Forumo teatras leidžia atsukti laiką

Fo­ru­mo teat­ras lei­džia at­suk­ti lai­ką

Pa­ty­čios mo­kyk­lo­je, smur­tas šei­mo­je, nar­ko­ti­kų ir mei­lės is­to­ri­ja, prie­ka­bia­vi­mas au­to­bu­se – to­kius ke­tu­ris ak­tua­lius siu­že­tus žiū­ro­vų dis­ku­si­jai pa­tei­kia Šiau­lių fo­ru­mo teat­ro dirb­tu­vių ak­to­riai – gim­na­zis­tai, va­do­vau­ja­mi ak­to­rės Mo­ni­kos Šal­ty­tės. Pir­ma­die­nį lau­kia pa­sku­ti­nis pa­si­ro­dy­mas, bet ti­ki­ma­si, kad lū­kes­čius ge­ro­kai vir­ši­ju­sį pro­jek­tą pa­vyks tęs­ti.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Dis­ku­si­joms – ke­tu­ri etiu­dai

Be­veik tris mė­ne­sius fo­ru­mie­čiai rink­da­vo­si į re­pe­ti­ci­jas Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je. Čia pir­ma­die­nį vyks pa­baig­tu­vių va­ka­ras, skir­tas ar­ti­mie­siems.

Pa­sak Fo­ru­mo teat­ro dirb­tu­vių va­do­vės, Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­rės Mo­ni­kos Šal­ty­tės, tru­pė­je – de­vy­nio­li­ka Šiau­lių gim­na­zis­tų iš „Sau­lė­te­kio“, Didžd­va­rio, Ju­liaus Ja­no­nio ir Sta­sio Šal­kaus­kio gim­na­zi­jų. Fo­ru­mo teat­ro dirb­tu­ves ini­ci­ja­vo VšĮ „Is­tar­tas“.

Pa­reng­ti siu­že­tai ro­dy­ti mo­kyk­lo­se, du kar­tus – Šiau­lių „Laip­tų“ ga­le­ri­jo­je, tad Fo­ru­mo teat­rą ga­lė­jo pa­ma­ty­ti įvai­raus am­žiaus, iš skir­tin­gų Šiau­lių ap­skri­ties vie­tų at­vy­kę žiū­ro­vai.

Pa­sak M. Šal­ty­tės, Fo­ru­mo teat­ro spek­tak­ly­je svar­biau­sia yra ge­ra dis­ku­si­ja. Pa­ro­džius is­to­ri­ją, dis­ku­tuo­ja­ma su pub­li­ka, ko­kią pro­ble­mą jie ma­tė, kas yra au­ka, kas ag­re­so­rius, kaip si­tua­ci­ją bū­tų ga­li­ma keis­ti, kas iš per­so­na­žų ga­lė­tų pa­sielg­ti ki­taip, kad is­to­ri­ja ne­si­baig­tų blo­gai au­kai.

Ke­tu­riems etiu­dams pa­si­rink­tos ak­tua­lios te­mos, pa­rem­tos tik­rais nu­ti­ki­mais.

Vie­na is­to­ri­ja skir­ta pa­ty­čioms kla­sė­je, nes pa­ty­čių mas­tas Lie­tu­vos mo­kyk­lo­se skel­bia­mas di­džiau­sias Eu­ro­po­je.

Ki­tas siu­že­tas – prie­ka­bia­vi­mas au­to­bu­se. Paaiš­kė­jo, kad dau­gy­bė jau­nų žmo­nių yra pa­ty­rę ne­ma­lo­nių is­to­ri­jų, nu­tin­kan­čių vie­šo­je vie­to­je – au­to­bu­se ar au­to­bu­sų sto­te­lė­je, o ap­lin­ki­niai sten­gia­si ne­rea­guo­ti į konf­lik­ti­nę si­tua­ci­ją.

Tre­čia te­ma – dau­giab­riau­nė, vai­ki­no ir mer­gi­nos mei­lės san­ty­kiai, į ku­riuos įsi­py­nę nar­ko­ti­kai, prie­var­ta, va­gys­tės, ma­ni­pu­lia­ci­ja jaus­mais.

Ket­vir­ta is­to­ri­ja – smur­tas šei­mo­je, des­po­tiš­kas tė­vo el­ge­sys su vai­kais, ma­mos ne­ge­bė­ji­mas pa­keis­ti si­tua­ci­ją.

Pa­si­ro­dy­mus mo­kyk­lo­se fo­ru­mie­čiai pra­dė­da­vo nuo pa­ty­čių te­mos, žiū­ro­vai vi­sa­da spar­čiai įsi­jung­da­vo į dis­ku­si­ją.

