Naujausios
Gal 10 po šimtą?
DIDŽIAUSIAI ŠVENTEI SIŪLOMI 1000 KALNELIŲ IR ŠUOLIUKŲ
Lietuvos tūkstantmetį 2009-aisiais švęsime kas kaip išmano. Vieni stato paminklus, sodina tūkstantmečio parkus, kad liktų ateities kartoms — kiti, kaip antai šiauliečiai, rengia varžybas: „Tūkstantis yrių“, “Tūkstantis šuoliukų“, “Tūkstantis kalnelių“. Idėjų badas?
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Su tūkstantmečio etikete
Šiauliuose Tūkstantmečio programa stringa. Atrodo, be skandalo neišsivers Saulės laikrodžio aikštės rekonstrukcija, neaišku, ar bus atnaujintas fontanas prie Šiaurės Lietuvos kolegijos, turėtų atsirasti keli miesto akcentai (dekoratyvinis gaublys prie Šiaulių turizmo informacijos centro ir Saulės laikrodis ant valstybinio archyvo sienos), kurie ir taip jau buvo „planiniai“.
Užtat su Tūkstantmečio etikete eina sporto varžybų eilutė: „Tūkstantis minučių regbio ir žolės riedulio aikštynuose“, “Tūkstantis yrių link kito tūkstantmečio“, “Pagauk vėją, buriuodamas tūkstantį metrų“, “Tūkstantis šuoliukų žaidimo metu“, “Tūkstantis kalnelių“, “10x100 laisvuoju stiliumi“ ir taip toliau... Nieko nekainuoja, bet nieko ir neišlieka. Peršasi mintis dešimties apskričių vadams pasiūlyti 10 po 100 ir taip paminėti svarbią datą.
Kad liktų ateities kartoms
„Prioritetus sudėjome taip, kad liktų ateinančioms kartoms, nes renginiams su fejerverkais gali išsišvaistyti greitai“, — sakė Algis Krutkevičius, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas. Kelmės tūkstantmečio akcentas — visa, kas skirta turizmui.
„Kai sudarėme tūkstantmečio renginių planą ir padavėme merui, Taryba iš karto pabijojo tvirtinti. Tada suskaidėme kiekvienais metais į atskiras programas — taip ir įgyvendinome“, — dalijasi paslaptimi A. Krutkevičius.
Vedėjo žodžiais, daug renginių ir projektų pakišta po Tūkstantmečio etikete dėl paprastos priežastis: „Kai vajus — lengviau lėšas pramušt“.
Ateities kartoms, vardija A. Krutkevičius, liks: Laisvės paminklas Kelmėje, Kražantės slėnyje pradėtas sodinti Tūkstantmečio parkas (ateityje su tiltukais ir skulptūromis), skulptūrinis Kelmę simbolizuojantis akcentas (svarstoma, ar kviestis tautodailininkus, ar profesionalą), kultūros ir turizmo reikmėms pritaikytas Sarbievijaus kultūros centras buvusiame Kražių Kolegijos pastate, turizmui pritaikyta Kelmės dvaro sodyba (kitąmet iš ES fondų bus restauruotas svirnas), aikštė Užventyje ir paminklas nepriklausomybės akto signataro J. Smilgevičiaus atminimui įamžinti.
Po Tūkstantmečio vėliava, bendradarbiaujant su mokslininkais, išleista daug unikalių leidinių apie Kelmės kraštą, Kelmės dekanato bažnyčias ir vienuolynus, Kelmės krašto katalikišką etninę kultūrą, pilkapius, sukurta filmų.
Po vieną prioritetą
Šiaulių rajonas pirmenybę atidavė Kryžių kalnui. Parengtas projektas, kainuojantis 700 000 litų, Kryžių kalnui apšviesti. Lėšų projektui įgyvendinti kol kas nėra, bet Ūkio ministerija kitąmet są žadėjusi skirti.
Svarbiausias Joniškio rajono akcentas — memorialinis kompleksas Saulės mūšio vietai pažymėti Jauniūnų kaime. Šiam projektui Vyriausybė skyrė apie 2,1 milijono litų.
Anot Lauros Veikalienės, Joniškio rajono savivaldybės administracijos paveldosaugos vyriausiosios specialistės, iki šių pinigų nueitas ilgas — beveik dviejų dešimtmečių — kelias. Joniškio savivaldybė su Lietuvos kultūros fondu bandė atkreipti seimūnų dėmesį ir įtraukti šį memorialą į Lietuvos tūkstantmečio programą, tačiau pavėlavo pateikti paraišką. Vis dėlto pinigai buvo skirti iš Privatizavimo fondo — jau gauta pusė milijono litų.
