Diskutuota apie paminklą tautos laisvei

Dis­ku­tuo­ta apie pa­mink­lą tau­tos lais­vei

Ant­ra­die­nį Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je vy­ko su­si­ti­ki­mas-dis­ku­si­ja „Tau­tos lais­vė ir reikš­mė“ su lie­tu­vių mi­to­lo­gu, re­li­gi­jo­ty­ri­nin­ku, ra­šy­to­ju dr. Dai­niu­mi Ra­zaus­ku ir me­no­ty­ri­nin­ku Vir­gi­ni­ju­mi Kin­či­nai­čiu. Kal­bė­ta apie Šiau­lių Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je tu­rė­sian­tį iš­kil­ti pa­mink­lą tau­tos lais­vei.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė pra­de­da pro­jek­to „Pa­mink­las „Tau­tos lais­vei“ Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je, Šiau­liuo­se“ įgy­ven­di­ni­mą ir ta pro­ga ren­gia dis­ku­si­jų-su­si­ti­ki­mų cik­lą. Pir­mo­sios dis­ku­si­jos da­ly­viai ieš­ko­jo at­sa­ky­mo, kaip api­brėž­ti są­vo­ką „tau­tos lais­vė“, kuo tu­ri va­do­vau­tis pa­mink­lo kū­rė­jai, kad pa­tei­sin­tų šiau­lie­čių ir mies­to sve­čių lū­kes­čius.

Pa­sak V. Kin­či­nai­čio, šian­dien Lie­tu­vo­je dėl to, kaip tu­ri at­ro­dy­ti pa­mink­las, yra daug ne­su­si­kal­bė­ji­mo, prie­šiš­ku­mo, ir kaip pa­vyz­dį pa­tei­kė dis­ku­si­jas dėl pa­mink­lo Vil­niaus Lu­kiš­kių aikš­tė­je.

Vė­liau dis­ku­si­jos me­tu kliu­vo ir ki­tiems mies­tams (Kau­nui, Ma­ri­jam­po­lei) dėl jų pa­mink­lų, įpras­mi­nan­čių lais­vę ir ko­vą už ją.

Me­no­ty­ri­nin­kas trum­pai ap­žvel­gė, ko­kie pa­mink­lai bu­vo sta­to­mi An­ti­kos, Re­ne­san­so epo­cho­je, im­pe­ri­jų lai­kais, 19 am­žiu­je (žlu­gus im­pe­ri­joms) ir ko­kie yra sta­to­mi da­bar.

Dr. D. Ra­zaus­kas sa­kė, kad di­džiau­sias lais­vės pa­mink­las ir šal­ti­nis yra uni­ver­si­te­tas, o Šiau­liai jį pra­ran­da.

„Pra­ras­ti uni­ver­si­te­tą – pra­ras­ti lais­vę. Uni­ver­si­te­tas – kaip sme­ge­nys. Lais­vės su­bjek­tas yra są­mo­nė, są­mo­nin­gu­mas, o uni­ver­si­te­tas yra vie­na iš erd­vių są­mo­nin­gu­mui skleis­tis. To­dėl bū­tų gra­žu ne ak­me­nį aikš­tė­je iš­kal­ti, o su­si­grą­žin­ti uni­ver­si­te­tą“, – svars­tė D. Ra­zaus­kas.

Sve­čias taip pat pa­brė­žė, kad „pa­mink­lus rei­kia sta­ty­ti ta­da, kai la­bai no­ri­si, o ne ta­da, kai ski­ria­mi pi­ni­gai“.

„Kai ski­ria­mi pi­ni­gai ir nu­spren­džia­ma, kad pa­mink­las toks ar ki­toks vis tiek bus pa­sta­ty­tas, jis ne­bus tik­ras, – įsi­ti­ki­nęs D. Ra­zaus­kas. – O jei­gu jau taip rei­kia kaž­ką pa­sta­ty­ti, ta­da ge­riau kuk­lų, ne­di­de­lį obe­lis­ką.“

Pri­si­kė­li­mo aikš­tės pro­jek­to au­to­rius ar­chi­tek­tas Vy­te­nis Ru­do­kas sa­kė, kad „tu­rė­tų lai­mė­ti stip­ri, ge­ra idė­ja“, ta­da ir me­ni­nis spren­di­mas žmo­nėms bus priim­ti­nas.

Pa­sik­lau­sy­ti dis­ku­si­jos at­vy­ko ir ar­chi­tek­tas pro­fe­so­rius Al­gis Vyš­niū­nas, ku­ris su­si­ti­ki­mą-dis­ku­si­ją su šiau­lie­čiais pla­nuo­ja ki­tą sa­vai­tę.

