
Naujausios
Dėl „raudų sienos“ – dar vienas dublis
Šiauliuose netyla „raudos“ dėl „raudų sienos“ Prisikėlimo aikštėje. Nors darbai aikštėje turi baigtis jau po pusmečio, projekto autorius vėl kviečiamas „papildomai“ pristatyti, kas aikštėje statoma. Iniciatyvos ėmėsi naujasis Tarybos narys Zakiras Medžidovas po to, kai miesto meras paleido frazę: „To statinio, kurį žmonės pavadino „raudų siena“, aš nesuprantu“.
Loreta KLICNER
loreta@skrastas.lt
„Pastoviai klausimų sulaukiam“
„Raudų siena“ šiauliečiai pavadino Prisikėlimo aikštėje iškilusį ekrano statinį su apžvalgos aikštele viršuje. Vieni ją peikia, kiti giria ir įsivaizduoja, kad čia galėtų būti išskirtinis miesto objektas.
Antrąją kadenciją pradėjęs meras Artūras Visockas feisbuke pasidalijo „foto pro langą“ su prierašu, neva nesupranta šio statinio ir nežino, „ką su šia siena būtų verta daryti“, kad nerimauja „dėl būsimų papildomų išlaidų“, taip sukeldamas komentarų bangą ("Šiaulių meras „raudoja“ dėl „raudų sienos“, „Šiaulių kraštas“, 2019 04 16).
Ant bangos „užšoko“ su A. Visocko komandos sąrašu į Tarybą patekęs Zakiras Medžidovas: „Einu pirmadienį pas architektą į svečius. Paklausiu“. Naujasis politikas nuėjo ir paklausė.
„Matėt, meras feisbuke užvedė diskusiją ir apskritai pastoviai klausimų sulaukiam: ką ten stato, kaip ten bus, – apie savo iniciatyvą „Šiaulių kraštui“ sakė Z. Medžidovas. – Kreipiausi į architektą Vytenį Rudoką, ar jis rastų man laiko.“
Su Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos projekto autoriumi Vyteniu Rudoku jis sakė bendravęs tris su puse valandos. Vėliau feisbuke pasidalijo šio pokalbio detalėmis ir vaizdine projekto medžiaga.
„Paklausiau jo, ar būtų galimybė dar kartą pristatyti žmonėms, sakė – taip. Tada kreipiausi elektroniniu laišku į Administracijos direktorių, mero sekretoriatą, pranešiau ir paprašiau, ar būtų galimybė suorganizuoti visuomenei pristatymą, nes jeigu būtų filmuojama, išliktų videodiskusijos, būtų galima nusiųsti žmonėms nuorodą, žiūrėti, analizuoti ar stebėti tiesiogiai“, – paaiškino Z. Medžidovas.
Atsirado didelis poreikis
Savivaldybė jau paskelbė, kad gegužės 6 dieną 17 valandą Tarybos posėdžių salėje vyks Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų (Aušros tako, Vasario 16-osios, Tilžės, Varpo gatvės ir Aušros alėjos dalių) „įgyvendinamo rekonstravimo projekto papildomas pristatymas“.
Nurodoma ir priežastis – „dėl didelio visuomenės susidomėjimo ir poreikio“.
Pristatyme be architekto V. Rudoko sakė dalyvausiąs ir pats Z. Medžidovas. Jo nuomone, statinys „turi trūkumų, nes nebus visiškai uždaras, bus grotos, pro kurias siaus vėjai, lietūs“ ir „neaišku, ką reikės daryti su tokiu trūkumu“. Be to, „viduje bus liftas, jeigu niekas nesaugos to pastato, tai kas norės, tą ir veiks“.
Z. Medžidovas vėliau darė išvadą, kad užbaigus aikštės rekonstrukciją „siena ištirps elementų visumoje“, „dabar ji atrodo, kaip spuogas ant odos, o paskui pradings“.
Architektas nesitiki, kad supras visi
Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstravimo projektui skirta apie 6 milijonai eurų: 5,2 milijono – europinė parama, po 459 tūkstančius eurų – valstybės ir Savivaldybės biudžetų lėšos.
