Naujausios
Europos kruopos nepaslepia lietuviško skurdo
Penktadalis šalies gyventojų gyvena už skurdo ribos. Tokia oficiali statistika. „Maisto bankas“, renkantis aukas, skelbia negalintis pamaitinti visų, kuriems reikia pagalbos. Skurdo daug, bet gaunančių paramą maisto produktais iš Europos Sąjungos lėšų gerokai mažėja. Iš kur toks paradoksas? Gal valstybė vaidina, kad skurdo mažėja, nes vis mažėja valgančiųjų Europos Sąjungos kruopas?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Skurdo daugėja ir tarp dirbančių žmonių
Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 610 tūkstančių asmenų, kurie sudarė 20,6 procento visų šalies gyventojų – tai 2 procentiniais punktais daugiau nei 2012 metais, rodo Statistikos departamento atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys.
Skurdo rizikos riba pernai buvo 811 litų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1703 litai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste pernai gavo 15,1 procento, kaime – 31,7 procento gyventojų. Pernai, palyginti su 2012-aisiais, skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,4 procentinio punkto, kaime – 3,2 procentinio punkto.
Skurdo rizikoje dažniausiai atsiduria vaikai iki 18 metų – jų skurdo rizikos lygis pernai buvo 26,9 procento ir, palyginti su 2012 metais, padidėjo 6,1 procentinio punkto.
65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis 2013 metais sudarė 19,4 procento – 0,7 procentinio punkto daugiau nei 2012-aisiais.
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 9,1 procento, tarp bedarbių – 61 procentas, tarp senatvės pensininkų – 22,7 procento.
Pernai dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis padidėjo 1,5 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 6,6 procentinio punkto, senatvės pensininkų – 1,9 procentinio punkto.
Skurdo rizikos gylis pernai buvo 24,8 procento – tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos buvo vidutiniškai 24,8 procento mažesnės už skurdo rizikos ribą. Per metus skurdo rizikos gylis padidėjo 2,2 procentinio punkto. Mieste skurdo rizikos gylis pernai siekė 20,5 procento, kaime – 26,3 procento.
"Eurostato" duomenimis, Estijoje skurdo rizikoje 2013 metais gyveno 18,6 procento, Latvijoje – 19,4 procento gyventojų. Per metus Estijoje skurdo rizikos lygis padidėjo 1,1 procentinio punkto, Latvijoje – 0,2 procentinio punkto.
Mažėja alkstančių?
„Šiaulių krašto“ kalbinti apskrities socialinės paramos specialistai teigia, kad gaunančių Europos Sąjungos paramą maisto produktais ir apskrities kaimiškuose rajonuose, ir Šiaulių mieste žymiai sumažėjo.
PAKRUOJO RAJONAS: beveik 17 kg per metus
Pakruojo savivaldybės Socialinės paramos poskyrio vedėja Ramunė Macijauskienė rajone šiemet tris kartus dalijo maisto paketus nepasiturintiems žmonėms. Parama maisto produktais yra teikiama šeimoms ir nepasiturintiems asmenims, kurių pajamos per mėnesį vienam asmeniui neviršija 525 litų.
R. Macijauskienė suskaičiavo, kad 2013 metais maisto paketų gavėjų skaičius buvo 4943 rajono gyventojai, o vienam gavėjui vidutiniškai teko 16,713 kilogramo maisto per metus.
2014 metais rajone buvo tris kartus dalijami Europos Sąjungos paramos maisto produktai. Gavėjų skaičius buvo 3415, sumažėjo ir produktų kiekis – iki 13,163 kilogramo per metus. Didžiausias maisto paketų gavėjų skaičius buvo 2011 – 2012 metais, tokių žmonių skaičius buvo išaugęs iki 6000. Kodėl gavėjų sumažėjo beveik pusantro tūkstančio, ar rajone sumažėjo skurstančiųjų?
„Gali būti, kad dėl kilusio minimalaus atlyginimo kai kurių asmenų pajamos padidėjo, nes jei net ir keliais centais perkopia 525 litų ribą, automatiškai išbraukiamas iš sąrašų. Buvo situacijų, kai seniūnijos darbuotojai pamatė, kad tas maistas yra perparduodamas, todėl kitą kartą jis maisto paketo jau nebegauna. Nemažai žmonių išvažiavo, mirė“, – komentavo R. Macijauskienė.
RADVILIŠKIO RAJONAS: stebisi mažėjimu
Ivanna Žmėjauskienė, Radviliškio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, skaičiuoja, kad mažėja gaunančiųjų maisto produktus, mažėja ir produktų įvairovė maisto paketuose.
