Naujausios
Dėl klimato kaitos kalti mes patys
Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyrius į svečius pasikvietė klimatologę Audronę GALVONAITĘ, norėdamas sužinoti, ar sulauksime šiemet tikros žiemos. „Ir dabar žiema, tačiau kiek nebūdinga Lietuvai, – atsakė klimatologė. – O sniego visada reikia tikėtis.“ Tačiau ne apie šiltą žiemą A. Galvonaitė norėjo kalbėti, o apie ekstremaliai šiltėjantį klimatą ir kaip tam užkirsti kelią.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Orai – tai, ko nusipelnėme
Prieš susitikimą su moksleiviais klimatologė A. Galvonaitė atsakė į žurnalistų klausimus. Daugelis tikėjosi išgirsti žinią, kad žiema ne už kalnų, tačiau A. Galvonaitė pasakė, kad artimoje ateityje didelių šalčių nenumatoma. Greičiausiai visas sausis bus panašus kaip pirmoji jo pusė, o kad tokią niūrią ir darganotą žiemą būtų geresnė nuotaika, patarė nešiotis spalvingą skėtį.
– Kodėl pastaruoju metu vis dažniau išgirstame apie ekstremalius orus: apie didžiulius šalčius, kur jų anksčiau nebūdavo, apie neįprastus karščius ten, kur būdavo vėsu?
– Tenka pripažinti, kad mes prisidirbome, bet nenorime to pripažinti. Ne veltui yra sakoma, kad klimatas yra tai, ko jūs tikitės, o orai – tai, ko nusipelnėte. Atmosfera yra baisiai užteršta.
Labai dažnai yra painiojami terminai „klimatas“ ir „orai“. Klimatas yra procesas, tai ilgalaikis dalykas, orai – tai dinamika, jie gali keistis kelis kartus per dieną. Jie priklauso nuo daugelio faktorių. Kartą paskelbiau, kad bus karščiausia diena, išeinu į lauką – lietus lyja. Pati nesuprantu, nebuvo jokių požymių. Pasirodo, degė Balbieriškio bažnyčia. Prie bažnyčios susiformavo debesis, štai ir lietus. Koks sinoptikas gali žinoti, kad kažkur užsidegs bažnyčia.
Dabar jau žinau, jeigu Australijoje dega miškai, Amerikoje lauk sniego, nuošliaužų. Jeigu Australijoje didžiulės liūtys, Amerikoje – baisios sausros. Procesai keičia vienas kitą ir ekstremalėja, jie darosi pavojingesni, padaro daugiau žalos.
Gyvensime kaip Ispanijoje?
– Kokių klimato kaitos pasekmių galime sulaukti Lietuvoje?
– Visų ekologinių sistemų pokyčių. Jie jau vyksta. 2008 metai buvo patys šilčiausi per 240 metų orų stebėjimo laikotarpį. Tais metais vidutinė metinė temperatūra buvo aukštesnė 2,1 laipsnio. Mes tada gyvenome kaip pietų Ispanijoje ar šiaurės Afrikoje.
Mūsų spygliuočiams darosi per karšta, atsiranda daug naujų lapuočių. Jau ir bukai pas mus auga. O pirmiausia parazitiniai augalai veisiasi, pavyzdžiui, uosialapis klevas. Visos pakelės ir parkai pilni šių parazitinių augalų, jų šaknys siekia devynis metrus, jie „suvalgo“ visas naudingas medžiagas, todėl nyksta ąžuolai, liepos, klevai.
Į Baltiją pradėjo atplaukti silkiniai rykliai. Kai papasakojau apie tai Pietų Korėjoje vykusioje EXPO parodoje, žmogus iš Mauricijaus pasakė: „Dabar žinau, kur dingo mūsų rykliai.“
Baltijoje pasirodė ir tropinių krabų, pavojingų medūzų, gaudoma trimetrinių kardžuvių. Po Europą jau skraido maliariniai uodai, atsirado naujų ligų.
– Gal nėra taip blogai, jeigu gyvensime šilčiau?
– Jeigu norite prarasti mūsų keturis metų laikus, jeigu jums nepatinka mūsų pušynai, jeigu norite sulaukti visų minėtų parazitų, tada džiaukitės šiltėjančiu klimatu.
Mes dabar gyvename kaip Dievo užantyje, nėra čia didelių stichijų. Mums ir nedidelis viesulas atrodo baisus, bet įsivaizduokite, jeigu viesulai ir uraganai siaus nuolat, vargins liūtys arba sausros, kurios šiaip nebūdingos Lietuvai.