Prisikėlimo aikštės rekonstravimo projektas konkursą laimėjo 2015 metų gruodį, 2017 metais pasirašyta finansavimo sutartis, 2018 metų vasarį – sutartis su bendrove „Šiaulių plentas“. Visi pristatymai visuomenei įvykę ir galimų pasiūlymų traukinys jau nuvažiavęs. Ką reiškia „papildomas pristatymas“, kai darbai netrukus bus baigti?
Architektas V. Rudokas sako nesupratęs iki galo, ar Z. Medžidovo apsilankymą „meras pats inspiravo, kad jis atidirbtų“, ar „jis vysto savo kažkokią informacinę liniją?“ Bet patikino, kad niekada neatsisako paaiškinti ir ginti savo idėjų.
Architektas svarstė, koks vaidmuo jam teks „papildomame pristatyme“.
„Aš visada atviras šiai informacijai, nes tai padeda man apginti savo sprendinius, bet prašau tik noro suprasti, tikrai nebendrausiu su rėkiančiais idiotais. Yra posakis: nesivelk su idiotu į diskusijas, nes jis nugalės tave savo patirtimi“, – sakė architektas. Jis viliasi, kad atsiras argumentuotų pasiūlymų ir klausimų, nes viską paaiškinti, kad visi suprastų – misija neįmanoma. V. Rudokas svarsto, kad pagrindiniai klausimai suksis apie ekrano statinį, apie užstatymą prie Šiaulių valstybinės kolegijos, gal dar dėl karių palaidojimo vietos.
Jo nuomone, buvo galima skirti 10–20 tūkstančių projekto pristatymui su vizualizacijomis, bet „reikėjo sutaupyti 2 milijonus“, todėl liko tik „likučiai iš to, kas turėjo būti“.
Dilema
Gal kilus klausimams dėl sienos ir dėl pinigų jai „įveiklinti“, pasigirdo balsų sieną nugriauti?
„Ko aš tik negirdėjau! Ir griauti, ir apželdinti, ir pasikviesti kažkokį labai brangų menininką padaryti piešinį, kad visas pasaulis važiuotų čia selfių darytis... Aš pašiurpęs nuo tokio mąstymo, tokio siauro supratimo. Nebesuprantu, kaip čia yra“, – stebisi architektas.
Jo nuomone, meras, pareikšdamas, jog „nesupranta to statinio“ elgiasi emocionaliai.
„Aš labai gerbiau Artūrą (Visocką), kai pačioje projektavimo pradžioje jis pasakė: pasitikiu projektuotojais, specialistais, nesikišiu į šituos dalykus. Aišku, pusiaukelėje mes buvome susitikę, diskutavome, kažką protingai atmetėme, kažką ne visai protingai, kur jo nuomonė laimėjo, nes jis užsakovas. Jis dalyvavo šiame procese ir apie ekrano statinį tikrai yra iš manęs girdėjęs“, – paaiškino V. Rudokas. Jis svarstė, gal meras bijo dėl savo „reputacijos, nes ką jis daro, viskas turi būti idealu“.
„Žmogiškai aš jį suprantu, bet praktiškai jis elgiasi neteisingai“, – svarstė architektas.
Kuria sceną veiksmui
Sulaukęs klausimų apie sieną, architektas bando jos funkciją paaiškinti lygindamas su scena.
„Visi suvokiame, kas yra teatre scena, nekeliame jai kažkokių estetinių reikalavimų, suvokiame ją kaip infrastruktūrą, pagrindą, ant kurio statomas veiksmas. Čia yra tas pats – vieta, kurioje turi vykti veiksmas, – aiškino architektas. – Kol neįvyks trys, geriausiu atveju – penki padorūs renginiai aikštėje, tol žmogus iki galo ir nesupras, kas čia yra.“
V. Rudokas akcentavo, kad jis kuria infrastruktūrą bet kokiam veiksmui aikštėje: „Mano pasiūlymai – kurti tradicijas, padaryti taip, kad susitikę draugai ar draugės sakytų: einam į aikštę, ten juk pastoviai kažkas vyksta. Va, tada aikštė bus mūsų, bus gyvybė. Aš neatvesiu visų į aikštę, aš galiu sukurti prielaidas tą daryti.“
Architekto galvoje per tuos kelerius metus, kol projektas buvo kuriamas, „karpomas“ ir įgyvendinamas, susikaupė galybė idėjų ir pasiūlymų, kas galėtų aikštėje vykti ir kaip toji „raudų siena“ taptų ne dejonių, o pramogų objektu. Tik niekas jo apie tai nepaklausia.
