Naujausios
Ekonomiką veikia politinė rizika
DNB analitikas Povilas Stankevičius sako, kad pasaulio ekonomika auga lėtai, bet užtikrintai. Baltijos šalių ekonominės prognozės šiems metams yra spartesnės nei pernai. Prognozuojama, kad ir 2018 metais atlyginimų augimas Lietuvoje išliks gyvybingas. Kylantys atlyginimai skatina ekonomiką, bet kartu kelia kainas.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Politinė rizika
P. Stankevičius vakar savo įžvalgas tema „Lietuvos ir pasaulio ekonominė ir politinė realybė: ko tikėtis verslui“ dėstė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmuose vykusiame visuotiniame rūmų narių atstovų susirinkime – Generalinėje asamblėjoje.
P. Stankevičius finansų ir ekonomikos studijas yra baigęs Didžiosios Britanijos Lankasterio universitete, dvejus metus buvo vienas iš Lankasterio universiteto investicijų ir finansų bendruomenės vadovų.
„Kad suprastume, kas vyksta Lietuvoje, pirmiausia reikia suprasti, kas vyksta pasaulyje. Šiuo metu pasaulinė ekonomika yra lėto augimo laikotarpyje. Nėra krizės, nėra pramonės perversmo, nėra labai didelio šuoliavimo į priekį. Ekonomika vystosi kukliai, bet, bent kol kas, užtikrintai“, – sakė analitikas.
Ką pasaulio ekonomika žada verslui? Pranešėjas pabrėžė politinės rizikos svarbą: pernai įvyko „Brexit“ referendumas, JAV prezidento rinkimuose laimėjo Donaldas Trampas. Šiemet laukia ne mažiau įvykių. Artimiausias – šiandienos rinkimai Nyderlanduose, vėliau – rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje.
P. Stankevičius atkreipė dėmesį: lyginant su praėjusiais metais, naftos kaina yra pakilusi nuo 40 iki maždaug 50 dolerių už barelį. Pagrindinė to priežastis – OPEC (naftą eksportuojančių šalių organizacija) susitarimas riboti naftos gavybą, pasiūlą tam, kad rinkoje naftos kaina pakiltų, paklausa, pasiūla susibalansuotų.
Kol kas naftos kainą smarkiai pakelti nesiseka: kuo stipriau pakyla naftos kaina, tuo Amerikoje atsiranda vis daugiau naftą pumpuojančių įmonių – šiuo metu rinkose vyksta kova tarp OPEC ir JAV.
Ir Amerikoje, ir euro zonoje matyti ciklinis ekonomikos atsigavimas, situacija geresnė nei praėjusiais metais.
Euro zonoje infliacija pasiekė 2 procentus. Atsigaunanti naftos kaina daro įtaką kylančiai infliacijai visoje euro zonoje, taip pat ir Lietuvoje.
Svarbi žinutė Europos Centrinio Banko politikoje – palūkanų normos išlieka žemos, tokių galima tikėtis ir ateityje, skolintis kol kas apsimoka.
Darbo rinkos įtampa
Lietuvos ekonomika, lyginant su Baltijos šalimis (Latvija, Estija), 2016 metais augo greičiausiai – 2,2 procento.
2017 metais visų Baltijos šalių ekonominės prognozės yra spartesnės, nei buvo 2016 metais.
Praėjusių metų pabaigoje BVP augimą „traukė“ investicijos ir vartojimas.
Gana sparčiai augo efektyvios investicijos – į IT įrangą, transportavimo įrangą, mašinas ir kitus įrenginius.
„Lietuvoje įmonės pradeda suprasti, kad reikia investuoti į produktyvius dalykus, todėl ateityje įmonių produktyvumas gali didėti. Mes, ekonomistai, džiaugiamės tokiais rezultatais.“
2016 metais eksportas buvo lėtas, metų gale augo tik 2 procentais. Priežastis – euro zonoje, Europos Sąjungoje dar nėra didelio ekonominio augimo (tikimasi 1,8 procento).
Lietuvos eksportuotojai pradeda orientuotis į kitas rinkas. Eksportas į JAV išaugo beveik 30 procentų, auga eksportas į Skandinavijos šalis, bet jos dar sudaro mažą svorį bendrame prekybos balanse. Lietuvos įmonės žiūri ir į egzotiškesnes rinkas: didėja eksportas į Kiniją.
