Naujausios
Dėl matematikos egzamino dešimtokams tenka burti
Nesiliaujančios švietimo reformos ir toliau daromos keliant įtampą mokyklose. Šį kartą permainos žada paliesti dabartinius dešimtokus, kurie į universitetus ir kolegijas stos 2016 metais. Planuojama nuo tų metų įvesti privalomą matematikos egzaminą tiems, kurie norės gauti valstybės finansavimą studijoms. Ar taip ir bus, mokiniai priversti spėlioti.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Planai – pavasarį, sprendimas – rudenį
Dar gegužės mėnesį švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pranešė, kad numatoma didinti 2016 metais stosiantiems į kolegijas ir universitetus minimalius reikalavimus. Tai yra norintiems gauti valstybės finansavimą studijoms planuojama įvesti privalomą matematikos egzaminą bei kelti užsienio kalbos mokėjimo kartelę – ją reikės mokėti B2 lygiu.
Nors Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimo dar nėra, tačiau mokyklos jau ruošia mokinius tam, kad matematikos egzaminas greičiausiai bus būtinas.
Gimnazijose, kuriose ir iki šiol matematikos egzaminą rinkdavosi didelis procentas moksleivių, didelės sumaišties, pasak pedagogių, neturėtų kilti. Tačiau ministerijos sprendimą norėtų sužinoti anksčiau, geriausiai – balandį.
Pasak Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Zitos Stankevičienės, problema yra ta, kad gimnazijų antrokai (vidurinių dešimtokai) savo individualiuosius ugdymo planus turi pasirinkti iki šių metų pavasario atostogų, t.y. balandžio pabaigoje. Gegužės–birželio mėnesiais direktorių pavaduotojai jau sudarinės individualius planus, pradės dėlioti mokytojų krūvius, sudarinėti tvarkaraščius ateinančių mokslo metų pirmam pusmečiui.
„Jeigu vėl pasikartos tokia situacija, kaip prieš porą metų, bus negerai“, – sako Z. Stankevičienė.
2012-ųjų rudenį, kai Švietimo ir mokslo ministerija buvo ekspromtu pakeitusi 2014 metų stojimo tvarką, buvo prieita net iki teismo. Tada pripažinta, kad reformų buvo imtasi per staigiai, ir nuspręsta pakeitimus atidėti dar metams, t.y. iki 2015-ųjų.
Matematikos egzaminas nebaugina
„Šiaulių kraštas“ pakalbino dešimtokus, ką jie mano apie privalomą matematikos egzaminą.
Šiaulietis Airidas planuoja studijuoti politologiją: „Pasižiūrėjau, kad Vilniaus universitete man dabar reikėtų istorijos, anglų kalbos egzaminų ir matematikos metinio pažymio. Taigi matematikos egzamino kaip ir nereikėtų laikyti.“
Nors matematika nėra tas dalykas, kuris jam sekasi geriausiai, bet privalomas egzaminas neišgąsdintų. Žinoma, reikėtų daugiau ruoštis, padidėtų krūvis.
„Būtų daug ramiau žinoti, kaip viskas bus. Dabar įstumia mus į tokią padėtį, kad turim rinktis nežinodami“, – sako Airidas.
Arnas, antros klasės gimnazistas, sako, kad dar nėra tvirtai nusprendęs, kokią specialybę pasirinks. Vilioja režisūra ir astrofizika. Pirmu atveju matematikos egzamino nereikėtų, antru atveju – jis būtinas. Taigi greičiausiai bet kokiu atveju rinktųsi matematikos egzaminą, nes jis atvertų kelius į kitas specialybes, jeigu nepavyktų įstoti į norimas.
Antrokė gimnazistė Laurita sako, kad matematika – vienas svarbiausių dalykų: „Planuoju studijuoti kineziterapiją, bet dar nesu visiškai tikra, todėl planuoju rinktis chemijos, biologijos, lietuvių kalbos, anglų kalbos ir matematikos egzaminus A lygiu ir istorijos B lygiu. Taigi dar galėsiu pakeisti apsisprendimą, nes šie egzaminai tinka ir odontologijai, ir medicinai.“
Mergina nerimauja tik dėl vieno: ar stojant į specialybes, kur dabar matematikos egzamino nereikalaujama, egzamino įvertinimas bus imamas skaičiuojant vidurkį?
