Dvare atkasti XVII amžiaus pamatai

Dvare atkasti XVII amžiaus pamatai

Rugpjūčio viduryje Kurtuvėnų dvaro teritorijoje baigsis du mėnesius trukę archeologiniai kasinėjimai. Netikėčiausias radinys — buvusioje turgaus aikštėje rasti didelio medinio pastato su akmeniniu priebučiu puikiai išlikę pamatai. Juos galima eksponuoti. Manoma, kad tai gali būti smuklės pamatai.

Marina VISOCKIENĖ

marina@skrastas.lt

Radinių — lyg razinų pyrage

Studentams kasinėjimuose vadovauti ir kartu su jais dirbanti archeologė Birutė Salatkienė džiaugiasi kaip niekada gausiu radinių kiekiu — per 6000 vienetų. Archeologė Kurtuvėnų dvare, nors ir ne kasmet, kasinėja nuo 1995 metų. Beveik visa dvaro sodyba yra pakasinėta. Pernai ištirta rūmų terasa, atrasti penkių rūmų pastatų pėdsakai. Ištyrinėtas parkas, šiek tik tyrinėta aplink dabartinę Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos pastatą. Šių metų kasinėjimai — vienas iš finalinių kasinėjimų etapų.

Miestelio aikštėje, anksčiau buvusioje turgaus aikšte, rasti didelio gražaus medinio pastato su akmeniniu priebučiu puikiai išlikę pamatai. Šio pastato paskirtis dar nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad jis turėjo būti susijęs su prekyba, nes jo fasadas atsuktas į buvusią turgaus aikštę.

„Kurtuvėnų dvaro atstatymo ir pritaikymo turizmo reikmėms plano architektė Regina Smilgevičiūtė, pamačiusi atrasto pastato, dar nedrįsčiau jo vadinti smukle, pamatus svarsto galimybę ateityje juos eksponuoti“, — pasakojo B. Salatkienė.

Turtingi atradimai

Atrastą pastatą perpus skiria dvaro sodybos tvora, kuri, kaip žinoma iš jos skiedinio, XVIII amžiuje buvo statoma turtingų ir įtakingų Žemaitijos bajorų Nagurskių paliepimu. „Tai leidžia daryti išvadą, kad šis pastatas — maždaug XVII amžiaus“, — akcentavo archeologė. Ji tiki, kad tai nėra paskutinis toks senas atrastas pastatas Kurtuvėnų miestelyje. Kurtuvėniškiai ne kartą jai pasakojo, radę daržuose didelių akmenų. Gal ateityje pavyks ištyrinėti ir miestelio struktūrą.

Šiemet tyrinėti du objektai. Pirmasis — 37-ąjį eilės numerį gavusi perkasa, kurioje prieš dešimtmetį rastas status kuolas, žymėjęs medinių ginklinių vietą. Ši vieta kasinėta, siekiant išsiaiškinti visą buvusio pastato planą, dydį. Prakasus metrą kultūrinio sluoksnio, rasti dar du stulpai. Minėtą sluoksnį B. Salatkienė prilygino razinų pilnam pyragui, mat jame gausu įvairių radinių.

„Tai kokliai, keramikos dirbiniai (pavyzdžiui, XVI amžiaus glazūruotos keramikos keptuvių liekanos — rankenėlės, kojelės), stiklinių šukės, vyno butelių likučiai. Tarp įdomesnių radinių — žalvarinis įrankis, primenantis skriestuvą, kurio paskirtis dar mums nežinoma; daug monetų — nuo Žygimanto Augusto (1548 metų) iki Sovietmečio, dabartinių laikų. Radome ir šratų, aliejinę lemputę, dvi sidabrinių stalo peilių rankenėles, pusę varpelio ir daug kitokių, dvaro prabangą rodančių dalykų.“

Pernai surinkta 4400 radinių.

Neišgąsdino artilerijos sviedinys

Šiaulių universiteto Istorijos specialybės ketvirtakursiai Artūras Pališkevičius, Silva Lengvinaitė ir Mantas Antanavičius — vieni iš penkiolikos studentų, atliekančių praktiką ir kasinėjančių Kurtuvėnų dvaro teritorijoje.

Artūrui įdomiausia rasti monetų, patyrinėti jų pagaminimo metus, herbus: „Įdomios ir kalvių rankų darbo, įvairių formų ir dydžių vinys. Smagu rasti senovinius koklius, ypač, kai paaiškėja, kad šie priklauso Renesanso laikotarpiui“.

Manto žodžiais, netikėčiausias šių metų kasinėjimų radinys — artilerijos sviedinys: „Laimė, kad jį atradome metalo detektoriumi, pastebėję, kad jis gali būti pavojingas, iškvietėme išminuotojus, kurie atliko savo darbą. Tikimės, kad daugiau tokių radinių nebus, nors dirbti metalo detektoriumi man ypač įdomu“.

Kartu su kolegomis antrus metus Kurtuvėnų dvaro teritorijoje dirbanti Silva sakė archeologiniuose kasinėjimuose nejaučianti skirtumo tarp vyriškų ir moteriškų darbų. „Kartu darome viską: ir kasame, ir karučius su žemėmis vežiojame, ir valome, plauname radinius. Tiesa, radinių brėžinius geriau sekasi daryti vaikinams“, — šypsojosi studentė.

PAMATAI: Archeologė Birutė Salatkienė rodo maždaug XVII amžiaus medinio pastato (gali būti smuklės) su akmeniniu priebučiu puikiai išlikusius pamatus, atrastus šią vasarą. Perpus juos skiria vėliau statyta tvora.

GINKLINĖS: Buvusių ginklinių vietoje radinių netrūksta. Kasinėtojų darbą nutraukė prasidėjęs lietus, kuomet dalis radinių dar liko žemėje.

STUDENTAI: Archeologiniuose kasinėjimuose atsakingai dirbantys studentai kiekvieną radinį deda į atskirą maišelį arba dėžutę. Vėliau šie pagal įstatymą bus perduoti valstybiniam muziejui.

RADINIAI: Tarp archeologinių radinių — krosnies likučiai, kaulai, vinys.

KARUTIS: Archeologinių radinių tiek daug, kad norint juos parodyti vienoje vietoje, tenka sukrauti ir vežti karučiu. Ką ir padarė ketvirtakursis Artūras Pališkevičius.  

Jono TAMULIO nuotr.