Pavyzdžiui, 1992 metais buvo pati ilgiausia sausra, kuri tęsėsi 100 parų. 1994 metais pradėjome kalbėti apie karščio bangas, kai 9 paras laikėsi beveik 35 laipsnių temperatūra. Mūsų organizmas prie to nepripratęs.
Klimato kaita įgavo labai didelį pagreitį. Nuo praeito amžiaus 7-ojo dešimtmečio klimato šiltėjimas vyksta labai sparčiai. Dideli klimato pokyčiai vykdavo per tūkstančius metų, o dabar jie įvyksta per 50 metų. Pasiektas temperatūrų svyravimo pikas.
Meteorologo nuomonė svarbi ne tik daržininkams
– Kokių veiksmų imasi klimatologai, norėdami užkirsti kelią klimato šiltėjimui?
– Kaip tik dabar organizuojame visų žinybų, visų ministerijų konferenciją, kad specialistai iš kiekvienos srities pateiktų pranešimus, kokių pasikeitimų pastebėjo savo srityse dėl klimato kaitos. Mat atsirado problemų ir medicinos, ir transporto, ir statybų, ir kitų.
Turiu pasidžiaugti, kad nuo nuolatinio mano kalbėjimo daug kas pasikeitė. Statybininkai klausia patarimo. Visada jiems sakau, kad jūs ne taip statote. Žiūrite tik į grožį, neatsižvelgiate į vyraujančias vėjo kryptis, iš kurios pusės bus lietus, kurią sieną nuolat plaks ir kurią būtina impregnuoti, kur ir kaip reikia įstatyti langus. Geriausias nesąmoningos statybos pavyzdys – Viršuliškių mikrorajonas Vilniuje, pastatytas su visokiomis arkomis, todėl ten nuolatiniai skersvėjai, net kai vėjo nėra.
Tas pats ir su keliais. Dabar jau dokumentuose nurodoma, kad naujas kelias negali būti tiesiamas be meteorologo pažymos. Svarbu žinoti, kokios meteorologinės sąlygos toje kelio atkarpoje, kokie temperatūrų svyravimai, mikroklimatinės sąlygos. Gal ten tikėtinas dažnesnis apledėjimas ar rūkai. Transportininkams jau ne kartą rengiau pranešimus. Vis dažniau visos žinybos kalba apie tai, kad jiems reikia turėti meteorologą, kad paaiškintų, ko galima tikėtis, o ne dejuoti, kai jau viskas padaryta.
Vienkartinė epocha
– Kuo galime prisidėti, kad sustabdytume klimato šiltėjimą?
– Jeigu mes esame homo sapiens, tai mąstykime, ką darome. Ar žinote, kaip vadinama mūsų epocha? Vienkartinė epocha. Nuo tada, kai buvo išrasti vienkartiniai indai, nuo tada mes esame vienkartiniai. Mes be paliovos perkam ir vartojam. Nesusimąstydami viską metam į šiukšlyną.
Labai susijaudinau, kai sužinojau apie aukštųjų technologijų šiukšlynus. Mes galvojame, kad nebenaudojama technika perdirbama, deja... Ji atsiduria Afrikoje, Indijoje, salose, ten, kur prieš kelis dešimtmečius buvo gražiausios oazės. Laivais atplukdomos šiukšlės rojaus kampelius pavertė mirtinomis zonomis, ten net paukščiai nebeskrenda. Ten gyvena vaikai, nes tėvai išgyvena vos iki 25 metų. Vaikai kapstosi po tas šiukšles, renka metalą ir taip pragyvena, bet jų amžius bus dar trumpesnis.
– Kokia jūsų nuomonė apie atominę energiją?
– Atominė energija tikrai yra švariausia, tik aš abejoju, ar reikia atominės elektrinės Lietuvoje, ir jei reikia, tai ar tokio dydžio.
Mes esame gigantomanai. Jei statome pastatą, tai tokį, kad matytųsi kosmose. Šeima pasistato dangoraižį, paskui kalti vaikai, kad negyvena kartu. Jeigu statome įstaigą, tai vėlgi tokią, kad paskui nebežinome, ką su ja veikti. Gal tai provincialumo ženklas?
Jeigu nesusimąstysime, mes patys save sunaikinsime.
Jono TAMULIO nuotr.
ĮSPĖJIMAS: „Jeigu nesusimąstysime, ką darome, patys save sunaikinsime“, – įspėja klimatologė Audronė Galvonaitė.
PATARIMAS: „Nešiokite geltonus, raudonus, žalius skėčius, geriau jausitės“, – išvargintiems niūrios ir lietingos žiemos žmonėms pataria A. Galvonaitė.