„Iki metų pabaigos planuojame baigti tvarkyti dokumentus, o iki kitų metų rudens parkas turėtų būti baigtas“, — sakė L. Veikalienė.
Švęs
Pakruojo rajonas įsirengė Saulės aukurą kitoje menamoje Saulės mūšio vietoje — Pamūšyje.
„Kol kas nieko ypatinga nesugalvojome, po tūkstantmečio vėliava vyksta įprasti renginiai, norėtųsi ko nors išskirtinio, bet to nėra“, — atvirauja Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas.
Vis dėlto, vartydamas 2004 metais Pakruojo rajono savivaldybės patvirtintą Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programą, meras išskiria: Rozalime pastatytas paminklas „Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę“, pernai pradėtas sodinti Lietuvos vardo tūkstantmečio ąžuolynas miškelyje. Deja, šiai progai nepavyks rekonstruoti pagrindinės Vienybės aikštės.
Užtat nusimato daugybė švenčių. „Švęsti tai mes mokame“, — juokiasi meras.
Švęsti nusiteikęs ir Akmenės rajonas. Anot Sigutės Meškytės, Akmenės rajono savivaldybės mero pavaduotojos, kitąmet sutampa Lietuvos tūkstantmečio ir Naujosios Akmenės 60 metų jubiliejai. Šia proga planuojama ne tik švęsti, bet ir surengti medžio skulptūrų plenerą miestui įamžinti. „Galvojame 1000 medžių užsodinti“, — sakė S. Meškytė.
Svarstomi ir pigesni variantai — pavyzdžiui, 2009-tųjų naujagimiams suteikti Tūkstantmečio vaiko vardą.
Radviliškis įamžina partizanų kovas
Augenijus Jurgauskas, Kultūros skyriaus vedėjas, juokauja, kad Radviliškis visada buvo karinis miestelis, todėl ir Tūkstantmečiui skirti akcentai susiję su kovų paminėjimu.
Pernai, minint partizanų kovų 60-metį, Šeduvoje atidengtas paminklas Prisikėlimo apygardos partizanams. „Jis turėjo atsidurti Šiaulių mieste, bet tuometinė jūsų merė V. Stasiūnaitė abejojo, ar verta, tada mes užmezgėme ryšius, ir paminklas atsirado pas mus“, — primena, kaip Šiauliai prarado paminklą, A. Jurgauskas.
Kitąmet Radviliškio rajone vyks renginių ciklai Mėnaičių kaime, kur 1949 metais įvyko visos Lietuvos partizanų suvažiavimas, bus minimas Lietuvos savanorių kariuomenės pergalės prieš bermontininkus 90-metis. Gausius proginius minėjimus vainikuos karinės dainos.
Tūkstantmetį švęs Vilnius?
„Kadangi Vilnius bus Kultūros sostinė, tai Vilnius ir švęs tą tūkstantmetį. Abejoju, ar kiti regionai gavo pinigų“, — “Šiaulių kraštui“ sakė Loreta Krasauskienė, Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja. Ji apgailestavo, kad dėl lėšų stygiaus nepavyko įgyvendinti daug gražių idėjų: “Norėjome Tūkstantmečio parką įkurti, Panevėžio enciklopediją išleisti, deja....“
„Sunerimom, kad paliko miestus savieigai tvarkytis“, — “Šiaulių kraštui“ guodėsi Dalia Vilčinskienė, Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė.
Ji pripažino, kad visos šių metų jėgos ir lėšos buvo skirtos Kauno savivaldos 600 metų paminėjimui. Tūkstantmečio programa liko antroje vietoje, ji — ateinančių metų prioritetas.
D. Vilčinskienė sakė skambinusi į Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkciją, teiravosi, ar nėra kokios vieningos puošmenos ar akcentų, klausė, gal galima būtų kokia bažnyčią iš valstybės pinigų apšviesti. „Mes būtume užrašą, pavyzdžiui, “Tūkstantmečio šviesa“ uždėję....“, — sakė pašnekovė.
Savivaldybėms neįsakysi
„Šiandien savivaldybėms negalime įsakyti, kaip švęsti“, — paaiškino Gediminas Ilgūnas, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos direktorius.