„Iš vienos sienos pusės ir iš kitos bus spalvotas RGB apšvietimas. Jis yra programuojamas. Kelsime vėliavą Vasario 16-ąją, galime sieną uždegti tautine vėliava... Vakare siena gali įgauti atraktyvumo per apšvietimą, bet tą kažkas turės daryti“, – sakė V. Rudokas.
Jo nuomone, į aikštės gyvenimą reikėtų įtraukti miesto galerijas, muziejus, mokyklas ir skirti, pavyzdžiui, po mėnesį panaudoti ekrano sieną.
„Štai „Laiptų“ galerija sako: mes šį mėnesį iškabinsime kalvių saulutes. Fantastika būtų! Reikia reklamuoti renginį, prašau, ištempkim plakatą ant sienos. Galime tentus nuo jos nutempti į aikštę, kad vasarą būtų kur palįsti. Čia yra tikrasis gyvenimas, tam ji sukurta“, – užsidegęs pasakojo V. Rudokas.
Jis dar kartą priminė, kad sienoje bus laiptai, apžvalgos aikštelė. Lipant į ketvirtą aukštą yra erdvių, kuriose galima eksponuoti aikštės ar miesto istoriją ant metalo ar betone su lazeriu išgraviravus senuosius žemėlapius. Gidai galėtų pasakoti turistams ir rodyti, kuo miestas gyveno.
Jeigu pirks paslaugą – žlugs
Kad idėjos taptų realybe, reikės skirti papildomai lėšų. Ar jų Savivaldybės skirs, ar paliks betono statinį kaip stovi? V. Rudokui dėl Savivaldybės spaudimo jau reikėjo sutaupyti du milijonus eurų rekonstrukcijos projekte, teko atsisakyti elementų, kuriuos būtų galima padaryti vėliau.
V. Rudokas mano, kad būtent Savivaldybė turėtų imtis atsakomybės dėl aikštės gyvybingumo, o ne „nupirkti paslaugą“. „Tada viskas sužlugs. Jie (paslaugos teikėjai) nori pinigų, o pinigų neduoda tiek, kiek reikia“, – sakė architektas. Jo nuomone, Savivaldybė turėtų viešai skatinti visus reikštis šitoje aikštėje.
Lapkričio 1 dieną darbai Prisikėlimo aikštėje turės būti baigti.
„Kalėdas švęsime aikštėje“, – neabejoja V. Rudokas ir turi ne vieną galimą scenarijų šventei.
„Pavyzdžiui, eglutė aikštės centre, aplinkui galima išlieti ledą, čiuožti su pačiūžomis. Nuo eglutės takas veda prie sienos, o ten – gal miškas, šviesos.“ V. Rudokas siūlo pastatyti stiprų prožektorių ir šviesti į sieną, kad vaikai, atėję prie eglutės, sienoje pamatytų savo šešėlį.
„Vaikai ten strikinės, tėveliai fotografuos. Čia yra selfis, o ne meno kūrinys, prie kurio reikia važiuoti pasižiūrėti. Čia yra mūsų gyvenimas, o ne kažko garbinimas. Aikštė turi būti mūsų“, – įsitikinęs architektas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Keturių aukštų ekrano statinys viršuje bus su apžvalgos aikštele. Teigiama, kad siena stabdys ir pirminę garso bangą gyventojams Varpo gatvėje.
Architektas Vytenis Rudokas sako, kad nei jo žodžiai, nei vaizdai neįtikins taip, kaip geri trys–penki renginiai aikštėje. Kad jie įvyktų ir pavyktų, bus reikalingas papildomas finansavimas. „Manyčiau, kad Savivaldybė turėtų imtis atsakomybės prižiūrėti šiuos procesus, leisti ir viešai skatinti visus reikštis šioje aikštėje“, – sakė architektas.
„Man pačiam įdomu, kas vyksta mieste, meras irgi pasiūlė paaiškinti žmonėms. Aš jau buvau susitaręs su architektu susitikti“, – apie savo iniciatyvą organizuoti papildomą pristatymą sakė Tarybos narys Zakiras Medžidovas.
Ar „raudų siena“ vadinamas ekrano statinys su apžvalgos aikštele taps gyvu aikštės akcentu?