Naujausios
Džiaugsmas geniams ir kenkėjams
Lietuvoje — pavasaris: grįžta pempės ir vieviersiai, tuoktuvių giesmes traukia geniai ir zylės, šernės tuoj ves šerniukus. Kenkėjai puikiai žiemoja ir gausiai dauginsis. Meteorolgai vasarį žiemos nebeprognozuoja, šiltą žada ir kovą. Ūkinininkai dairosi į žaliuojančius kvietrugius ir sako — viskas turi būti savo laiku.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Suskubo tuoktis geniai
Kuršėniškis gamtininkas Vytautas Uosis praskrendančias gulbes matė ne kartą. Tačiau gulbės nebylės pastoviai migruoja iš vieno vandens telkinio ir kitą, tad jų tikrais pavasario pranašais negalima laikyti.
Pasak gamtininko, reikia orientuotis pagal giesmininkus. O zylės ir geniai pavasarį šiemet paankstino vos ne mėnesiu: geniai jau senokai apie tuoktuves skelbia barškindami šakas, poromis skraido ir pavasarines giesmes traukia zylės.
„Anksti dar būtų. Tokius jų balsus girdžiu tik pavasarį. Ankstyvi aktyvūs jų poravimosi ritualai man visiškai nesuprantami“, — teigė V. Uosis.
Pasak gamtininko, gali atsitikti taip, vieną vadą vesdavę paukščiai ims ir paukščiukus išperins du kartus. O tai jau būtų kuriozas. V. Uosis nemano, kad šiemiet taip nutiks, bet neatmeta ir galimybės — ką čia gali žinoti? Pavyzdžiui, naminiai karveliai seniai lauko sąlygomis laikomi kaip laisvėje, jau yra ir jaunikliai išperėti. Belieka spėlioti, užaugs ar sušals? Šią žiemą neįmigo usūriniai šunys.
Į Kamanus parskrido pempės
Kristina Grigaliūnienė, Kamanų valstybinio gamtinio rezervato vyr. specialistė informacijai patvirtino, kad ir pas juos, Akmenės rajone, zylės pavasarines giesmes traukia. Aktyviau reiškiasi ir meletų kalenimas, primenantis pavasarinę muziką.
Čia pastebėtos pavienės grįžusios pempės, kurios paprastai grįžta vėliau. Nepasirodė tik gervė, tačiau ji atskrido į pietinėje Lietuvos dalyje esantį Žuvininkų rezervatą. O Ventės rage sukiojasi ir vieversiai.
„Jau žydi žalčialunkiai ir baltalksniai, išbrinkę lazdynų pumpurai, dulka lazdynų vyriški žiedynai (žirginėliai). Pernai visi augalų žydėjimo procesai pavasarį vėlavo“, — pastebėjo K. Grigaliūnienė.
Prieš savaitę, pasirodant sniegui, Kamanų rezervato palaukėje jau sunku buvo pamatyti didelius šernų pulkus. Pasak K. Grigaliūnienės, tai byloja, jog atokesnėse vietose slepiasi šerniukus besiruošiančios vesti šernės. Nauja šernų vada normalu yra vasario pabaigoje— kovoje pradžioje.
„Gamta permaininga. Tokie yra ir pastarieji pavasariai ir jokie dėsningumai nebegalioja“, — konstatavo K. Grigaliūnienė.
Žaliuoja kvietrugiai
Vienas iš stambiausių grūdinių kultūrų augintojas Šiaulių rajone Rimantas Slavikas nemažus plotus yra užsėjęs žieminėmis kultūromis — kvietrugiais, rapsais, kviečiais, žieminiais miežiais.
Šią šiltą žiemą ūkininko laukuose jau pradėjo žaliuoti kvietrugiai. Jų vegetacija prasidėdavo apie Velykas. Ar nepakenkė želmenims trumpas atšalimas praėjusį savaitgalį, R. Slavikas dar negali prognozuoti. Pasak jo, jei spūsteli dešimties laipsnių šaltis ir laukai yra neapkloti sniegu, pasėliai gali nukentėti. Gerai, kad laukus spėjo užsnigti.
„Viskas turi būti laiku. Ūkininkams blogai tiek per šaltos, tiek šiltos žiemos. Dėl šiltos žiemos grūdines kultūras gali pulti pelėsinės ir grybelinės ligos, reikės daug chemijos, o tai duos per kišenę“, — konstatavo R. Slavikas.
Kenkėjams — rojus žemėje
Rita Mikaliūnaitė, Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros lektorė, spėja, kad šią žiemą kenkėjai turėtų būti puikiai peržiemoję. Ypač tie, kurie yra vikšrų ir kokonų stadijoje ir žiemoja dirvožemyje be gilaus rudeninio arimo.
Pasak lektorės, esant aukštesnei temperatūrai ir pakankamai drėgmei, gali anksti pasirodyti kai kurios ligos. Didesnis kenkėjų antplūdis gali būti arčiau sodybų, nes jiems ten lengviau pasislėpti.
„Kenkėjai turi būti išlikę, jei iš rudens žmonės paliko žiemoti antžeminę gėlių dalį, nesugriebė lapų, nesurinko sausų šakų. Jei nesurinko nukritusių obuolių, kurie supuvę virsta mumijomis, turės papildomą infekcijos šaltinį — progresuos vaismedžių liga moniliozė“, — R. Mikaliūnaitė įspėja ir apie didesnį vaismedžių kenkėjų antplūdį.
Kad kenkėjų kuo daugiau išnyktų, turi būti ilgesnis šalto oro periodas. Šiemet jis buvo trumpas. „Praėjusią žiemą jis buvo ilgesnis — nuo sausio vidurio iki kovo pabaigos“, — palygino R. Mikaliūnaitė.
Vasaris šalčiais nebegrasina
Tai ar buvo žiema, ar ne?
Viktorija Kazlauskienė, Šiaulių meteorologijos stoties viršininkė, patikino: buvo, nes ir ežerai trumpam ledu buvo pasidengę, ir nuo gruodžio pabaigos iki sausio 23 dienos buvo susiformavęs įšalas, didžiausias jo sluoksnis siekė 22 centimetrus.
Ar šalčiu neatsigriebs likusios vasario dienos ir kovas?
„Turime orų prognozes iki kovo 17 dienos. Didelių šalčių vasario mėnesį sinoptikai nebenumato. Vasario antroje pusėje vidutinė paros temperatūra bus apie pusantro laipsnio šalčio. Kovas bus ganėtinai šiltas, vidutinė paros temperatūra bus apie nulį“, — sakė V. Kazlauskienė.
Tačiau Ventės rago Ornitologinės stoties direktorius Leonas Jezerskas prognozuoja: per anksti atskubėjęs pavasaris nebus gražus. Tokia yra ilgametė patirtis — kuo pavasaris ankstyvesnis, tuo jis būna ilgesnis ir bjauresnis.
DRUGELIS: „Šiaulių krašto“ fotografas vasario 16 dieną šulinyje aptiko prabudusį drugelį.
GENYS: Barškindamas šakas apie tuoktuves skelbia genys.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
IŠNAŠAS: „Gali atsitikti taip, vieną vadą vesdavę paukščiai ims ir paukščiukus išperins du kartus.
