
Naujausios
Erkės atakuoja, o valdžia tyli
Lietuvoje kasmet mažiausiai vienas žmogus nuo erkinio encefalito miršta, o Laimo liga perserga tūkstančiai. Lietuva yra erkių platinamų ligų endeminė teritorija, ir užsieniečiai, vykdami į mūsų šalį, raginami pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Kodėl esant tokiai pavojingai situacijai valstybė nesiima jokių priemonių, kad apsaugotų savo piliečius? Galbūt erkes galima naikinti ar kompensuoti skiepus, juk erkės, kaip ir vilkai – valstybės turtas?
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Endeminė teritorija
Rita Švambarienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja, sako, kad sergamumas Laimo liga ir erkiniu encefalitu ypač išaugo per pastaruosius du dešimtmečius.
Lietuvoje vidutiniškai per metus registruojama 80 atvejų 10 tūkstančių gyventojų. Sergamumo erkiniu encefalitu pakilimas prasidėjo 1993 metais ir didžiausias jis buvo 2003 metais – 22 atvejai 10 tūkstančių gyventojų.
2015 metais Šiaulių apskrityje erkių platinamomis ligomis susirgo 215 gyventojų, tai yra 16 atvejų mažiau nei 2014 metais. Bendras Šiaulių apskrities sergamumo erkių platinamomis ligomis rodiklis siekia 7,6 atvejo 10 tūkstančių gyventojų ir yra mažesnis už šalies vidutinį sergamumo lygį.
Lietuva yra erkių platinamų ligų endeminė teritorija. Užsieniečiai, vykdami į mūsų šalį, raginami pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.
„Endemiškumo rodiklis yra 5 atvejai 10 tūkstančių gyventojų, o Lietuvoje jis svyruoja apie 15 atvejų 10 tūkstančių gyventojų, tai yra viršija tris kartus“, – sako R. Švambarienė.
Erkinio encefalito endeminės šalys yra ir kitos Baltijos šalys, kai kurios Rytų ir Centrinės Europos šalys, šių ligų užsikrėtimo rizika didžiausia, kai erkės aktyvios ir žmonėms, kurie leidžia laiką (dirba, poilsiauja) gamtoje.
Skiepai brangūs
Kaip viena iš pagrindinių priemonių apsisaugoti nuo erkinio encefalito nurodomi skiepai.
Pasak R. Švambarienės, būtinos trys dozės ir vėliau kas 3–4 metus palaikomoji vakcinacijos dozė. Geriausia skiepijimo pradžia – žiemos laikotarpis, kad iki pavasario spėtų susidaryti imunitetas. Dėl skiepijimo būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Vienos vakcinos dozės kaina vidutiniškai svyruoja apie 25–27 eurus. Todėl skiepijimas yra didelė finansinė našta šeimai. Tik Austrijoje pasiskiepiję yra 80 procentų gyventojų, nes šalyje yra valstybinės skiepijimų programos“, – sako specialistė.
Lietuvoje kasmet pasiskiepija vidutiniškai 40–50 tūkstančių gyventojų. Šiaulių apskrityje besiskiepijančių skaičius svyruoja apie 5 tūkstančius per metus. „Tai tikrai nėra dideli skaičiai, atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apskritis priklauso vidurio Lietuvos regionui su didžiausiu sergamumu erkių pernešamomis ligomis“, – pažymi R. Švambarienė.
Kodėl Lietuvoje skiepai nuo erkinio encefalito nekompensuojami?
„Kokias vakcinas įtraukti į nacionalinį skiepijimų kalendorių ir nacionalinę programą, sprendžiama pagal galimybę suvaldyti tam tikrą užkrečiamąją ligą, užkrečiamosios ligos naštą visuomenės sveikatai, tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir gaires“, – sako Loreta Ašoklienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja.
Pasak L. Ašoklienės, pagal sukeliamą naštą visuomenei 2014–2018 metų nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje numatytos dvi naujos vakcinos: nuo pneumokokinės infekcijos, sukeliančios meningitus, sepsį, pneumonijas (skiepijama nuo 2014-ųjų rudens), ir nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos, sukeliančios gimdos kaklelio vėžį (skiepijimus numatoma pradėti nuo 2016-ųjų rugsėjo).
„Erkinio encefalito vakcinos, kaip ir kitų aktualių vakcinų, įtraukimas į skiepijimų programą neabejotinai bus svarstomas ateityje“, – patikino L. Ašoklienė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą, darbuotojams, kuriems darbo vietoje kyla erkinio encefalito rizika, skiepijimus nuo šios ligos privalo užtikrinti darbdavys.
Erkių naikinimas – ne išeitis?
Dažnam kyla klausimas: kodėl miškai ir parkai nepurškiami nuo erkių, kaip esą tai buvo daroma sovietmečiu?
