Naujausios
Pinigus ryja automobilio bakas
Šiaulių miesto greitoji ir apskrities ugniagesiai su nerimu stebi dyzelino kainos augimą, o „Busturo“ važiavimo bilietai gali brangti dar kartą. Vis daugiau pinigų keliauja į automobilio baką. Kai kurie sodininkai žada atsisakyti ne tik kelionių į sodus, bet ir pačių sodybviečių.
Sigita STONKIENĖ, Rūta JANKUVIENĖ
siga@skrastas.lt
Nukenčia kitos sritys
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties automobiliai kurui naudoja benziną ir dyzeliną.
Valdas Umaras, stoties Transporto skyriaus viršininkas, pažėrė statistikos: per parą stotyje budi dešimt brigadų, stotis atitinkamai turi dešimt automobilių. Vienas automobilis per parą nurieda vidutiniškai apie pusantro šimto kilometrų, per mėnesį — 3500— 9000 kilometrų, nes sunkūs ligoniai gabenami ir į kitų šalies miestų gydymo įstaigas. Rezultatas — vienam greitosios automobiliui per mėnesį reikia vidutiniškai 400— 700 litrų dyzelino.
„Kad pripildytume bakus, tenka skriausti kitas sritis, nes pinigai — tie patys. Situacija labai sudėtinga, gali būti, kad su dabartiniu biudžetu metų pabaigos nesulauksime“, — “Šiaulių kraštui“ sakė V. Umaras.
Ugniagesių kišenės tuščios
Kaip ir greitojoje, lėšos, skirtos ugniagesių technikai ir detalėms, dyzelino pavidalu keliauja į gaisrinių bakus. Kuras baigia suryti šių metų pirmajam pusmečiui skirtas lėšas. Kreiptasi į Priešgaisrinės tarnybos departamentą su prašymu skirti lėšų papildomai.
„Deja, neturime, iš ko rinktis. Dyzelinas ir benzinas mums yra būtini kaip oras ir vanduo, juo labiau kad gaisrinės degina kurą ir nevažiuodamos, nes vandens siurblius per gaisrą “varo“ automobilio variklis,“ — sakė Dainius Užgalis, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos I komandos viršininkas.
Ugniagesiai jau galvoja, ką reikės daryti, jeigu ateinanti vasara bus sausa ir užsidegs Rėkyvos durpynai. Gesinant durpynus, sunaudojamas itin didelis degalų kiekis, nes dirbama ištisomis dienomis, o kartais — savaitėmis.
Autobusų diena — 40 tūkstančių litų
Brangstantys degalai didžiulį nerimą kelia ir šiauliškei bendrovei „Busturas“. Pasak Silvo Gedaminsko, bendrovės eksploatacijos direktoriaus, jei kainos tokiais tempais šoliuos toliau, važiavimo bilietai neišvengiamai brangs dar kartą.
„Busturas“ turi 170 autobusų. Per dieną sudeginama 11— 12 tūkstančių litrų dyzelino. Dabartinėmis kainomis degalams per dieną “Busturas“ išleidžia apie 40 tūkstančių litų su PVM.
„Keleiviai pyksta, kad pabrango bilietai, o autobusai neatnaujinami. Bet viską supilame į baką,“ — sakė S. Gedaminskas.
Į sodą — brangiau nei ekspresu
Šiaulių sodininkai buvo šokiruoti, kai paaiškėjo, jog kelionė autobusu į sodą Bubiuose ar Pašvinyje tapo kone dvigubai brangesnė, nei praeitą pavasarį.
„Pernai pavasarį abiem su žmona nuvažiuoti iki sodo užteko penkių litų, — sakė “Šiaulių kraštui“ šiaulietis, kurio sodas yra už 22 kilometrų nuo miesto Bubių link. — Rudeniop bilietų kainos kilo, bet sezonas baigėsi ir nelabai reagavom. Tačiau, kai šiemet už vieną bilietą kasininkė paprašė beveik penkių litų, negalėjom patikėti. Visas autobusas buvo šokiruotas — žmonės tik ir ūžė apie nežmoniškai sukilusias bilietų kainas.“
Sodininkas sako apsisprendęs parduoti sodą. Automobilio neturi, o autobusu važinėti į sodą nebeapsimoka: „ Mums dviem reikia pakloti dvidešimt litų tik už vieną kelionę pirmyn ir atgal. Daržovės turguje pigiau kainuos.“
Šiaulių „Busturo“ bendrovės priemiesčio autobusų maršrutų tarifai šiais metais didėjo nuo balandžio. Šiaulių rajono tarybai pritarus labiausiai brango — net 25 procentais — būtent artimiausio priemiesčio maršrutai. Jiems nustatytas tarifas — 25 centai už vieną kilometrą.