2011 metais rajone buvo 10196 maisto gavėjai, 2012 metais – 9096, 2013 metais – 8200, o šiemet 6062 maisto gavėjai. Šiemet buvo trys maisto paketų dalijimai, sumažėjo maisto įvairovė.
„Yra žmonių, kurie kokių nors produktų nenori, sako, kad jiems nereikia, paburbuliuoja, bet vis tiek pasiima, nieko nepalieka. Mažėja ir socialinių pašalpų, ir maisto gavėjų, ir mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, mažėja socialiai remtinų žmonių. Kodėl? Gal išvažiuoja, gal įsidarbina... Mes patys stebimės“, – stebėjosi I. Žmėjauskienė.
Specialistė spėja, kad tai gali būti susiję ir su griežčiau vertinama galimybe gauti piniginę paramą. „Su prabangiomis mašinomis, kaip anksčiau, maisto produktų jau tikrai niekas nebeatvažiuoja pasiimti“, – tikino I. Žmėjauskienė.
AKMENĖS RAJONAS: likučių neturi
Akmenės rajono Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aleksandros Vismantienės teigimu, šiemet gegužės mėnesį rajone maisto paketus atsiėmė 2885 gavėjai, liepos mėnesį – 3316, rugsėjo – 3307. Pernai maisto gavėjų rajone buvo per 4000.
Vedėjos teigimu, neteko matyti išmėtytų produktų, kuriuos žmonės gauna veltui, todėl mano, kad žmonėms tokia parama yra geriau, nei parama pinigais, nes pinigai žymiai „slidesnis“ dalykas, nei maisto produktai.
„Likučių niekada nelieka, žmonės seniūnijose skuba pasiimti maisto produktus“, – sakė A. Vismantienė.
ŠIAULIŲ RAJONAS: žmonės sąmoningėja
Šiaulių rajono socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Silva Timinskienė skaičiuoja, kad šiemet rugsėjį maisto davinius atsiėmė 6150 žmonių.
„Vyksta gavėjų rotacija, nes tikrinamos gavėjų pajamos, šeiminė situacija. Žmonės sąmoningėja, praneša apie įsidarbinimą, apie pajamas. Prisideda ir gyventojų migracija“, – sakė S. Timinskienė.
Didžiausias maisto gavėjų kiekis rajone buvo 2009 metais – 10750 tūkstančių, 2010 metais – 12040, 2011 metais – 11090, o 2012 metais – apie 10 tūkstančių žmonių.
JONIŠKIO RAJONAS: keitėsi paketo turinys
Joniškio rajono Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Milašienė skaičiavo, kad rajone 2013 metais paramos maisto produktais gavėjų skaičius buvo 5188, šiemet – 3826 gavėjai.
„Mažėjo socialinių pašalpų gavėjų skaičius, automatiškai mažėjo ir maisto paketų gavėjų skaičius. Maisto paketus gavo ir vaikai, kuriems priklausė nemokamas maitinimas mokykloje. Dabar ir jų skaičius sumažėjo“, – sakė A. Milašienė.
Ir 2013, ir 2014 metais maisto paketuose buvo kvietinių miltų, trijų grūdų kruopų, rapsų aliejaus, sausų pusryčių, makaronų, žirnių, gabalinės mėsos konservų, cukraus ir ryžių kruopų. Šiemet, lyginant su 2013 metais, pakete nebeliko greito paruošimo makaronų ir saldinto sutirštinto pieno. Pasak specialistės, pagal naują programą kitais metais į maisto paketus siūloma įtraukti džiovintų vaisių, riešutų, galbūt higienos priemonių.
KELMĖS RAJONAS: šeria ir šunis
Kelmės rajono socialinių paslaugų tarnybos, dalijančios maisto paketus, direktorė Aldona Kvintufelienė skaičiavo, kad 2013 metais spalio mėnesį maisto produktus gavo 7937 rajono gyventojai. 2014 metų balandį gavėjų sumažėjo iki 5450, spalį vėl pakilo iki 5921 gavėjo.
„Yra žmonių, kurie ateina ir tiesiai šviesiai pasako, kad atėjo kruopų šunims šerti. Žmonės sukčiauja, tada ir padidėja poreikis“, – sakė A. Kvintufelienė.
Direktorė pasakojo, kad parama maisto produktais kai kurioms šeimoms yra būtina. „Jeigu šeimoje yra dešimt žmonių, šeima per kartą gauna 10 butelių aliejaus, 10 kilogramų miltų. Tai didžiulė paspirtis. Bet yra šeimų, kur spintelėje guli kelių metų kruopos ar miltai, nes mamytė neturėjo kada virti ir kepti savo vaikams“, – pasakojo A. Kvintufelienė.
