Naujausios
Euro žala nusveria naudą
Finansų analitikas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Valdemaras KATKUS teigia, kad tokios euro zonos, į kurią Lietuva ketino stoti dar 2007 metais, šiandien jau nėra, o dabartinė euro zona yra gerokai brangesnė į ją stojančioms valstybėms.
 |
| Finansų analitikas, Nepriklusomybės Atkūrimo Akto signataras Valdemaras Katkus ELTA nuotr. |
Dvi pusės
„Iki šios dienos niekas iš valdžios institucijų – nei centrinis bankas, nei Vyriausybė – nėra pateikę euro įsivedimo sąnaudų, – konstatuoja V.Katkus. – O tas sąnaudas reikėtų skirstyti į dvi dalis. Viena dalis būtų stojimo į euro zoną sąnaudos, t.y. lietuviškų litų išėmimas iš apyvartos, euro įvedimas, apskaitos pakeitimas, netgi apskaitos aparatų perprogramavimas, kainų perskaičiavimo sąnaudos „apvalinant“ į viršų ir t. t. Antra dalis yra buvimo euro zonoje sąnaudos, kurios pirmiausia susijusios su infliacijos rodiklio reguliavimu, o šis rodiklis ateityje gali būti „stogu“ atlyginimų augimui. Jeigu 2014 metais mes žadame įsivesti eurą, tai nuo 2015 metų antrosios pusės reikės dėti „stogą“, kad tie atlyginimai neaugtų, o tai yra rimtos sąnaudos. Apie tai šnekame mažiausiai 5 metus, tačiau politikai tiesiog nenori nieko girdėti, be to, daugelis jų tiesiog to nesupranta...“
Galvos skausmas
Pasak finansų analitiko, būtent antroji sąnaudų dalis yra tiesiogiai susijusi su milijardų išvežimu iš Lietuvos: „Kai Estija 2011 metų sausio 1 dieną įsivedė eurą, jau sausio 11 dieną estų Parlamentas balsavo dėl įnašo į euro zonos fondus. Buvo priimta, kad tokio įnašo suma sudarys 1,3 milijardo eurų, o tai yra 5 milijardai litų. Tokią sumą jie dabar privalo išvežti iš savo šalies ir, grubiai tariant, padėti į užsienio banką iki 2014 metų pirmojo pusmečio. Palyginkite – Lietuvoje tokia suma reikštų visą metinį Sveikatos draudimo fondą... Finansų ministras sako, kad jam skauda galvą tik dėl infliacijos, bet kažkodėl jam neskauda galvos dėl tų 5 milijardų, iš kur jis juos paims? Juk tiek ir netgi, ko gero, daugiau (nes mūsų ekonomika didesnė nei Estijos) mums reikia vien tam, kad įstotume į euro zoną“.
Kriterijų niekas nesilaiko
Pasak V. Katkaus, vien buvimo euro zonoje sąnaudos šiuo metu yra „siaubingai didelės“, aiškiai neadekvačios gaunamai naudai: „Turėkime galvoje, kad visos be išimties senosios euro zonos šalys, taip pat ir naujai įstojusios, įskaitant Estiją, nesilaiko savo pačių nustatytų Mastrichto kriterijų. Kiekviena nauja šalis, kuri į euro zoną stoja, privalo tų kriterijų laikytis automatiškai, nes priešingu atveju jos ten niekas nepriims. Vadinasi, ji tampa finansine donore toms senosioms šalims. Kiekviena nauja šalis senosioms šalims atneša papildomus pinigus. Tai aš grįžtu prie to, kad Lietuva neišvengiamai praras daugiau, negu gaus“.
Neaiški sandara
Finansų analitikui daug abejonių kelia ir dabartinė euro zonos sandara: „Ši konfigūracija šiuo metu yra labai neaiški. Ar atsiras ten naujų reguliuojančių institucijų, ar ne? Ar gali tos man minėtos sąnaudos dar labiau išaugti – juk niekas tokios galimybės neatmeta, vadinasi, mes netgi šiandien nežinome, kiek pinigų turėsime išvežti iš šalies. Todėl dabar į tokią euro zoną stoti, kol nėra joje aiškios konfigūracijos ir, svarbiausia, kol jokia Lietuvos įstaiga nepateikė aiškios stojimo į euro zoną sąnaudų sąmatos, būtų mažų mažiausiai neatsakinga. Kol nėra mano minėtos sąmatos, kol neaiški net apytikslė šio žingsnio kaina, negalima apie tai net rimtai diskutuoti. Per pastaruosius 26 mėnesius euro zona pasikeitė neatpažįstamai, niekas nežino, kaip ji keisis toliau, todėl apie skubų euro įsivedimą kalbėti yra neatsakinga“.
