Naujausios
Eurakaliai litą jau išėmė iš apyvartos
Nors Europos Taryba tik šią vasarą ketina apsispręsti, ar Lietuvai nuo 2015-ųjų bus leista įsivesti eurą, mūsų šalies viršūnės šiuo faktu, regis, net neabejoja ir skubinasi ruoštis. „Vakaro žinios“ teiravosi ekspertų, ar ne per anksti krauname litus į šiukšlių maišus.
Daug paruošiamųjų darbų
Jau šį pavasarį nuspręsta kaldinti būsimas lietuviškas apyvartines euro monetas su įspausta 2015-ųjų data, o šalies prekybininkai intensyviai ruošiasi kainų perėjimui, mat iš valdžios yra gavę pažadą, kad euras tikrai bus.
Lietuvos prekybinių įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas patikino, jog prekybos sektorius neturi kitos išeities, kaip tik ruoštis netrukus ateisiančiam eurui.
„Mes, kaip prekybos, verslo sektorius, puikiai suprantame, kad mums numatyta daugiausia pareigų ir atsakomybės. Dėl to į šitą procesą žiūrime labai atsakingai ir pradėjome ruoštis kiek įmanoma anksčiau. Suprantame, kad bendra šalies žmonių nuotaika dėl euro priklausys nuo to, kaip jiems pavyks pirmomis dienomis su kita valiuta apsipirkti“, - sakė L.Vilimas.
Jo teigimu, šiuo metu glaudžiai bendradarbiaujama su kaimyninėmis šalimis ir įmonėmis, kurios turi atstovybes Latvijoje bei Estijoje, analizuojama jų geroji ir blogoji patirtis. Šiuo metu svarbiausias darbas - IT sistemų keitimas.
„Nuo vasaros vidurio ar ankstyvo rudens, priklausomai nuo to, kada Europos Taryba paskelbs sprendimą, visi prekybininkai be išimties turės spausdinti dvigubas kainas, nors ir dabar daugelis didžiųjų prekybos centrų jau tai daro. Be abejonės, reikės išmokyti darbuotojus“, - pasakojo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas.
Stengsis būti skaidrūs
L.Vilimas patikino, kad norima, jog perėjimo prie euro procesas būtų kuo skaidresnis. Dėl to prekybos įmonės yra pasiruošusios su Vyriausybe pasirašyti „Geros valios ir praktikos memorandumą“, kuriuo ketina įsipareigoti, kad procesas vyks pagal įstatymus, kainos bus perskaičiuojamos taip, kaip numatyta, o konvertavimas vyks pirkėjo naudai.
Tiesa, panašius pažadus žarstė ir Latvijos prekybininkai, tačiau šioje šalyje įvedus eurą pasipylė skundai, jog kainos vis dėlto pakilo.
L.Vilimas įsitikinęs, jog Latvijoje brango ne maisto produktai, o kitų paslaugų kainos.
„Kasdieniai maisto produktai - jautriausia prekių grupė. Manau, kad ir Latvijoje šiame sektoriuje kainos nekilo būtent dėl konvertavimo. Tačiau yra kiti sektoriai, kurie aptarnauja dažniausiai vidutinių ir aukštesnių pajamų gyventojus. Tai įvairios paslaugos, viešbučiai, restoranai ir t. t., kur žmonės kiekvieną dieną nestebi kainų. Šiame sektoriuje tikrai buvo kainų pokytis. Tačiau kalbant apie kasdienes vartojimo prekes, tikrai užtikrinu, kad visi laikysis tų taisyklių ir dėl euro įvedimo tikrai niekas nepiktnaudžiaus. Bent jau sieksime, kad niekas to nedarytų. Tačiau reikia suprasti, kad rinka yra dinamiškas dalykas ir kainos gali kilti nepriklausomai nuo euro. Tačiau dėl euro konvertavimo proceso, akcentuoju, kainos neturėtų keistis. Įmonės, kurios pasirašys memorandumą, įsipareigos to laikytis“, - teigė L.Vilimas.
