Naujausios
TEMĄ PASIŪLĖ SKAITYTOJAI
Dirbti už pašalpas nori ne visi
Ne viename rajone už pašalpas jau reikia atidirbti visuomenei naudingą darbą. Nenori dirbti — pinigų negausi, parama bus teikiama maisto talonais. Tokia tvarka pasipiktinęs Naujosios Akmenės gyventojas klausia, ar tai teisinga? „Kas atsakytų, jeigu socialiai neapdraustas asmuo, dirbdamas visuomenei naudingą darbą, susižeistų?“ — klausė vyriškis. Prievartinis darbas pagal įstatymus draudžiamas. Ar darbas už pašalpą — prievarta?
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Baiminasi susižeisti
Laiške redakcijai skaitytojas pasakojo apie naują pašalpų mokėjimo tvarką Naujojoje Akmenėje: jeigu už pašalpą nenori atidirbti — pašalpos mokėjimas esą nutraukiamas, vietoje jos duodami maisto talonai.
„Žmonės siunčiami į darželį mazgoti indų, vyrai — plauti automobilių, šluoti ir valyti gatvių. Savivaldybė tų žmonių legaliai neįdarbina. Kur garantija, kad socialiai neapdraustas asmuo darbo metu nesusirgs arba nesusižeis? Kas padengs gydymo išlaidas? Ar žmonės taip atidirbinėja tiktai Akmenės rajone?“ — klausė skaitytojas.
Už pašalpas privalo atidirbti
Naujosios Akmenės seniūnas Rimvydas Juozapavičius „Šiaulių kraštui“ patvirtino: Tarybos sprendimu, Akmenės rajono socialinės paramos gavėjai privalo atidirbti iki 20 valandų per mėnesį visuomenei naudingo darbo. Sprendimas priimtas lapkričio 25 dieną.
„Prašančių pašalpų žmonių srautas — didžiulis. Tiems, kurie nenori dirbti, išduodami maisto talonai. Bet visi nori pinigų,“ — sakė V. Juozapavičius.
Tokių, kurie džiaugiasi, galėdami už pašalpą padirbėti, anot seniūno, yra mažuma — du, trys, dažniausiai išsilavinę žmonės. Dauguma bedarbių sutinka dirbti, tačiau yra tokių, kurie aktyviai protestuoja, tvirtina, jog valstybė privalo mokėti pašalpas, o prievartos negali būti. Didžiausią nepasitenkinimą, sakė seniūnas, reiškia tie, kurie penkiolika ir daugiau metų gyvena tiktai iš pašalpų.
Pašalpų gavėjai siunčiami šluoti gatvių, kasti sniego, kirsti krūmynų, iškasti kapaviečių, padirbėti mokyklose, darželiuose, kitose Savivaldybės įstaigose.
„Aišku, rizikos yra. Žmogus supažindinamas, kaip elgtis, kad nesusižeistų, darbai skirstomi, atsižvelgiant į žmogaus fizines galimybes. Tam, kuris baiminasi, kad, kirsdami krūmus, nenusikirstų piršto, duodame šluotą. Tada jis sako: aš susižeisiu su šluota. Įsivaizduokite, jeigu taip kalba trisdešimtmetis, vadinasi, jis bet kokiais būdais siekia darbo išvengti“, — sakė seniūnas.
Darbai pajudėjo ir Žagarėje
Nuo praėjusio rugpjūčio mėnesio gyventojai talkina už pašalpas ir Joniškio rajone. Žagarės seniūnė Stasė Eidukienė džiaugėsi, kad mieste per kelis mėnesius padaryta labai daug: sutvarkytos kapinės, iškirsti krūmynai, išvalyti kaminai, sutvarkyti kelkraščiai, prisirišta šluotų gatvėms valyti, pasigaminta net joms kotų... Už pašalpas susitarimo pagrindu dirbo 120 žmonių.
„Šiuo metu miestą tvarko ir prižiūri tiktai dvi seniūnijos darbuotojos. Visi kiti — dirbantys už pašalpas“, — sakė seniūnė. Jos nuomone, sveikiems žmonėms nė vienas litas neturi būti mokamas neuždirbtas.
Šiaulių apskrityje savivaldybių tarybų sprendimu socialiai remtini asmenys dirba arba talkina visuomenei naudingais darbais ir Kelmės rajone bei Radviliškio rajonuose. Pakruojo rajone prašoma padirbėti už pašalpas, mokamas iš Savivaldybės biudžeto.
KOMENTARAS
Dirbti už paramą — teisėta
Gintaras ŽIČKUS, advokatų kontoros „Žičkus, Žiedas ir parneriai“ advokatas:
— Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia priverčiamuosius darbus. Nagrinėjamu atveju tai nėra siejama su priverčiamųjų darbų sąvoka. Socialiai remtinas asmuo turi galimybę rinktis — dalyvauti visuomenei naudingų darbų projektuose, kuriuos organizuoja savivaldybė, ar nedalyvauti.
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas numato kelias socialinės pašalpos formas. Priklausomai nuo pasirinkimo, gali skirtis paramos forma. Ji gali būti skiriama pinigais arba nepinigine forma: maisto produktais, drabužiais ir kitomis reikalingomis prekėmis, maisto produktų kortelėmis, maitinimo talonais ir kitaip.
To paties įstatymo 22 straipsnis numato galimybę savivaldybės administracijai pasitelkti asmenis visuomenei naudingiems darbams, o 24 straipsnis numato šių asmenų pareigą tokiuose darbuose dalyvauti. Savivaldybės administracija gali neskirti piniginės socialinės paramos asmenims, kurie nedalyvauja visuomenei naudinguose savivaldybės organizuojamuose darbuose.
Kadangi tarp savivaldybės ir visuomenei naudingus darbus atliekančių asmenų nesusiklosto darbo santykiai (tai yra civiliniai teisiniai santykiai), žalos padarymo atveju civilinė atsakomybė taikoma bendraisiais pagrindais. Šiuo atveju nėra išmokamos jokios socialinės išmokos, kurios įprastai yra mokamos, kai žala yra padaroma asmeniui, dirbančiam pagal darbo sutartį. Šios išvados daromos, atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 metų gruodžio 16 dienos įsakymą Nr. A1-203.
DARBAI: Šiaulių apskrities seniūnijose pašalpų gavėjai siunčiami šluoti gatvių, kasti sniego, kirsti krūmynų ir atlikti kitų visuomenei naudingų darbų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
GALIMYBĖS: Gintaras Žičkus, advokatas: „Asmenys, manantys, kad Tarybos sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų, gali kreiptis į Vyriausybės atstovą Šiaulių apskrityje arba į teismą.“ Zickus Gintaras advokatas 02 JTs
Jono TAMULIO nuotr.