Sve­čias pa­si­ge­do konk­re­tu­mo: „Ne­konk­re­tu­mas pa­pjaus mus. Re­zis­ten­ci­ja yra mū­sų ta­pa­ty­bės ašis. Tu­ri­nio rei­kia, nes ki­taip, lie­tu­viš­kai pa­sa­ky­siu, – „somt­hing about not­hing“ (liet. „kaž­kas apie nie­ką").“

D. Ra­zaus­kas pa­siū­lė vi­sur sta­ty­ti vy­čius: „Vy­tis – kaip lais­vės sim­bo­lis – ne­tu­ri sau ly­gių. Rai­tas žmo­gus sa­vai­me yra lais­vės įvaiz­dis. Tau­to­sa­ko­je yra prie­žo­dis „jis ne­pės­čias“, ku­ris reiš­kia rai­tą. Dėl to ir yra vi­sur vaiz­duo­ja­mi rai­te­liai, kad žmo­nės lais­vę my­li.“

Ne­ma­žai dis­ku­tuo­ta ir apie tu­ri­nio bei for­mos der­mę. Dis­ku­si­jos da­ly­viai svars­tė, kad min­tis ga­li bū­ti ge­ra, bet blo­gas me­ni­nis spren­di­mas ir at­virkš­čiai.

Šiau­lie­tis ar­chi­tek­tas Al­gi­man­tas Čer­niaus­kas da­li­jo­si sa­vo pa­tir­ti­mi, pa­sa­ko­jo, kad Sau­lės laik­ro­džio aikš­tės pro­jek­tuo­to­jai tu­rė­jo konk­re­čią vi­zi­ją, kaip tu­ri at­ro­dy­ti pa­mink­las „Šau­lys“ ir įgy­ven­din­ti su­ma­ny­mą pa­kvie­tė skulp­to­rių Sta­sį Kuz­mą.

Pri­si­kė­li­mo aikš­tės at­ve­ju, pa­sak ar­chi­tek­to, kol kas nė­ra bend­ro su­vo­ki­mo, kam tu­rė­tų bū­ti skir­tas pa­mink­las, nė­ra konk­re­čios už­duo­ties.

A. Čer­niaus­kas ma­no, kad dar ne­sa­me „pri­no­kę“ pa­mink­lui, ir ne­pri­ta­rė min­čiai „ti­ra­žuo­ti“ Vy­tį.

Pa­bū­ti „liau­dies bal­su“ ir iš­sa­ky­ti sa­vo, kaip mies­tie­čio, nuo­mo­nę V. Kin­či­nai­tis pa­kvie­tė di­zai­ne­rį Da­rių Lin­ke­vi­čių. Jis pri­mi­nė, kad aikš­tės pro­jek­to au­to­rius yra „aiš­kiai api­brė­žęs pa­mink­lo vie­tą ir tū­rį“. Vis­gi ki­ti dis­ku­si­jos da­ly­viai sa­kė, kad svar­biau­sia yra tu­ri­nys, o ne for­ma.

Dis­ku­si­ja-su­si­ti­ki­mas tru­ko pu­sant­ros va­lan­dos. Ne vi­si ja li­ko pa­ten­kin­ti. Ren­gi­nio pa­bai­go­je pa­si­gir­do nu­si­vy­lu­sių bal­sų, kad li­ko neišk­lau­sy­ti pa­pras­ti šiau­lie­čiai. Klau­si­mams lai­ko taip pat ne­li­ko.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai ra­mi­no, kad tai – ne pa­sku­ti­nė dis­ku­si­ja, ir pro­gų už­duo­ti klau­si­mų ir iš­sa­ky­ti sa­vo min­tis dar bus.

Ki­tas su­si­ti­ki­mas vyks va­sa­rio 19 die­ną, ant­ra­die­nį, 17 val. Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je. Pro­fe­so­rius A. Vyš­niū­nas kal­bės apie įpa­mink­li­ni­mo tra­di­ci­jas ir ten­den­ci­jas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Pir­mo­jo­je dis­ku­si­jo­je, skir­to­je pa­mink­lui tau­tos lais­vei ap­tar­ti, be ar­chi­tek­tų ir di­zai­ne­rių da­ly­va­vo ir ke­le­tas Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos bei ta­ry­bos at­sto­vų bei pa­pras­tų šiau­lie­čių.

Dr. Dai­nius Ra­zaus­kas sa­kė, kad ge­riau­sias lais­vės pa­mink­las – uni­ver­si­te­tas, to­dėl „bū­tų gra­žu ne ak­me­nį aikš­tė­je iš­kal­ti, o su­si­grą­žin­ti uni­ver­si­te­tą“.