„Ne­jau­kia ty­la moks­lei­viai su­rea­guo­da­vo į smur­tą šei­mo­je – ko ge­ro, da­lis jų yra tai pa­ty­rę, at­pa­žin­da­vo si­tua­ci­ją“, – sa­ko M. Šal­ty­tė.

Dis­ku­si­jų ir pa­siū­ly­mų bū­ta įvai­rių. Gy­viau­sia dis­ku­si­ja ak­to­rė įvar­di­ja vy­ku­sią Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­jo­je, kur bu­vo miš­ri au­di­to­ri­ja: tė­vų, pe­da­go­gų ir mo­ki­nių.

„Ti­ki­mės, kad su­ra­si­me bū­dų tęs­ti veik­lą, nes įdir­bis ge­ras, pui­ki gru­pė. Ne­daž­nai pa­si­tai­ko toks tur­tas – vi­si mo­ty­vuo­ti, suin­te­re­suo­ti, jiems se­ka­si tai da­ry­ti“, – sa­ko M. Šal­ty­tė.

Ak­to­riu­mi tam­pa žiū­ro­vas

„Is­tar­to“ di­rek­to­rės, teat­ro­lo­gės No­me­dos Šat­kaus­kie­nės tei­gi­mu, Fo­ru­mo teat­ras yra pui­ki prie­mo­nė ne­di­dak­ti­nė­mis, ne­tra­di­ci­nė­mis prie­mo­nė­mis ug­dy­ti mąs­ty­mą, pi­lie­tiš­ku­mą. Šis teat­ras pri­ski­ria­mas so­cio­te­ra­pi­nio teat­ro for­mai.

M. Šal­ty­tė at­krei­pė dė­me­sį, kad iki šiol te­be­jau­čia­ma bai­mė iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, nu­si­kal­bė­ti, ne to pa­klaus­ti. To­dėl vyks­ta ap­ši­li­mo žai­di­mai, kad pub­li­ka pra­kal­bė­tų.

Fo­ru­mo teat­re la­bai svar­bu va­di­na­ma­sis „džo­ke­ris“ – ve­dan­ty­sis, nuo jo la­bai pri­klau­so ir pro­jek­to, ir dis­ku­si­jų sėk­mė. Rei­kia su­kur­ti at­vi­ru­mo at­mos­fe­rą, kad žiū­ro­vai kal­bė­tų drą­siai. Tai ne­tu­ri bū­ti pa­mo­ka. Bū­ti­na priim­ti kiek­vie­ną nuo­mo­nę, iš­lai­ky­ti neut­ra­lu­mą. To­dėl vi­sa­me pa­sau­ly­je la­bai daž­nai ve­dė­jas yra pro­fe­sio­na­lus ak­to­rius.

N. Šat­kaus­kie­nę ma­lo­niai nu­ste­bi­no, kad re­pe­ti­ci­jų, pa­si­ro­dy­mo me­tu gim­na­zis­tai la­bai ge­rai su­pra­to, koks yra Fo­ru­mo teat­ro tiks­las. Tai nė­ra įpras­tas spek­tak­lis, ne­rei­kia su­ži­bė­ti, kaip žvaigž­dei sce­no­je.

Fo­ru­mo teat­re žiū­ro­vas, jei su­tin­ka, ga­li ir pa­ts pa­keis­ti vie­ną iš ak­to­rių, ne­ga­li­ma keis­ti tik ag­re­so­riaus. Si­tua­ci­ja vai­di­na­ma nuo pra­džių, ste­bi­ma, kiek veiks­mas, po­žiū­ris, ki­ti žo­džiai pa­kei­čia vi­są si­tua­ci­ją. Tuo­met vėl ana­li­zuo­ja­ma. Vie­na is­to­ri­ja ga­li truk­ti dvi va­lan­das.

Nau­jas spren­di­mas is­to­ri­ją ga­li pa­keis­ti ir la­bai grei­tai. Pa­vyz­džiui, prie­ka­biau­jant au­to­bu­se, bu­vo pa­siū­ly­ta keis­ti vai­ruo­to­ją. Tik pra­si­dė­jus siu­že­tui – prie­ka­bia­vi­mui – au­to­bu­sas su­sto­jo, vai­ruo­to­jas iš­me­tė prie­ka­biau­to­jus, ir pro­ble­ma bu­vo iš­spręs­ta.

