrinti sklandų renovacijos procesą. Ekspertai teigia, kad dalis nesutarimų, korekcijų ar vėlavimų kyla dėl to, jog žmonės per vėlai įsitraukia į sprendimų priėmimą.
„Teisės aktai numato pareigą projektuotojams ir administratoriams pristatyti techninį projektą gyventojams, tačiau į susirinkimus dažnai nesusirenka net minimalus dalyvių skaičius. Vis dėlto, kad darbai tęstųsi, tokiais atvejais formaliai laikoma, kad gyventojai buvo supažindinti su projektu“, – sako E. Petrauskas.
Kai informacija skaidriai pateikiama iš anksto, o gyventojai aktyviai dalyvauja diskusijose, išvengiama nesusipratimų ir užtikrinamas geresnis bendras rezultatas. Ilgainiui tai lemia ne tik kokybiškesnę renovaciją, bet ir didesnį pasitenkinimą ja.
Primename, kad kvietimas gauti valstybės paramai daugiabučių renovacijai galioja iki 2026 m. balandžio 1 d. Visa informacija apie kvietimo sąlygas – apva.lrv.lt. Paraiškas galima teikti per informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Užs. Nr. 582127