Palengvėjimo mitologija
V.Katkus abejoja ir praktine buvimo euro zonoje nauda: „Nežinau, kuo pagrįstos kalbos, kad įstojus į euro zoną esą palengvės tarpusavio atsiskaitymai. Įmonės skaičiuoja, kad iš viso bus sutaupyta daugiau nei 100 milijonų litų valiutos mainams, nes nereikės keisti pinigų, tačiau ar ši suma adekvati išvežamiems iš šalies mažiausiai 5 milijardams? Sutinku, kad galbūt paskaidrės balansai tarp šalių ir bus lengviau palyginti jų ekonomiką, bet nežinau, kokia iš to nauda... Ar padidės investicijos?
Paaiškėjo, kad niekas negali aiškiai pasakyti, ar tikrai investicijų padaugėjo dėl buvimo zonoje. Paimkime tris Skandinavijos šalis – Švediją ir Daniją su savo kronomis bei Suomiją su euru. Ar suomių buvimas euro zonoje jiems pagerino gyvenimą? Pačioje Suomijoje vyksta audringos diskusijos dėl to, kad pinigai išvežami iš šalies ir remiamos Pietų Europos valstybės. Tose trijose stabiliose šalyse statistiškai neįmanoma įrodyti investicijų padidėjimo ar sumažėjimo dėl euro įsivedimo ar jo nebuvimo. Be to, nejaugi kas nors drįstų pasakyti, kad danai su švedais gyvena blogiau negu suomiai?“
Finansinis paradoksas
Kaip akcentuoja finansų analitikas, naudą iš euro įvedimo pajus nebent centrinis bankas, kuriam mažiau skaudės galvą dėl lito likvidumo valdymo, bet kalbėti apie investicijų pritraukimą ar skolinimosi reitingo padidėjimą yra labai problemiška: „Aš stipriai dėl to abejoju. Tarp finansų profesionalų šiuo klausimu tebevyksta didžiulė diskusija ir yra labai svari nuomonė, kad euro įsivedimas tik paspartina krizę kurioje nors silpnesnėje šalyje. Konferencijose ir tarp privačių investuotojų gyvai nagrinėjamas vadinamasis Ispanijos ir Didžiosios Britanijos paradoksas. Ispanijos visi rodikliai – valstybės prasiskolinimas, bankų blogų paskolų lygis ir kiti finansiniai skaičiai – yra gerokai geresni negu Didžiosios Britanijos. Tuo tarpu Ispanijos būklė yra labai bloga, ji yra tų vadinamųjų gelbėtinų valstybių sąraše. Iš čia labai paprastas klausimas: kodėl britai, būdami blogesnėje padėtyje, skolinasi kur kas pigiau negu Ispanija ir jokios paramos savo bankams neprašo? Tik dėl to, kad Ispanija yra euro zonoje, ji ir susidūrė su tokiomis finansinėmis problemomis bei atsidūrė ant bankroto slenksčio. Vadinasi, įstojimas į euro zoną nei pagerina skolinimosi reitingų, nei sumažina finansinių krizių tikimybę“.
Žmonėms viskas brangs
Vis dėlto svarbiausia, kaip euro įvedimas gali paveikti paprastų žmonių finansinę būklę. V. Katkus ir čia nemato didelių prošvaisčių: „Kainos bus „suapvalintos“, t.y. gerokai padidės. Tikrai žemyn kainos nekris, bent jau taip jų niekas neapvalins. O štai kaip pasielgs darbdaviai – nežinau. Bet kokiu atveju bus akivaizdus gyventojų perkamosios galios sumažėjimas – vienareikšmiškai. Be to, jau sakiau, kad nežinau, iš kur Vyriausybė paims 5 milijardus litų, kuriuos privalės sumokėti vien už įstojimą. Matyt, atims iš socialinių programų, nes daugiau nėra iš kur. Bet liūdniausia, kad mūsų valdžia netgi nesistengia padaryti sąmatos ir net nebando išsiaiškinti, ar mes apskritai pajėgūs stoti į gerokai pabrangusią euro zoną. Mes vos ne vos, po truputį lipame iš baisios krizės, tai ar dabar metas užsiversti papildomą naštą, užkrauti ją žmonėms ant pečių, jeigu apčiuopiamos naudos kol kas yra mažiau negu sąnaudų?“
Ričardas ČEKUTIS, „Respublikos“ žurnalistas