ŠIAULIŲ MIESTAS: išgyvena dėl paramos gavimo
Ilona Sungailienė, Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijos Šiaulių skyriaus, dalijančio maisto paketus nepasiturintiems miesto gyventojams, sekretorė-slaugytoja sakė, rugsėjo mėnesį maisto produktus gavo 5497 gyventojai, gegužę – 4300 gyventojų.
Miesto gyventojai gegužę gavo miltų, makaronų, trijų grūdų kruopų, žirnių, ryžių, sausų pusryčių, aliejaus, gabalinės mėsos konservų, cukraus. O rugsėjį nebebuvo pakete cukraus, aliejaus, trijų grūdų kruopų ir gabalinės mėsos konservų.
„Ypač sunkiai išgyvena, kad reikia imti paramą maisto produktais žmonės su aukštuoju išsilavinimu. Bet toks likimas – neteko darbo, neteko pajamų ir tenka imti paramą maistu“, – sakė I. Sungailienė.
„Maisto bankas": vis ilgesnė alkstančiųjų eilė
„Maisto banko“ vadovo Vaidoto Ilgiaus teigimu, nors per jų rengiamas akcijas surenkama vis daugiau aukojamo maisto, tačiau nepakanka, nes didėja poreikis.
„Maisto bankas“ didžiąja dalimi paramą suteikia beveik 500 šalies socialinių organizacijų, kurios maistą gamina ar dalija maisto paketus nepasiturintiems asmenims.
„Žmonių, norinčių gauti paramą maistu ir laukiančių eilėje yra labai daug. Pernai paskaičiavome, kad mūsų surinktas maistas pasiekė 205 tūkstančius asmenų. Šiemet matome, kad yra daug daugiau žmonių, kurie norėtų gauti paramą maistu, nei mes galime išdalyti. Skaičiai rodo, kad mūsų visuomenė tikrai neturtėja ir atotrūkis tarp mažiau uždirbančių ir daugiau uždirbančių nemažėja“, – sakė V. Ilgius.
"Maisto bankas" paramą maistu suteikia pagal tuos pačius kriterijus, kaip dalijami ir Europos Sąjungos maisto paketai. Pagrindinis rodiklis – pajamos turi neviršyti 525 litų vienam asmeniui.
„Puikiai žinome, kad net ir dirbantys žmonės, jeigu turi finansinių įsipareigojimų, patiria skurdą ir yra reikalingi paramos. Jeigu turėtume daugiau galimybių ir daugiau maisto, tikrai yra kam jo duoti, nes skurdo pasekmės Lietuvoje skaudžios. Reikia pagalbos žmonėms ne tik kruopomis, bet ir įvairesniais produktais, nes poreikis yra didžiulis, o pasisakyti aplinkai, kad žmogus neturi ko valgyti, yra labai sunku“, – sakė V. Ilgius.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
PARAMA: Poreikis gauti paramą nemažėja, nors valdiškos pagalbos sulaukia vis mažiau žmonių.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ATOTRŪKIS: „Maisto banko“ vadovo Vaidoto Ilgiaus teigimu, mūsų visuomenė tikrai neturtėja ir atotrūkis tarp mažiau uždirbančių ir daugiau uždirbančių nemažėja.
Iš skurstančių asmenų tyčiojamasi
„Šiaulių kraštas“ apie skurdo situaciją ir paradoksus dėl paramos kalbėjosi su Romu LAZUTKA, ekonomistu, profesoriumi, tyrinėjančiu socialines problemas.
– Kodėl Lietuvoje susidarė tokia paradoksali situacija: viena vertus, skurstančių žmonių daugėja, o gaunančių paramą, taip pat ir maisto produktais, staiga gerokai sumažėjo?
– Parama maisto produktais yra glaudžiai susijusi su pinigine parama socialinėmis pašalpomis. Tie, kurie negauna socialinių pašalpų, automatiškai nebegauna ir maisto paketų. O skurstančiųjų asmenų šalyje vis daugėja. Akivaizdu, kad skurdo situacija šalyje nepagerėjo.
Ydinga yra tai, kad, jeigu savivaldybės neišmoka visų skiriamų pašalpoms lėšų, jas gali panaudoti savivaldybės skoloms dengti. Žinome, kad visos savivaldybės turi skolų.
– Deklaruojama, kad dalis žmonių nepagrįstai gaudavo pašalpas, todėl savivaldybės dabar sutaupo.