Egzaminas gali pakišti koją humanitarams
Mokytojai pastebi, kad dar yra nemažai neapsisprendusių vaikų. Kai kurių apsisprendimas gali pasikeisti net paskutiniais metais. Sunkiausiai bus tiems, kuriems prastai sekasi matematika.
Kol 2016 metų stojimo į aukštąsias tvarka nepatvirtinta, vaikams siūloma rinktis „bazinius“ dalykus A lygiu, nes „iš aukštesnio lygio lengviau pereiti į žemesnį nei atvirkščiai.“
Simono Daukanto gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Irma Riukienė mano, kad privalomas matematikos egzaminas kai kuriems mokiniams pasunkins stojimo sąlygas.
„Mano, kaip mamos, nuomone, turėtų būti palikta teisė rinktis, – sako I. Riukienė. – Privalomas matematikos egzaminas pareikalaus labai daug pasiruošimo, nors vaikas galėtų savo dėmesį skirti kitiems mokomiesiems dalykams. Be to, jeigu šis egzaminas vaikui paskui užkirs kelią įstoti į humanitarines studijas, tai jau bus blogai“.
„Čia jau kaip politikams kada pasirodo. Buvo laikas, kai stojant į dailę reikėjo laikyti fizikos egzaminą. Kažkodėl visus bandome ant vieno kurpalio užmauti ir neieškome sričių, kur vaikui sekasi geriausiai, neugdome tų jo gebėjimų. Nemanau, kad privalomas matematikos egzaminas bus išsigelbėjimas“, – kolegei antrino Juliaus Janonio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Z. Stankevičienė.
Ministerija: stengsimės pagal galimybes
Moksleiviams ir pedagogams rūpimą klausimą dėl privalomo matematikos egzamino pateikėme Švietimo ir mokslo ministerijai. Tačiau iš ministerijos Komunikacijos skyriaus gavome tik lakonišką atsakymą, jog 2016 metų tvarką ministerija privalo paskelbti iki šių metų rugsėjo mėnesio, tai yra iki naujų mokslo metų pradžios.
„Kadangi numatomi kai kurie pakeitimai, pagal galimybes ministerija šiemet stengsis paskelbti ją kuo anksčiau“, – žadama atsakyme.
Viešai ministras D. Pavalkis šia tema pasisakė ne kartą: „Mes šiandien turime nepakankamai žmonių, besimokančių tiksliuosius mokslus. Tą atspindi visos statistikos, visi tarptautiniai tyrimai.
Ar matematikos egzaminas turėtų būti teorinis, ar jis turėtų turėti platesnį kontekstą, pavyzdžiui, matematika su informatikos ar kitų dalykų elementais, – diskusijų klausimas.“
Šiuo metu abiturientai laiko vieną privalomą – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. 2015-aisiais norintiems gauti valstybės finansavimą studijoms universitetuose ir kolegijose, bus privalu laikyti užsienio kalbos egzaminą.
Matematikos egzaminas buvo nebeprivalomas nuo 2000 metų. Jau trejus metus vėl privalomas pagrindinio ugdymo matematikos egzaminas. Tačiau, pasak Juliaus Janonio gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Z. Stankevičienės, užtenka į jį ateiti, kad gautum vieną balą. Jo užtenka, kad gautum pagrindinio ugdymo pažymėjimą ir galėtum toliau tęsti mokslus gimnazijoje ar vidurinėje mokykloje.
Jono TAMULIO nuotr.
NUOMONĖ: Simono Daukanto gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Irma Riukienė mano, kad vaikams turėtų būti palikta teisė rinktis, o privalomas matematikos egzaminas gali užkirsti kelią kai kuriems moksleiviams įstoti į aukštąsias mokyklas.
Asmeninė nuotr.
ABEJONĖ: Juliaus Janonio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Zita Stankevičienė sako, kad matematika lavina žmogų, didina jo išprusimą, tačiau abejoja, ar privalomas matematikos egzaminas išspręs visas švietimo problemas.