Tiesa, pašnekovas pripažino, jog nieko negali užtikrinti šimtu procentų, todėl negalima atmesti galimybių, kad atsiras ir situacija piktnaudžiaujančių įmonių. Vis dėlto viliamasi, kad tokių bus mažuma.
Valdžia užtikrino
L.Vilimas įsitikinęs, jog prekybininkai nepersistengia skubėdami, mat aukščiausios valstybės institucijos, Lietuvos bankas yra pateikę analizes ir užtikrinę, kad visi rodikliai yra tinkami eurui įvesti, todėl jais nepasitikėti būtų neatsakinga.
„Net jei įvyktų taip, kad mes euro neįsivesime, jau geriau žinoti, kad buvai pasiruošęs, negu įvykus žinoti, kad nepasiruošei, ir turėti problemų. Juk atsarga gėdos nedaro. Be to, kuo daugiau pasitikėti, jei ne aukščiausiomis valstybės institucijomis, kurios patikino, kad taip tikrai turėtų būti“, - mano asociacijos vykdantysis direktorius.
Tai, jog atsarga gėdos nedaro, patvirtino ir verslininkas Antanas Bosas. Jo teigimu, prekybininkams neliko nieko kito, kaip tik ruoštis euro įvedimui, mat valdžia jau priėmė sprendimą, nepaisydama tautos nuomonės.
Per anksti
A.Bosas įsitikinęs, kad valdžios vyrai tautos nuomonės ignoruoti neturėtų: „Nereikia bijoti priimti tautos valios, nepriklausomai nuo to, kad mes pasirašėme, jog būsime euro zonoje stodami į Europos Sąjungą, bet mes nepasirašėme, kada. Reikia išlaukti geresnių laikų, kai Europoje sumažės krizės rizika, kai stabilizuosis situacija pietinėse ES šalyse. Šiandien, esant tokiai finansinei ekonominei situacijai, mokesčių mokėtojams, tai yra visai tautai, per brangiai kainuotų. Vien Europos stabilumo mechanizmo mokestis - 20 mlrd. eurų - yra nepakeliama našta mūsų biudžetui.“
Verslininkas įsitikinęs, jog jo nuomonei pritartų ir didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, jeigu jų vis dėlto būtų atsiklausta.
„Bet mūsų niekas neklausia, todėl prekybininkai turi ruoštis, kad viskas nevyktų skubotai“, - sakė A.Bosas.
Buvęs premjeras Andrius Kubilius ir esamas - Algirdas Butkevičius.
Justo Krilavičiaus fotokarikatūra
Audrius RUDYS, signataras, ekonomistas:
Nematau čia nieko blogo. Jau senokai apsipirkdamas kai kuriuose prekybos tinkluose gaunu kvitą, pasižiūriu, ir ten yra įrašyta, kiek tas mano pirkinys kainuoja eurais.
Nematau nieko blogo ir ta prasme, kad tokiu atveju tie Lietuvos piliečiai, kurie gyvena ne vien Lietuvoje, bet keliauja ir po Europos šalis, turinčias eurą, gali pradėti lyginti kainas. Tada mintyse nereikia perskaičiuoti, nes jie jau jas mato.
Tai net nekenktų ir tuo atveju, jeigu galų gale Lietuva dėl vienų ar kitų priežasčių nuo kitų metų pradžios neįsivestų euro. Todėl, kad šiaip ar taip mes esame tam tikroje ekonominėje erdvėje, kurioje dominuoja euras.
Tačiau matau kitą blogesnį dalyką. Investicijos į informacines sistemas, veikiančias euro ritmu, gali priversti prekybininkus atkakliau siekti euro įvedimo. Kitaip sakant, labiau spausti tiek oficialiai, tiek neoficialiai valdžios žmones, kad jie intensyviau dirbtų siekdami įvesti eurą.
Aš esu šalininkas manančiųjų, kad litą reikia išlaikyti maksimaliai ilgai. Todėl šitie žingsniai, kurie patys savaime neveda prie euro įvedimo, tačiau gali būti stimulas kapitalo atstovams stipriau spausti valstybę, nes jie jau yra investavę, galimai kelia pavojų. Tada prekybininkai galės sakyti, kad mes pasiruošėme, o jūs neryžtingai elgiatės.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
