Elektros trikdžiai neša nuostolius ūkininkams

Asmeninė nuotr.
Ūkininko gamybinėse patalpose dauguma darbų atliekama elektra.
Ūkininkas išsinuomoja sunkvežimių, kurie turi išvežti grūdus į Klaipėdos uostą. Sunkvežimiai atvyksta. Bet sandėlyje dingsta elektra. Negalima pakrauti sunkvežimių. Ir jokios aiškesnės informacijos, kada bus atkurtas elektros tiekimas, neįmanoma gauti. Ką daryti? išleisti tuščius sunkvežimius ar mokėti už jų prastovą ir laukti stebuklo, kol atsiras elektra?
Su panašiomis problemomis neretai susiduria daugelis ūkininkų. Ir ne tik po audrų. „Brangiai mokame už elektrą, už persiuntimą, galios mokestį, bet negauname kokybiškos paslaugos, o neretai patiriame ir nuostolius. Iš kaimo žmonių tiesiog tyčiojasi“, – piktinasi ūkininkai.

 

Sunkvežimiai yra – grūdų negali pakrauti

Į redakciją kreipėsi Kelmės rajone, Vaiguvos seniūnijos Akmenių kaime, ūkininkaujantis Donatas Vaičikauskas.

Jis skundėsi, jog jau ketveri metai susiduria su problema, kai trūkinėja elektros tiekimas. Ypač ta problema išryškėja rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais, kai prasideda javapjūtė ir kiti su ja susiję darbai. Rugsėjo 4-ąją, kai elektros tiekimas po audros jau buvo atkurtas, ūkininkas užsisakė sunkvežimių, kad išvežtų grūdus į Klaipėdos uostą. Bet sunkvežimiams atvykus dingo elektra – negalėjo pakrauti grūdų.

Ūkininkas skambino numeriu 1852, bet jokios informacijos, kada atsiras elektra, tvirtina negavęs. Atsakyta, kad po audros dar ne visiems vartotojams atkurta elektra.

D. Vaičikausko nuomone, blogai, kad vartotojai negali tiesiogiai susisiekti su darbų vadovais, kurie galėtų konkrečiau paaiškinti, per kiek laiko bus atkurtas elektros tiekimas. O pastaruoju atveju, negavęs jokios informacijos, ūkininkas patyrė nuostolius: sunkvežimių prastova, pusdienis sugaišto savo laiko, kuris ypač svarbus per darbymečius.

Kalta ne tik audra

Per pastarąją audrą, dėl kurios elektros tiekimas nutrūko šimtams tūkstančių gyventojų, ūkininko tvirtinimu, Akmeniuose buvo nutraukti laidai. Kelias paras jie gulėjo ūkininko žemėje. Pasak D. Vaičikausko, po audros Akmenių kaime gyvenantys žmonės elektros neturėjo apie savaitę.

Tačiau taip nutinka ne tik tuomet, kai praūžia audra. Rudens mėnesiais visus pastaruosius ketverius metus dažną dieną elektra dingsta pusdieniui, porai ar trims valandoms.

Dėl nuolatinio elektros trūkinėjimo gadinama džiovyklos įranga, gali kilti net gaisras.

„Mes – kaimiečiai. Matyt, todėl ESO mūsų nelaiko nei žmonėmis, nei verslo partneriais, nors per rudens darbymečius kartais dirbame po 24 valandas per parą. Ir elektros kaina – viena iš brangiausių Europos Sąjungoje, mokame galios ir energijos persiuntimo mokesčius“, – piktinasi ūkininkas.

Jo nuomone, pažadai išmokėti kompensacijas mažai teguodžia. Panašu į pasityčiojimą. Įvertinti patirtus nuostolius sugaištum daug brangaus laiko. Be to, reikalaujama čekių, kurių skubantys žmonės paprastai, nelaiko. Ar ne naudingiau elektros tiekėjams, užuot leidus pinigus kompensacijoms, sutvarkyti tinklus taip, kad energijos tiekimas nutrūktų tik iš tiesų ekstremaliais atvejais.

