Naujausios
„Ei, žmonės, pažiūrėkime, ką mes darome!“
Šiauliečio menininko ir dizainerio Vilmanto Dambrausko reklaminių projektų ir fotografijų paroda sulaukė gerbėjų antplūdžio — norintys pasveikinti stojo į eilę. Sociali ir labai atsakinga menininko pozicija kviečia įvertinti žmonijos padarytas klaidas.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Užėmė visą galeriją
Paroda V. Dambrauskas įprasmino reikšmingiausius asmeninius įvykius — gruodžio paskutiniąją dieną pasibelsiantį 45-metį bei prieš dvidešimt metų baigtas Vilniaus dailės instituto studijas.
Menininkas užėmė visas Šiaulių dailės galerijos ekspozicijos sales: pirmame aukšte įkurdino fotografijų parodas „Ir tada jie nusprendė išplaukti“.... ir “Viena diena. Vienas šokis“. Antrame aukšte iškabino reklamos projektus ir prekių ženklus.
Gerų žodžių V. Dambrauskas klausėsi kukliai rausdamas. Menininkas spėjo nuveikti nemažai: rengė autorines fotografijos, tapybos, kompiuterinės grafikos parodas Suomijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, buvo kino filmo „Sapnai. Žana“ režisierius, scenaristas, prodiuseris, yra knygos “Firmų ženklai ir logotipai“ autorius.
Įteikdamas originalią dovaną — namo numerius primenančius skaičius „97“, dizaineris Vilius Puronas pašmaikštavo: “Iki 97-erių metų mums būsi reikalingas ir kurk. Po to mūsų nebevargink“.
Išsakė skaudulius
— Prie fotografijos parodos „Ir tada jie nusprendė išplaukti“..., parašėte: “Jie... Vienus akmenis mylėjo labiau, nei kitus. Ypač blizgančius. Dėl jų net žuvo. Mirusiuosius gerbė labiau, nei gyvuosius. Patys rinkdavosi tuos, kurie sprendė jų likimus. Vaikščioti galėjo visi, bet rinkosi šliaužti. Rinko vieną, kuris turėjo mirti dėl visų jų, kad po to būtų garbinams. Kirto, skynė, kasė ir sėmė, kol nieko nebeliko“. Ką norėjote pasakyti?
— Tai yra vizija, požiūris į tai, kas mes esame. Man ši paroda prasminga, artima, skaudi, išgyventa.
Norėjau pasakyti: „Ei, žmonės! Pažiūrėkite, ką mes darome?“ Lyg skėriai naikiname gamtą, ją nuvalgome, iškertame, išpumpuojame, išgeriame. Jei būtų duota galimybė viską pradėti iš pradžių, švariems, darytume tą patį.
— Kodėl?
— Nes mąstome kaip vergai. Per rinkimus renkame tuos, nuo kurių patys kenčiame. Jei gyvenimą pradėtume nuo nulio, surastume vieną atpirkėją, kurį patys nukryžiuotume, kad po to jam lenktumėmės, jis už mus atpirktų nuodėmes, o mes jas darytume.
Jeigu nuplauksime kitur, darysime tą patį. Žmonija nesimoko. Nualinta žemė pradeda keršyti. Žmonių santykiai — košmaras. Lietuvoje — absoliutus chaosas. Visi gyvename ir nieko nekeičiame.
— Nuotraukomis kalbate apie dorybes. Kokių nuodėmių turite?
— Darydamas nuodėmes ar jose gyvendamas bandau apsivalyti darbais. Iš tikrųjų daug nuodėmių neturiu. Rūkau, kartais išgeriu. Supykstu, kartais keikiuosi. Galiu užvožti, jei matau chamiškai elgiantis.
AUTORIUS: Dizaineris Vilmantas Dambrauskas pagiriamųjų žodžių klausėsi kukliai.
KADRAS: Nuotraukose — tarsi filmo sustabdytas kadras, vyksmas.
PARODA: V. Dambrausko nuotraukos — išskirtinai kokybiškos, techniškai tvarkingos, profesionaliai surežisuotos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