Pasak G. Ilgūno, Tūkstantmečio programos projektai Lietuvos mastu vyksta pagal planą, o šiemet lėšų skirta beveik trigubai daugiau, negu numatyta projekte, tai yra 130 milijonų litų — vietoj 43 milijonų.
Su Direkcijos parama parengta ir išleista daugiau kaip 300 vertingų knygų, bus įgyvendinti projektai: Valdovų rūmai, Nacionalinės XX a. dailės galerija, Kernavės kompleksas, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Čiurlionio muziejus Kaune, Liaudies buities muziejus Rumšiškėse.
O savivaldybės, patarė G.Ilgūnas, turėtų ieškoti savo lėšų ar pinigų iš šalies.
„1930-taisiais, kai Lietuva minėjo Vytauto mirties 500 metines, nebuvo nei Vyriausybės komisijos, nei lėšų, bet kiekvienas miestelis, net kaimas garbės reikalu laikė kaip nors šią sukaktį pažymėti. Statė paminklus Vytautui, ritino akmenis, norėdami Vytautą įamžinti. Ir tai buvo daroma be valdžios liepimo“, — priminė G. Ilgūnas.
Birutė Meškienė, Direkcijos vyriausioji specialistė vis dėl to patarė: ir savivaldybės, ir įvairios organizacijos terašo Direkcijai projektus, kitąmet Tūkstantmečio renginiams finansuoti numatoma skirti 300 tūkstančių litų — nedideli, bet vis pinigai.
Tūkstantmečio direkcijos 2008 metais finansuojami projektai
1. Šiaulių „Aušros“ muziejus — renginių ciklas kultūros paveldo tradicijų pradininkų Šiaurės Lietuvoje Felikso Bugailiškio ir Vincento Vaitiekūno jubiliejams paminėti —–29000 Lt;
2. Joniškio Istorijos ir kultūros muziejus — leidinys „Joniškio krašto paveldas vaikų akimis“ — 5730 Lt;
3. Kražių kultūros centras:
Kražių festivaliui — 12000 Lt;
Mokslinė konferencija „Žygimantas Liauksminas ir Kražiai“ — 3400 Lt;
4. Kražių gimnazija: „Jėzuitų kultūrinės veiklos pėdsakai“ — teatro stovykla, išvykos, skaitymų vakaras — 8960 L;
4. Kelmės Krašto muziejus: Leidinys „Kelmės dvaras — vertingas Lietuvos kultūros paveldo objektas“ ir jaunųjų gidų mokykla — 4650 Lt;.
5. Šiaulių regiono televizija „Splius“: 5 TV filmų ciklas “Lietuvių tautinis kostiumas“ — 25000 Lt;
6. Lietuvos žurnalistų sąjungos Šiaulių skyrius:
— videoprojektas „Tytuvėnų vienuolyno ansamblis ir šv. Mergelės Marijos bažnyčia“ — 7000 Lt;
— keturių videofilmų ciklas „Likimo nuotrupų liudininkai“ — 12000 Lt;
— TV dokumentiniai filmai „Trys broliai iš Viekšnių“ — 16700 Lt;
7. UAB „Telerena“: 10 TV laidų ciklas: “Kurtuvėnai. Praeitis, kurianti ateitį“ — 11000 Lt.
DATA: 2009 metais Lietuva sutiks savo tūkstantmetį. Šiai datai neprilygsta nė viena XX amžiaus pabaigos ar XXI pradžios įžymi data.
MEMORIALAS: Svarbiausiais Joniško rajono projektas — pagaliau „pramuštas“ memorialinis kompleksas Saulės mūšio vietai pažymėti Jauniūnų kaime.
TAKTIKA: „Kai vajus — lengviau lėšas pramušt“, — Algis Krutkevičius, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, paaiškino tūkstantmečio vajaus taktiką.
PERLAS: Rugpjūčio 16 dieną iškilmingai bus atidaryta renovuota Kražių kolegija, pažymint Jėzuitų atėjimo į Kražius 400 metų jubiliejų. Čia įsikurs Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros, turizmo ir informacijos centras bei Kražių kraštotyros muziejus.
GARBĖ: „1930- taisiais, kai Lietuva minėjo Vytauto mirties 500 metines, kiekvienas miestelis, net kaimas garbės reikalu laikė kaip nors šią sukaktį pažymėti“, — priminė Gediminas Ilgūnas, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos direktorius.
Redakcijos archyvo nuotr.