D. Vaičikauskas klausia, dėl kokių priežasčių Akmenių gyventojams nuolat kyla problemų dėl elektros tiekimo ir kada elektros tinklai bus sutvarkyti taip, kad energijos tiekimas būtų užtikrinamas nenutrūkstamai?

ESO atstovės ryšiams su visuomene Rasos JUODKIENĖS komentaras:

„Suprantame, kad elektros tiekimo sutrikimai intensyviausiu žemės ūkio darbų laikotarpiu, kai elektros energija būtina grūdų džiovinimui ar kitoms technologinėms operacijoms, ūkininkams trikdo procesus ir gali atnešti nuostolių, todėl visais atvejais siekiame kuo greičiau sutrikimus pašalinti ir užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą.

ESO duomenimis, Kelmės rajone, Akmenių kaime, esančiame objekte šiais metais iki rugpjūčio 22 d. šalį nusiaubusios audros buvo fiksuoti trys su tinklo pažeidimais susiję elektros tiekimo sutrikimai: kovo 14 d. buvo pažeista kabelinė linija, liepos 4 d. – trūko oro linijos laidas, rugpjūčio 13 d. – oro linijos laidus nutraukė medžiai. Pagal turimus duomenis, šie pažeidimai buvo skirtingo pobūdžio ir juos lėmė skirtingos priežastys.

Tiekimo atstatymas po audros, kuri savo stiprumu ir sukeltais padariniais buvo didžiausia per kelis dešimtmečius, daliai klientų užtruko dėl objektyvių priežasčių – pažeidimų masto ir jų sudėtingumo. Iš viso šalyje po audros užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. pažeidimų, o piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs 268 tūkst. vartotojų. Dėl itin didelio pažeidimų masto vienu metu atkurti tiekimo visiems klientams objektyviai nebuvo įmanoma. Prioriteto tvarka pirmiausia buvo likviduojamos pavojingos situacijos, taip pat šalinami pažeidimai, siekiant atkurti elektros tiekimą kuo didesniam klientų skaičiui.

Visiems klientams, kuriems elektros tiekimas užtruko ilgiau nei 72 val., ESO išmokės kompensacijas. Taip pat visi klientai, dėl elektros tiekimo sutrikimo patyrę žalą, įskaitant ir dėl sutrikdytos žemės ūkio veiklos, gali kreiptis į ESO dėl individualaus žalos atlyginimo. Prašyme svarbu kuo išsamiau nurodyti patirtą žalą, jos dydį, aplinkybes ir ryšį su elektros tiekimo sutrikimu bei pateikti turimus žalą pagrindžiančius dokumentus ir kitus faktinius įrodymus. Kiekvienas toks prašymas vertinamas individualiai.

Individualų žalos atlyginimą svarbu atskirti nuo kompensacijos už viršytą elektros tiekimo atkūrimo terminą. Pastaroji apskaičiuojama automatiškai pagal nustatytą tvarką ir formulę, todėl dėl jos klientui atskirai kreiptis nereikia.

Privatūs klientai taip pat gali pateikti ESO prašymą supaprastinta tvarka dėl tiesioginių audros nuostolių atlyginimo: išlaidų generatoriams, kuro, sugedusio maisto.

ESO supranta, kad visiems klientams – tiek privatiems, tiek verslo, tarp jų ir ūkininkams – yra svarbus patikimas elektros tiekimas, todėl nuosekliai investuoja į tinklo modernizavimą ir atsparumo didinimą, kad ekstremalių oro sąlygų poveikis būtų kuo mažesnis. Vienas efektyviausių būdų – oro linijas keisti požeminiais kabeliais, todėl kabeliavimo tempas yra spartinamas.

Per praėjusius metus miškingose teritorijose ESO sukabeliavo 368 km oro linijų, šiemet planuojama pakloti apie 700 km kabelinių linijų, o iki 2028 m. kabelinėmis pakeisti apie 2 tūkst. kilometrų oro linijų.“