
Naujausios
Gaisras „alsuoja į nugarą“
„Šiaulių kraštui“ paskambinusi Gegužių kaimo (Šiaulių r.) gyventoja sakė labai sunerimusi dėl kaimo gale boluojančios pernykštės perdžiūvusios žolės plotų. Dar neramiau, kad greta neprižiūrimų hektarų yra sodyba.
Ugniagesiai perspėja: aplinkui viskas taip perdžiūvę, kad neapdairiai numesta nuorūka ar degtukas gali sunaikinti ne tik miškus, pievas, bet ir namus. Lietuva tokios patirties šiemet jau turi.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Baisu dėl gaisro
Anot „Šiaulių krašto“ skaitytojos, ji su kaimynais su siaubu į laukų pusę žiūri. Neprižiūrėti pernykštės žolės plotai Vaivorykštės gatvės gale drasko akis. Moteris mano, kad atokiau stovintis namas – lyg ant parako statinės.
„Užtektų, kad kas nors sugalvotų peraugusią žolę nudeginti arba važiuodamas pro šalį nuorūką išmestų. Kai taip sausa, viskas supleškėtų akimirksniu“, – sakė skaitytoja.
Moteriai pikta, kad žemės savininkai nepasirūpina laukų sutvarkyti, sudžiūvusių degių stagarų panaikinti. Su apsileidėliais esą turėtų būti kovojama ir savivaldybių lygmeniu.
Po to, kai prieš gerą savaitę Šalčininkų rajone, Krakūnų kaime, supleškėjo 20 pastatų, gaisro pavojus, anot moters, tiesiog „alsuoja į nugarą“.
Kerta per kišenę
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui Gipoldui Karkleliui apleistų sklypų – ir esamų, ir formuojamų – problema žinoma. Kiekvienais metais tuo reikalu užsiimanti speciali komisija.
Pernai, vadovo žodžiais, vien Šiaulių rajono kaimiškojoje seniūnijoje rasta apie penkias dešimtis neprižiūrėtų, nenušienautų sklypų. Sąrašai su netvarkingų sklypų savininkų pavardėmis perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri jiems pritaiko maksimalų – keturių procentų – žemės mokesčio tarifą.
„Savininkams, kurie nesugeba nušienauti nuosavų plotų, įprastai mokėtas žemės mokestis išauga 3–4 kartus“, – sakė G. Karklelis.
Administracijos vadovo teigimu, situacija kiekvienais metais po truputį gerėja – žmonės atsakingiau žiūri į jiems priklausančias teritorijas, tačiau problemų dar esama.
Su žemės ūkio nesutvarkytų naudmenų savininkais „tvarkosi“ Nacionalinė žemės tarnyba – žmonės rizikuoja prarasti išmokas.
Gaisringumas – arti maksimalaus
Antradienį Šiaulių rajono savivaldybėje posėdžiavo savivaldos, ugniagesių, aplinkosaugos, policijos atstovai, miškininkai. Tartasi, ar dar ne laikas skelbti ekstremaliąją situaciją dėl sausringumo. Taip pat aptartos sausringo laikotarpio problemos, apsvarstytos priemonės, kokių derėtų imtis Šiaulių mieste ir rajone saugantis nuo gaisrų.
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Gražvidas Butkus „Šiaulių kraštą“ informavo, kad ekstremalios situacijos apsispręsta kol kas neskelbti. Nors sausringumas, anot G. Butkaus, jau kelia rimto nerimo.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vadovas mano, kad su nenupjautų plotų savininkais savivaldybės turėtų kovoti dar griežčiau nei iki šiol, nes „nesutvarkytas plotas – tai ne tik estetinė problema, bet kur kas rimtesnė – gaisro grėsmės“.
Pastarosiomis dienomis Šiaulių rajone ženkliai išaugo miško ir miško paklotės gaisrų skaičius: 4 hektarai miško išdegė Kužių seniūnijoje, 12 hektarų miško ir miško paklotės Rėkyvos seniūnijoje, Aleksandrijoje per kelis sykius taip pat degė miško paklotė.
Miškuose šiuo metu skelbiama ketvirta (iš penkių) gaisringumo klasė – dideliam gaisrui užtenka žiežirbos.
„90 ir daugiau procentų tokių gaisrų kyla dėl neatsakingo žmonių elgesio“, – užtikrino G. Butkus.
Tarnybos pastaruoju metu smarkiai suaktyvinusios operatyvines patikras Šiaulių miesto apylinkėse, pamiškėse, nešienautose pievose, sodų bendrijose, kaimiškosiose teritorijose, valstybiniuose plotuose. Reidus bendros ugniagesių, aplinkosaugininkų, miškininkų ir kitos pajėgos vykdo automobiliais, kateriais, teritorijos žvalgomos dronais.
Patikrų metu jau išaiškinta ir grėsmingų situacijų. Štai dronu užfiksuotas perdžiūvusiame miške, ant kelmo sėdintis ir rūkantis vyras. Kitas – kraunantis malkas ir besiruošiantis kepti mėsą.
Gyventojai vis dar linkę deginti sodininkystės ir augalininkystės atliekas.
Gaisrai nesigaili
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis informavo, kad šiais metais ženkliai išaugęs atvirų nedidelių, neretai kelių ar keliolikos arų teritorijų gaisrų Šiaulių mieste skaičius: deginama žolė, pernykščiai lapai, šakos. Laimei, didesnių nelaimių kol kas neužfiksuota, apdegė tik keletas tvorų, sūpynių, kito smulkaus turto.
Prieš kelias savaites Radviliškio rajone Sklioriškių kaime kilo, spėjama, nuo uždegtos žolės išsiplėtęs namus bei miško paklotės plotus nušlavęs gaisras. Po gaisro sodyboje rastas negyvas šeimininkas. Spėjama, kad jis bandė gesinti nevaldomą liepsną ir mirtinai apsinuodijo dūmais. 70 metų vyras – šiemet kol kas vienintelė žolės gaisro auka Šiaulių apskrityje.
Pravartu žinoti
Miestuose ir miesteliuose atliekas deginti yra griežtai draudžiama, tačiau kaimo vietovėse, jei gyventojai neturi sąlygų kompostuoti augalininkystės atliekų, jas galima deginti laikantis priešgaisrinės saugos bei aplinkos apsaugos reikalavimų.
Gyventojai, esant aukštai gaisringumo klasei, su atvira ugnimi turėtų elgtis itin atsakingai, laikantis pagrindinių gaisrinės saugos taisyklių, numatytų kūrenant laužus.
Už sausos žolės, nendrių, nukritusių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, asmenys gali būti nubausti nuo trisdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų bauda.
Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą bauda gali būti skirta nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Be to, padegėjui gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą, yra taikomi koeficientai, todėl žalos dydis gali siekti tūkstančius eurų.
Jeigu žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, jiems gali būti skirta nuo trisdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų bauda.
Deginantiems žolę ūkininkams gali būti sumažinta priskirta Europos Sąjungos parama.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių rajono Gegužių kaimo laukai – savininkų rankos čia jau seniai nesidarbavo.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis patikino, kad kontrolės mechanizmas veikia – nešienautų sklypų savininkams tenka patuštinti pinigines.
Pasak Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko Gražvido Butkaus, kai kurie žmonės vis ignoruoja perspėjimus laikytis saugumo priemonių.