Pa­si­rin­ki­mas yra vi­sa­da

„Fo­ru­mo teat­ro es­mė – pa­ro­dy­ti, kad žmo­gus ga­li keis­ti si­tua­ci­ją, ap­lin­ką. Au­gus­tas Boa­lis tam ir su­kū­rė to­kią teat­ro for­mą, kad pa­ro­dy­tų, jog žmo­gus nė­ra si­tua­ci­jos ver­gas, vi­sa­da tu­ri pa­si­rin­ki­mą. Fo­ru­mo teat­ras lei­džia sa­ve pa­tik­rin­ti, kas bū­tų, jei bū­tų“, – sa­ko N. Šat­kaus­kie­nė.

M. Šal­ty­tei įstri­go psi­cho­lo­gės Lo­re­tos Gu­die­nės žo­džiai, kad žiū­ro­vas yra to­ly­gi da­lis tarp au­kos ir ag­re­so­riaus. Daž­nai ag­re­si­jos ne­bū­tų, jei ne­bū­tų žiū­ro­vo. Fo­ru­mo teat­ras įga­li­na su­pras­ti žiū­ro­vą, kiek jis yra svar­bus bet ko­kio­je si­tua­ci­jo­je.

„Fo­ru­mo teat­ro veiks­mas la­bai ak­ty­vus ir grei­tas. Nė­ra il­go siu­že­to, kur ga­li­ma nu­mig­ti ar nar­šy­ti te­le­fo­ne. Vis­kas yra taip ar­ti, kad mo­ki­niai net ne­drįs­ta iš­si­trauk­ti te­le­fo­nų“, – sa­ko N. Šat­kaus­kie­nė.

Fo­ru­mo teat­ro iš­ta­kos – praė­ju­sio am­žiaus aš­tun­tas de­šimt­me­tis. Da­bar Fo­ru­mo teat­ro for­mos pri­tai­ko­mos įvai­riau­sio­se si­tua­ci­jo­se. Pa­sak N. Šat­kaus­kie­nės, ga­li­ma to­kį teat­rą kur­ti sen­jo­rams, A. Boa­lis yra ap­ra­šęs Fo­ru­mo teat­rą spren­džiant po­li­ti­nes, bend­ruo­me­nes, so­cia­li­za­ci­jos pro­ble­mas.

Lie­tu­vo­je Fo­ru­mo teat­ras vei­kia apie de­šimt­me­tį, Šiau­liuo­se tai – nau­jie­na.

„Pro­jek­tas pra­no­ko lū­kes­čius, pa­ma­tė­me, koks yra di­de­lis to­kio teat­ro po­rei­kis. Pa­ro­dy­ta dvi­gu­bai dau­giau pa­si­ro­dy­mų, nei pla­nuo­ta, ant­ra tiek pa­kvie­ti­mų dar ga­vo­me“, – sa­ko N. Šat­kaus­kie­nė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

PERS­PEK­TY­VA: Fo­ru­mo teat­ro dirb­tu­vių va­do­vė, Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­rė Mo­ni­ka Šal­ty­tė ti­ki­si, kad pa­vyks ras­ti bū­dų tęs­ti veik­lą, nes įdir­bis ge­ras, su­si­for­ma­vo mo­ty­vuo­ta, ta­len­tin­ga gru­pė.

ES­MĖ: „Is­tar­tas“ di­rek­to­rė, teat­ro­lo­gė No­me­da Šat­kaus­kie­nė sa­ko, kad Fo­ru­mo teat­ro es­mė – pa­ro­dy­ti, kad žmo­gus ga­li keis­ti si­tua­ci­ją, ap­lin­ką.

Kris­ti­nos LAI­DAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

PA­SI­RO­DY­MAS: Šiau­lių „Laip­tų“ ga­le­ri­jo­je fo­ru­mie­čiai pa­si­ro­dy­mus ren­gė du kar­tus.

Ha­rio OS­TA­ŠEN­KO­VO nuo­tr.

IŠEI­TIS: Si­tua­ci­ją etiu­de ga­li pa­keis­ti žiū­ro­vas. Ra­gai­nės pro­gim­na­zi­jo­je į dis­ku­si­ją įsi­jun­gė moks­lei­viai, tė­vai, mo­ky­to­jai.

Li­nos JO­KU­BAUS­KIE­NĖS nuo­tr.

ETIU­DAS: Fo­ru­mo teat­re vie­no­dų spek­tak­lių ne­bū­na. Aki­mir­ka iš vai­di­na­mo etiu­do Šiau­lių „Sau­lė­te­kio“ gim­na­zi­jo­je.