„Sovietmečiu miškus purkšdavo ne nuo erkių, o nuo kitų įvairiausių kenkėjų invazijos. Dėl tikslumo reikėtų pasakyti, kad kai kuriose vietose – aplink parkus, kurortines zonas, vaikų stovyklas – nuo erkių bandydavo purkšti stipriu preparatu DDT, taip vadinamu dustu. Žinoma, poveikis buvo, tačiau dustas veikia visus mikroorganizmus. Buvo pastebėta, kad tai duoda ne tiek naudos, kiek žalos, ir purškimai buvo sustabdyti“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys.
Pasak specialisto, ir dabar Lietuvoje yra privačių dezinfekcijos ir kenkėjų naikinimo paslaugas teikiančių įmonių, kurios purškia ir nuo erkių.
„Tačiau purškimas nėra panacėja. Netgi naudojant šiuolaikinius pesticidus, tai gali duoti daugiau žalos, negu naudos. Nesakau, kad visiškai negalima purkšti. Jeigu tai nedidelė, uždara teritorija, ir tai yra būtina, pavyzdžiui, vaikų darželis, pobūvis gamtoje ir panašiai, laikinai erkes galima išpurkšti. Bet reikia suprasti tai, kad erkes nešioja ir paukščiai, ir graužikai, ir kiti gyvūnai, taigi išnaikintoje teritorijoje erkių vėl greitai atsiranda. Tai – kova su vėjo malūnais“, – pažymi L. Budrys.
Kenkėjų naikinimo ir prevencijos įmonės „Dezinfa“ Šiaulių regiono padalinio vadovas Nerijus Vasiliauskas sako, kad nėra cheminės medžiagos, kuri naikintų tik erkes: „Jeigu galėtume kontroliuoti tik erkes, būtų labai gerai, bet tuo pačiu naikinami visi vabzdžiai, taip pat ir saugotini, pavyzdžiui, laukinės bitės, miško skruzdėlės ir kiti.“
Padėtų geresnė teritorijų priežiūra
Pasak Aplinkos ministerijos specialisto L. Budrio, tinkamiausias būdas mažinti erkių populiaciją – tinkamai prižiūrėti parkus, sodybas, poilsiavietes: pjauti žolę nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei nei 10 centimetrų. Sugrėbti ir išvežti lapus. Parkuose ir miškuose iškirsti krūmokšnius, neleisti susidaryti brūzgynams ir kemsynams.
„Švarios ir sausos teritorijos yra nepalankios sąlygos drėgmę mėgstančioms erkėms“, – pažymi specialistas.
Specialistai aiškina, kad erkių paplitimą, gausą ir išgyvenamumą įtakoja klimato šiltėjimas. Priklausomai nuo oro sąlygų, aktyvių erkių galima aptikti jau nuo vasario pabaigos iki pat gruodžio pradžios. Be to, Lietuvoje erkėms veistis palankus landšaftas: daug lapuočių miškų, apleistų žaliųjų plotų, nedirbamų laukų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento specialistai jau eilę metų Šiaulių rajono Luponių ir Radviliškio rajono Linkaičių miškuose vykdo sezoninių iksodinių erkių gausos stebėjimus bei renka erkes Laimo ligos sukėlėjų (Borerelia burgdorferi) nustatyti. Dėl erkinio encefalito erkės netiriamos, nes tai labai brangu.
Šiais metais erkių gausos stebėjimai buvo pradėti vykdyti balandžio pradžioje. Vidutiniškai per balandžio mėnesį Luponių miške buvo aptiktos 42 aktyvios erkės, Linkaičių – 5,5. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, erkių gausa šiuose miškuose išliko panaši. Praėjusiais metais iš 116 ištirtų erkių, užsikrėtusios buvo 36, tai sudaro 31 procentą. Erkių infekuotumo rodiklis pastaraisiais metais taip pat išlieka panašus.
Lietuvoje vidutiniškai yra apie 30 procentų erkių yra Laimo ligos sukėlėjo nešiotojų ir apie 10 procentų – erkinio encefalito viruso nešiotojų.
Einant į gamtą patariama naudoti repelentus (priemones, atbaidančias vabzdžius), tinkamai apsirengti, kad erkės nepalįstų po drabužiais, grįžus iš parko ar miško gerai apsižiūrėti ir apžiūrėti savo augintinius. Radus erkę, ją sunaikinti, o ne numesti, nes ji gali rasti saugų prieglobstį ir jūsų kieme.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ERKĖS: Lietuvoje vidutiniškai apie 30 procentų erkių yra Laimo ligos sukėlėjo nešiotojų ir apie 10 procentų – erkinio encefalito viruso nešiotojų.
SKIEPAI: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Rita Švambarienė: „Vienos vakcinos dozės kaina vidutiniškai svyruoja apie 25–27 eurus. Todėl skiepijimas yra didelė finansinė našta šeimai. Tik Austrijoje pasiskiepiję yra 80 procentų gyventojų, nes šalyje yra valstybinės skiepijimų programos.“