Eksportas į Baltarusiją sumažėjo 17 procentų – ši šalis buvo naudojama kaip placdarmas pervežant prekes į Rusiją.
Didžiąją metų dalį prekių, pagamintų Lietuvoje, eksportas augo gana greitai, bet metų pabaigoje stipriai sumažėjo: per metus lietuviškų prekių eksportuota tik 2 procentais daugiau. Pernai augo paslaugų eksportas, didžiąją dalį sudarė transporto paslaugos.
Nedarbo lygis pernai nukrito iki 8 procentų. Darbo rinkos įtampa tarp darbdavių ir darbuotojų skatino atlyginimų kilimą – jie kilo beveik 8 procentus. Įtakos kilimui turėjo ir tai, kad Vyriausybė kėlė minimalų mėnesinį atlyginimą. Prognozuojama, kad ir 2018 metais atlyginimų augimas Lietuvoje išliks gyvybingas.
Kylantys atlyginimai skatina ekonomiką, bet kartu kelia kainas.
„Pernai matėme paradoksą: infliacija rodė nulį, statistika didžiąją dalį metų rodė, kad kainos nekyla, o vartotojai skundėsi didelėmis kainomis, boikotavo parduotuves. Šis paradoksas buvo vienas iš svarbiausių 2016 metų ekonominių veiksnių.“
Labai stipriai kilo paslaugų kainos, tai galima tiesiogiai susieti su kylančiu darbo užmokesčiu.
Lūkesčiai šiems metams – ekonomikos augimas gali būti spartesnis, nes į Lietuvą sugrįžta ES investicijos, jos turėtų prisidėti prie bendro ekonomikos augimo. Investicijos ir vartojimas išliks pagrindiniai BVP augimo varikliai. Lėtai vystantis pagrindiniams prekybos partneriams, eksportas augs lėtai. Infliacija spartės. Pagrindinės kylančių kainų priežastys – darbo kaštai ir brangstanti energija.
Pajamų nelygybė
Pernai verslo pajamos mažėjo šiuose sektoriuose: inžinerinių statinių statybos, žalios naftos ir gamtinių dujų gavybos, metalų, chemikalų ir chemijos produktų gamybos, o augo azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo veiklos, variklinių transporto priemonių priekabų ir puspriekabių gamybos, apgyvendinimo, maitinimo ir gėrimų tiekimo, informacinių paslaugų veiklos.
P. Stankevičius atkreipė dėmesį į didelę pajamų nelygybę Lietuvoje, pagal šį rodiklį Lietuva yra antra ES (lenkia tik Rumunija). Atskirtis tarp daug ir mažai uždirbančių Lietuvoje pastaraisiais metais augo.
Emigraciją P. Stankevičius vadina pasekme: ją skatina atotrūkis tarp pajamų, išlaidų dydžio. Nors Lietuvoje atlyginimai yra gerokai mažesni, vidutinis lietuvis maistui per mėnesį išleidžia beveik tiek pat, kiek perkantysis Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje.
Jei ir toliau kasmet išvažiuos tiek žmonių, pagal Finansų ministerijos prognozes 2019 metais nebeaugs užimtų Lietuvos gyventojų (kurie dirba, sukuria vertę) skaičius. Tokiomis sąlygomis ekonomikai bus sunku pajudėti iš vietos.
Kalbėdamas apie regionus, P. Stankevičius Vilniaus ir visos likusios Lietuvos ekonomiką pavadino dviem skirtingais dalykais: Vilniuje sudaroma daugiau nekilojamojo turto sandėrių, kainos auga sparčiai, didelis atlyginimų atotrūkis.
Analitiko manymu, ateityje dėl atlyginimų atotrūkio po truputį įmonės pradės iškelti tam tikras funkcijas į regionus, taip regionai sulauks daugiau investicijų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
DNB analitikas Povilas Stankevičius sako, kad ekonomikos augimas šiemet gali būti spartesnis, nes į Lietuvą sugrįžta ES investicijos.
DNB analitikas Povilas Stankevičius pabrėžė politinės rizikos svarbą ekonomikai: pernai įvyko „Brexit“ referendumas, JAV prezidento rinkimuose laimėjo Donaldas Trampas, šiemet laukia rinkimai Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje.