Šis tarifas yra didesnis nei „Busturo“ tolimojo susiekimo maršrutų tarifas ekspreso autobusais. Pastarasis yra tik 23— 23,5 cento už vieną kilometrą.
Maršrutams Šiauliai— Joniškis, Šiauliai— Radviliškis, Šiauliai— Pakruojis, Šiauliai— Kelmė, Šiauliai— Gruzdžiai tarifas didėjo 11 procentų — iki 20 centų už vieną kilometrą. Maršruto Kuršėnai— Šiauliai— Kuršėnai — per 20 procentų — iki 14,8 cento už vieną kilometrą.
„Mes nenorime prarasti keleivių, — teigia S. Gedaminskas, — ir ne mes sodininkus verčiame parduoti sodus. Patys neturime kitos išeities, kai degalų kainos taip kyla. Priemiesčio vežimai yra nuostolingi, pernai vien iš jų turėjome 180 tūkstančių litų nuostolio.“
Iš ko susideda degalų kaina?
Iš ko susideda naftos produktų kaina, „Šiaulių kraštas“ paklausė Kęsto Kucevičiaus, bendrovės “Skulas“, užsiimančios naftos produktų mažmenine prekyba, vadybininko.
Didžiausią dyzelino kainos dalį — 56,75 procento — sudaro bazinė „Mažeikių naftos“ pagaminto produkto kaina. Akcizas sudaro 28 procentus dyzelino kainos. 15,25 procento sudaro produkto PVM.
Penktadienį „Mažeikių naftoje“ dyzelinas kainavo 3,95 lito.
Prekiautojai naftos produktais ir degalinės užsideda savo antkainį.
K. Kuzevičius pažymėjo, jog vien per pastarąjį mėnesį dyzelinas pabrango 50 centų. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką nuvežti tą patį produktą iš Šiaulių į Kauną kainuodavo 300 litų, dabar — 500 litų. Norint išsilaikyti rinkoje, didelėms įvairius krovinius pervežančioms bendrovėms papildomai tenka ieškoti po keliasdešimt tūkstančių.
„Jeigu degalų kainos nekris, laukia sunkus metas. Atsiras daug bankrutuojančių įmonių“, — prognozuoja vadybininkas.
citata: „Gali būti, kad su dabartiniu biudžetu metų pabaigos nesulauksime“, — sakė Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties Transporto skyriaus viršininkas V. Umaras.
KAINOS: Penktadienį dyzelino kainos degalinėse svyravo nuo 4,16 iki 4,21 lito.
ĮTAMPA: Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties Transporto skyriaus viršininkas, sakė, jog brangstantys degalai kelia įtampą: kiekvieną mėnesį skaičiuojama, kiek išlaidų viršyta, bei prognozuojama, kokia krizė gali ištikti artimiausiu metu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Gamintojo tiesa apie kainas
„Mažeikių nafta“ dirba pasaulinėje naftos rinkoje ir yra priklausoma nuo tendencijų pasaulinėje naftos rinkoje. Naftą bendrovė perka pagal Amsterdamo, Roterdamo ir Antverpeno biržose sudarytų naftos pirkimo sutarčių kainas, kurias skelbia tarptautinė agentūra Platt's.
Kalbant apie degalų kainas, jas lemia 3 pagrindiniai veiksniai: naftos kaina pasaulyje, naftos produktų paklausa ir akcizai. naftos kainos pasaulyje kyla. ir „Mažeikių nafta“, kaip ir kiti naftos produktų gamintojai, šiems procesams negali daryti įtakos.
Ir trečias veiksnys — tai akcizai. Akcizai, vykdant ES reikalavimus, Lietuvoje ženkliai padidėjo nuo šių metų pradžios.
Paskutiniu metu Lietuvos gyventojai stebisi, kodėl dyzelinas, kuris iki šiol buvo pigesnis nei benzinas, tapo brangesnis.
Specialistai tai aiškina tuo, kad pastaraisiais metais Europoje itin populiarėja mašinos su dyzeliniais varikliais. Be to, šis kuras yra naudojamas ir žemes ūkyje, ir šildymui, ypač Vakarų Europos šalyse. Dyzelino paklausa auga ypatingai sparčiai. Vien Lietuvoje nuo 2004 metų dyzelino suvartojimas išaugo apie 70 procentų.
Bendrovės „Mažeikių nafta“ inf.