– O kodėl tada mokėjo, jeigu nereikėjo mokėti? Kai kurios savivaldybės net nebeslepia, kad dalis žmonių iš viso nebesikreipia dėl pašalpų, nes į juos kreivai žiūrima, tikrinamos gyvenimo sąlygos, į juos žiūrima, kaip į piktnaudžiautojus, tyčiojamasi.
Savivaldybės yra suinteresuotos, kad kuo mažiau žmonių gautų pašalpas, todėl kai kuriais atvejais neatidžiai paaiškina, kokių reikia dokumentų, žmonės nebedrįsta dar kartą kreiptis. Tai gana pavojingos tendencijos.
– Kuo jos pavojingos?
– Atsiras žmonių, kurie tikrai neturės iš ko gyventi, bet neturės kam pasiskųsti.
Juk žmonės dabar persekiojami dėl sugyventinių ryšių. Ką reiškia, kai moteris turi sugyventinį? Gal jai buityje tikrai reikia pagalbos, bet kuo čia dėtas sugyventinio uždarbis, kodėl jis juo turi dalytis su moters vaikais, kurie yra visai ne jo? Tai dviejų žmonių bendravimo reikalas ir labai gėda eiti ir aiškintis, kas, su kuo ir kam padeda buityje. Tokie žmonės lieka už ribos.
Jeigu savivaldybės dabar sutaupo skurstančių žmonių sąskaita, kodėl jos apmoka savo skolas, o ne padeda būtent skurstantiems? 350 litų pašalpa tikrai nėra pakankama žmogui išgyventi, šeimos su vaikais iš tokių pašalpų labai sunkiai verčiasi. Kodėl nepadidinus papildomai iš sutaupytų pinigų pašalpų tiems, kurie labai sudėtingoje padėtyje?!
Mūsų žmonės iš skurdo ir neišeina, nes parama yra per menka, kad žmonės paliktų tą skurdo zoną.
Reikia skaičiuoti ne kiek žmonių, gaunančių paramą, sumažėjo, o kiek negauna paramos ir dėl to labai sunkiai gyvena.
– Ar socialinė valstybės politika netobula?
– Ji visiškai bloga, nes nėra skiriama tai sričiai, kuriai labiausiai reikia. Į tuos žmones žiūrima su pašaipomis, iš jų tyčiojamasi, jie stigmatizuojami.
Kažkoks valdininkas savo socialinio tinklo paskyroje šaipėsi iš jaunimo, kuris turi atidirbti už tas pašalpas gatvėje. Tyčiojamasi iš tų žmonių, kurie nenori eiti gatvių šluoti, nes turi išsilavinimą, bet be pašalpos neišgyvena. Tai atspindi valstybės požiūrį į žmones, kurie papuolė į vargą.
Žmonės stumiami į šešėlį – prie nelegalaus darbo. Tai labai blogai ir tai trukdo sukurti gerą paramos sistemą.
Turėtų būti valstybinė apeliacinė tarnyba tokiems žmonėms, kurie gauna paramą iš valstybės. Žmonės turi turėti, kur pasiskųsti, jeigu jis atsidūrė už skurdo ribos, bet negauna paramos dėl valdininkų įtarimų: pavyzdžiui, nusipirko automobilį, gavęs perlaidą iš emigracijoje gyvenančio artimojo.
– Koks visuomenės požiūris į pašalpas gaunančius žmones?
– Visuomenės požiūris yra su pasityčiojimo gaidele. Su visuomene yra kažkas negerai, kad tiek daug žmonių yra už skurdo ribos.
Pas mus labai ginamos tautinės, seksualinės mažumos, o skurstantys yra diskriminuojami. Bet tai niekam nekliūva, nes iš vargstančio žmogaus galima išsityčioti, kad jis nepajėgia susitvarkyti savo gyvenimo.
Tyčiojamasi iš priklausomybes turinčių šeimų vaikų. Juk jie nekalti, kad tokioje aplinkoje gyvena. Jiems reikia padėti, o ne tyčiotis.
Reikia kažką daryti, kad tie žmonės keistųsi, o ne nusiplauti rankas.
Yra toks posakis „nusipelnę vargšai“ ir „nenusipelnę vargšai“. „Nusipelnę“ – tai tie, kurie jau yra seni. O jeigu žmogus yra darbingo amžiaus, jis „nenusipelnęs“ ir turi pats kapstytis.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
POLITIKA: Profesoriaus Romo Lazutkos teigimu, socialinė politika mūsų šalyje yra prasta – skurstantys jaučia atskirtį.
